Kitaip tariant, susitelkite į arbatos ruošimo procesą – kol vanduo verda, neatsakinėkite į telefono skambučius, nevartykite laikraščių. Atrasti laiko ir sulėtinti tempą visiškai atsiduodant arbatos ruošimo procesui – neatsiejama ir svarbi proceso dalis.
Ruošdami arbatą vadovaukitės šiais keliais paprastais žingsniais. Tyrinėju arbatos lapus, reikiamu metu užpilu arbatą minkštu tinkamos temperatūros vandeniu, pažiūriu, kaip arbata atrodo, įkvepiu jos aromato. Tik tada ją geriu.
Sausų lapų tyrinėjimas
Ruošdami arbatą tik sau, švelniai per burną įkvėpkite ir iškvėpkite arbatos lapelių aromato. Taip pasirengsite tam, kas jūsų laukia. Arbatos lapai išskiria drėgmę, o ši savo ruožtu skleidžia arbatos aromatą. Tai puikus būdas užuosti skonį ir įsitikinti, kad arbata šviežia.
Vanduo
Antras svarbus proceso elementas yra vanduo. Maždaug pusė organinių arbatos lapų sudedamųjų dalių tirpsta vandenyje, jos formuoja arbatos charakterį, skonį, aromatą ir spalvą. Jei naudosite chloruotą vandenį, jis paveiks visus šiuos elementus, todėl arbatą visada plikykite filtruotu vandeniu.
Laikas ir temperatūra
Kai kurios arbatmedžio lapų sudedamosios dalys tirpsta lėtai, kitos greičiau. Todėl ruošimo laikas ir temperatūra yra ypač svarbūs.
-
Tyrimas: arbatą lietuviai mėgsta, bet geria neteisingai. Kokios klaidos dažniausios?
-
„Bulvių košės“ receptas: japoniški virtiniai „Gyoza“ su kiauliena ir kopūstais
-
„Bulvių košės“ receptas: minkštutėlė pieniška Hokkaido duona
-
Knygos „Ką kanda šalna“ receptai: šakelės ir stagarai – arbatai, sirupui, girai ar net kepsniams skaninti
Pažvelkite į arbatą
Arbatos tekstūra – vienas geriausių skonio stiprumo ir balanso indikatorių.
Žinodami, kokia turėtų būti ideali užplikytos arbatos spalva, galite įvertinti, ar teisingai atlikote šį procesą. Tamsesnė arba šviesesnė nei įprasta arbata rodo, kad galėjote perplikyti ar netinkamai užplikyti gėrimą. Tekstūra – dar vienas veiksnys, nusakantis, koks bus arbatos skonis, – ar ji skysta kaip vanduo, ar tirštesnė, kreminės tekstūros? Arbatos tekstūra – vienas geriausių skonio stiprumo ir balanso indikatorių. Prastai užplikyta arbata gali skleisti intensyvų aromatą, tačiau būti skystos tekstūros, tad greičiausiai prireiks arba daugiau arbatžolių, arba ilgiau arbatą plikyti.
Kvapas
Norint atskleisti arbatos charakterį, nosis yra kur kas jautresnė nei burna. Vertindami arbatą, įkvėpkite ir gėrimo, ir užplikytų arbatos lapelių. Nukošę arbatžoles, leiskite joms atvėsti – pirmasis kvapas gali pasirodyti labai silpnas, nes garuojantis vanduo jūsų uosles pasieks pirmiau nei aromatingi arbatos lapelių mišiniai. Tuomet prikiškite nosį prie plikymo indo ir giliai įkvėpkite. Aromatas – sudėtinė puikios arbatos ragavimo ceremonijos dalis.
Skonis
Geidžiamiausias japoniškos arbatos elementas yra saldumas.
Liežuvis gali pajusti keturis kertinius skonius: saldumą, rūgštumą, kartumą ir sūrumą. Umami yra penktasis skonis. Jis pasižymi maloniu skoniu ir turtingais pojūčiais, dažnai randamais japoniškame maiste ir arbatoje. Vertinant kai kurias arbatas umami tampa lemtingu veiksniu. Kitas svarbus elementas ragaujant arbatą yra kartumas. Ideali kartumo ir stiprumo pusiausvyra yra labiau jausmas nei skonis. Geidžiamiausias japoniškos arbatos elementas yra saldumas. Atsižvelgiant į arbatos rūšį, jis gali būti išgaunamas arbatą plikant kiek žemesnės temperatūros vandeniu.
Arbatos aprašyme dažnai vartojamas įdomus terminas „pojūtis burnoje“. Jis nurodo gėrimo tekstūrą ir kaip ji juntama burnoje. Šį pojūtį sukuria polifenoliai, reaguojantys su mūsų seilėmis ir gleivėta liežuvio membrana. Trys dažniausi arbatą apibūdinantys pojūčiai yra stiprumas, kremiškumas ir turtingas skonis.
Apibendrinant visus skonio elementus, reikėtų pasakyti, kad kiekvienas arbatos tipas turi savo viršūnę, tereikia tinkamo metodo norint ją pasiekti.
Senchos arbatos ruošimas
• Arbatžolės: 5 g / 200 ml vandens
• Vandens temperatūra: 75°C
• Plikymo laikas: pirmą kartą 60 sek., antrą kartą 20 sek.
• Sausos arbatžolės: ryškios žalios spalvos, lapeliai ploni, blizgūs, šilkiniai
• Gėrimas: intensyvios gelsvai žalsvos spalvos
• Aromatas: ryškus, špinatinis, pasižymintis skrudintų jūrų dumblių „Nori“ natomis
• Tekstūra: nuo vidutinės iki lengvos
• Skonis: augalinis, prasidedantis lengvai karstelėjusiu troškintų lapinių burokėlių ir ilgai išliekančiu saldumo jausmu geriant arbatą
Sencha geriausia plikyti tradiciniame kyusu arbatinuke su rankena. Pirmiausia atvėsinkite vandenį, kad išvengtumėte kartumo pertekliaus.
Užvirusį vandenį dukart perpilkite iš arbatinuko į yuzamashi. Vandens temperatūra sumažės maždaug 20°C. Tuomet pasverkite 5 g arbatos lapelių ir suberkite juos į arbatinį, turėtų išeiti apie 2 arbatinius šaukštelius su kaupu.
Kai vanduo atvėsta iki norimos temperatūros (galite naudoti termometrą ar tiesiog pamėginti atspėti palietę vandenį), atsargiai nuo kraštelio supilkite į arbatinį, kad „neišgąsdintumėte“ arbatos.
Luktelėkite nurodytą plikymo laiką, tuomet supilkite arbatą į puodelį iki paskutinio lašelio. Jei ketinate vėl užplikyti arbatą, palikite arbatinio dangtelį nukeltą, kad likęs karštis toliau neplikytų arbatos. Jei jūsų kyusu arbatinis yra didesnis nei puodelis, iš kurio geriate, pirmiausia visą arbatą išpilkite į yuzamashi, o iš šio pilkite į puodelį.
Pirmasis užplikymas paskleis daugiausia aromato, umami ir saldumo. Šiek tiek padidinus antrojo plikymo vandens temperatūrą, atsiskleis malonus kartumas. Kadangi plikant pirmą kartą lapai jau atsivėrė, svarbu prieš patiekiant arbatą antrą kartą plikyti vos kelias sekundes.
