Viduramžiais Europoje baklažanas laikytas dekoratyviniu ir... nuodingu augalu. Jis buvo gerai žinomas ir senovės Graikijoje bei Romoje, bet kažkodėl manyta, kad baklažanas veda prie beprotybės. Net XIII amžiaus dabartinės Italijos teritorijos tautų folklore randama prietarų apie baklažanų keliamą pavojų protui. Arba dar vienas pavyzdys – egiptiečiai XIX šimtmetyje manė, kad baklažanai kelią beprotybę, ypač valgant juos vasarą.
Mums ta beprotybė negresia. Yra ir teigiamų faktų apie baklažanus. Antai kinai, norėdami nuotraukose atrodyti besišypsantis, vietoje Europoje įprasto cheese kiniškai sako žodį baklažanas. Jei bandytume tarti lietuviškai, išeina kažkas panašaus į žodį kyezi. Pabandykite. Nusišypsojote? Tai dabar su gera nuotaika pasigaminkite traškių baklažanų alaus tešloje.
4 valgytojams reikės:
- 2 vidutinių baklažanų;
- 350 ml šviesaus alaus;
- 200–230 g miltų;
- druskos ir šviežiai trintų juodųjų pipirų;
- aliejaus kepimui.
Gaminimas:
1. Pirmiausiai paruoškite baklažanus. Nupjaukite galus ir suraikykite maždaug pusės centimetro storio griežinėliais. Sudėkite baklažanus į koštuvą ir pasūdykite. Palikite pusvalandžiui, tada gausiai nuplaukite vandeniu ir leiskite jiems išdžiūti.
2. Tuo tmetu pasiruoškite tešlą. Į dubenį supilkite alų ir po truputį dėdami miltus maišykite. Tešla turi būti nei per skysta, nei per tiršta, kad apliptų bakalažanus. Įdėkite druskos, pipirų ir pusvalandį atvėsinkite šaldytuve, kad tešla pastingtų.
3. Keptuvėje įkaitinkite aliejų ir po vieną griežinėlį pamirkydami tešloje kepkite po kelias minutes kiekvieną pusę, kol gražiai pagels. Aliejaus turi būti gausiai.
4. Išdėliokite iškeptus griežinėlius ant popierinės servetėlės, kad susigertų riebalai.
Galima valgyti vienus, tinka ir jogurtinis padažas su česnakais.
