Akademijoje šefė pasidalino receptu, kurį įkvėpė prisiminimai iš vaikystės, praleistos pajūrio krašte, darbdavio išmokytu žydišku silkės receptu, ir parodė, kaip paprastai išsikepti blynus, kuriems gali būti panaudota ir po švenčių likusi silkė.
-
Ekspertė pataria, kaip paprastai ir skaniai iškepti antį. 3 įdaryto paukščio receptai Kalėdoms
-
6 laiko patikrinti silkės receptai Kūčioms: vienus ruoškite iš anksto, kitus – šventės dieną
-
Aromatingas spanguolių ir vyno padažas, kuris tiks prie bet kokio kepsnio
-
3 modernūs silkės užkandžiai: deriniuose – avokadai, kaparėliai, mangai
Blynai su silke – ir paprasta, ir tvaru
„Augau Žemaitijoje, vienkiemyje. Silkės visada būdavo mūsų namuose. Tėvukas jos labai dažnai norėdavo. Dėdavome ją į popierių ir kepdavome ant žarijų. Ištraukus tą silkę jau pajuodavusiame popieriuje, jį nuimant, nusilupdavo ir visa silkės oda, likdavo gryna mėsa. Ją valgydavome su rūgpieniu, bulvėmis, keptomis ar virtomis su lupenomis. Būdavo labai skanu – ar kaip karštas, ar kaip šaltas patiekalas“, – prisimena šefė A.Gečienė. Pasak jos, dabar taip silkę galima kepti ir griliuje arba tiesiog keptuvėje. Joje iškeptą silkę Tvaraus maisto akademijos pamokoje šefė patiekė su virtomis bulvėmis, kastiniu ir pakepintomis kanapėmis.
Esame užmiršę labai daug senoviškų receptų, o jų yra labai įdomių ir netikėtų, tokių, kaip blynai su silke.
„Esame užmiršę labai daug senoviškų receptų, o jų yra labai įdomių ir netikėtų, tokių, kaip blynai su silke. Juo pasidalino viena moteris, kai, ruošdamasi Tvaraus maisto akademijos pamokai, ėmiau klausinėti pažįstamų, kokie patiekalai su silke per šventes buvo gaminami jų krašte, Aukštaitijoje. Šis iš tiesų paprastas receptas ir mane nustebino – tereikia išmaišyti vidutinio tirštumo blynų tešlą, pilti po šaukštą tešlos į keptuvę, ant jos dėti po silkės gabaliuką bei vėl užpilti šaukštu tešlos. Tokie blynai persigeria silkės kvapu ir skoniu bei yra sotus patiekalas Kūčių vakarą, kurį paprastai visi būna labai alkani po dienos pasninko“, – sako A.Gečienė. Pasak jos, šiems blynams galima naudoti ir po švenčių likusius supjaustytos silkės gabaliukus ir taip nešvaistyti maisto.
Pataria, kaip išsirinkti kokybišką silkę
Daugiau nei 20 metų darbo kulinarijoje patirtį turinti A.Gečienė sako, kad anksčiau silkė buvo vienas pagrindinių patiekalų ir restoranų meniu: „Vasarą silkę patiekdavo su šviežiomis daržovėmis, žiemą – su raugintomis: agurkais, pomidorais. Dabar turbūt daugumai sunku įsivaizduoti taip patiektą silkę, bet anksčiau, kai šaltuoju metų laiku šviežių daržovių nebūdavo, tai buvo įprasta ir labai populiaru. Dabar restoranuose, ypač viešbučių, silkę galima rasti pusryčių ar banketų, furšetų meniu. Juose įtrauktuose patiekaluose silkė paprastai patiekiama gryna, supjaustyta gabalėliais, o garnyras, pavyzdžiui, su grietine ar majonezu sumaišyti obuoliai ir salierai, patiekiami šalia.“
Viešbučio restorano, kurio virtuvei šiuo metu vadovauja A.Gečienė, reguliariame meniu nėra silkės patiekalų. „Silkė toks produktas, kurį patiekti kažkaip labai įspūdingai yra sudėtinga, todėl ji negali būti atitinkamai įkainota ir uždirbti pelno. Dėl šios priežasties dabar, deja, patiekalai su silke retai įtraukiami į reguliarius restoranų ar kavinių meniu,“ – apgailestauja šefė.
Visgi, ji įsitikinusi, kad silkė niekada nepraras savo populiarumo: „Silkė Lietuvoje ir anksčiau, ir dabar, ir, tikiu, ateityje, bus labai mėgstamas produktas. Silkė ne tik skani, bet ir naudinga sveikatai – sąnariams, odai, plaukams. Žinoma, svarbu silkės nepersivalgyti, nes joje gausu druskos.“
Ne kartą prizines vietas tarptautiniuose kulinarijos čempionatuose ir olimpiadose laimėjusi šefė taip pat pataria, kaip išsirinkti kokybišką silkę: „Kai perku silkę, žiūriu, kad jos oda būtų tolygiai pilkšvai sidabrinė, akys neapsiblaususios, o pilvas neįkritęs.“ Iš jos šventėms namuose A.Gečienė dažniausiai gamina tradicinius patiekalus – taip vadinamą silkę pataluose, silkę su svogūnais ir morkomis.
Pati pirmą kartą išgirdusi apie Aukštaitijoje per šventes kepamus blynus su silke, šefė sako, jog dar norėtų sužinoti, kaip silkė tradiciškai buvo, o gal ir šiuo metu yra ruošiama Dzūkijoje, bei dalijasi žydiško silkės patiekalo – foršmako – receptu.
Žydiškas foršmakas
Ingredientai:
- 1 silpnai sūdytos silkės filė;
- 1 obuolys;
- 0,5 svogūno;
- 1 valg. šaukt. sviesto;
- 2 valg. šaukšt. lydyto sūrelio;
- 2 kiaušiniai.
girto obuolio tyrei:
- 1 obuolys;
- 30 ml baltojo vyno;
- 30 ml vandens;
- 1 arbat. šaukšt. cukraus;
- 1 arbat. šaukšt. brendžio.
Gaminimas:
1. Nulupkite obuolio odelę, išvalykite šerdį ir supjaustykite stambiais griežinėliais. Svogūną supjaustykite skiltelėmis ir nuplikykite karštu vandeniu, atvėsinkite.
2. Kiaušinius išvirkite kietai, atvėsinkite. Sviestą išlydykite ir atvėsinkite, kad būtų kambario temperatūros.
3. Silkės filė, obuolio gabalėlius, nuplikytą svogūną, kiaušinius sumalkite mėsmale. Malti galima du kartus. Maltą masę sumaišykite su lydytu sviestu ir lydytu sūriu. Gerai išmaišykite. Palikite pastovėti šaldytuve 3–5 val.
4. Pagaminkite obuolių tyrelę. Nulupkite obuolio žievelę, obuolį supjaustykite kubeliais, sudėkite į prikaistuvį, užpilkite vandeniu, vynu, supilkite cukrų. Priklausomai nuo obuolio kietumo, virkite 5–10 min. Galiausiai supilkite brendį ir porą minučių nugarinkite garus. Atvėsinkite.
5. Panaudokite formelę ir atvėsusią foršmako masę formuokite lėkštėje. Šalia patiekite girto obuolio tyrę. Puoškite duonos traškučiais, daigintiniais, pavyzdžiui, žirnių daigais.
