Daugiausiai gerųjų savybių žiemą galima gauti būtent iš šakninių daržovių. Taigi, kokius produktus pasirinkti ir išlikti ne tik sveikiems, bet ir sotiems ir energingiems žiemą?
Natūralu, jog žiemą norisi valgyti daugiau ir riebesnio maisto – už lango tamsu, tampame vangesni ir energijos trūkumą norisi padengti maistu. Tačiau nepatariama rinktis riebaus maisto, nes žiemą judame mažiau. Vertinga rinktis šaknines daržoves, pateikiame jų sąrašą ir naudą organizmui.
Gerosios savybės
Žiemą patariama rinktis tas daržoves, kurios „šildo“ organizmą, tai yra visos šakninės daržovės – morkos, švieži neapdoroti burokėliai, saliero šaknys ir ridikai. Jas vartojant sotumo jausmas išliks ilgiau. Šakninės daržovės ilgiau išlieka šviežios, jeigu yra laikomos tinkamoje temperatūroje.
Morkos – tai nekaloringos daržovės, kurias galima valgyti ne tik šviežias, bet ir troškintas, kepintas, naudoti salotoms, pyragams ar spausti sultis. Anot gydytojos dietologės, naudingiausi sveikatai yra morkų sudėtyje esantys beta karotinas ir skaidulos. Be to, ši šakninė daržovė – puikus antioksidantų šaltinis. Morkose gausu C, A, K ir B8, kalio, geležies, vario ir mangano. Patarimas: morkas ruoškite ir valgykite su trupučiu riebalų, pavyzdžiui šlakeliu aliejaus, organizmas geriau pasisavins visas gerąsias savybes.
Burokėliai – jie tinka ne tik salotoms, bet ir garnyrui ar sriubai. „Burokėliuose esančios biologiškai aktyvios medžiagos tonizuoja organizmą, padeda stiprinti kraują, stiprina imunitetą“ – teigia dietologė. Patarimas: ne tik virkite, bet ir apkepkite orkaitėje burokėlių griežinėlius su feta ar mocarelos sūriu ir prieskoninėmis žolelėmis.
Salierai – kulinarijoje vartojami ne tik kaip daržovės, bet ir kaip prieskonis, nes maistui tinka ne tik lapai, bet ir šaknys. Galima vartoti žalią, virtą ar keptą. Tinka salotoms, sriuboms ir troškiniams. Patiekalams suteikia ne tik naujų skonio savybių bet ir aromatą. Anot dietologės, salierai gerina skrandžio sulčių išsiskyrimą ir virškinimą.
Ridikai – yra skirtingų rūšių ridikai: baltieji, juodieji ir paprastieji. Pavyzdžiui baltieji vertinami dėl savo turimo aštroko ir kartaus skonio. Ridikai dera su morkomis, salierų šaknimis, porais ar kopūstais. Jų galite įtarkuoti į sriubą, daržovių ar mėsos troškinius, ruošti salotas. Dietologė pataria šias daržoves įtraukti į valgiaraštį, nes turi daug širdžiai reikalingo kalio, kraują stiprinančios geležies, natrio, taip pat kalcio i kalio, C ir B grupės vitaminų.
Receptas: Įdaryti burokėliai
Reikės:
- 6 vidutinio dydžio virtų burokėlių,
- 6 rūgštesnių obuolių,
- 6 valg. š. biriai virtų ryžių,
- 2 valg. š. razinų,
- 2 valg. š. sviesto,
- 100 g 15 proc. riebumo grietinės,
- 1 valg. š. kapotų riešutų,
- žiupsnelio druskos, pipirų ir cinamono.
Gaminimas:
Burokėlius nulupkite, išskobkite vidų, pabarstykite druska, pipirais.
Obuolius nulupkite, stambiai sutarkuokite ir sumaišykite su ryžiais, razinomis bei cinamonu.
Šia mase įdarytus burokėlius sudėkite į karščiui atsparų indą, ant kiekvieno uždėkite po šaukštą grietinės, užberkite riešutų. Į indą įpilkite truputį vandens, įdėkite sviesto ir kepkite orkaitėje apie 30 min.
Kampanija „Penki per dieną“
Primename, kad Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja kiekvienam žmogui per dieną suvalgyti 400 g vaisių ir daržovių – maždaug penkias saujas. Tai daryti skatina ir pasaulyje ne vieną dešimtmetį vykstanti kampanija „Penki per dieną“, prieš kelis metus prasidėjusi ir Lietuvoje. Kampanija „Penki per dieną“ yra pagrindinė programos „Europos Sąjungos kilmės vaisių ir daržovių žinomumo didinimas Lietuvoje“ priemonė. Kampanijos tikslas – paskatinti mūsų šalies gyventojus gyventi sveikai ir suvalgyti per dieną bent penkis Europos Sąjungoje užaugintus šviežius vaisius ar daržoves.