Armėnų bendruomenė Lietuvoje nėra itin didelė, tačiau veikli ir pastebima – veikia ir ne vienas šios šalies virtuvės restoranas, kai tik buvo galima, dar iki pandemijos, švęstos įvairios šiai tautai svarbios šventės. Prieš kelerius metus Klaipėdos armėnų bendruomenės iniciatyva Skulptūrų parke pastatytas paminklas, skirtas armėnų genocido 100-osioms metinėms. Lietuvoje armėnai telkiasi didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, jie taip pat gyvena Šiauliuose, Visagine, kai kuriose kitose vietovėse.
Du 15min pašnekovai, su kuriais kalbėjomės apie armėnų virtuvės patiekalus, yra panirę į maitinimo ir svetingumo verslą. Vilniaus restorano „Armenian Grill“ bendraturtis ir virtuvės šefas Karen Chibukhchyan Lietuvoje gyvena jau 20 metų. Kaip pats pasakoja, jis į Lietuvą atvyko pasisvečiuoti ir liko. Savo šalyje virėjo-technologo specialybės besimokęs vyras pradžioje dirbo samdomą darbą, juokdamasis prisimena, kaip prieš keliolika metų dalyvavo Lietuvos grilio patiekalų čempionate, o dabar jau trečius metus šeimininkauja armėnų virtuvei, o pirmiausiai jos grilio patiekalams skirtame restorane. Kai geri orai, prie restorano, įsikūrusio visai šalia Valakampių paplūdimio, paprastai vingiuoja nemenka laukiančių vietos eilutė.
Klaipėdoje gyvenančio Pogos Karapepetian šeimai uostamiestyje priklauso viešbutis ir restoranas „Ararat“. Pats pašnekovas gimęs jau Lietuvoje, o jo tėtis ir mama yra armėnai, prieš kelis dešimtmečius įsikūrę Lietuvoje. Kaip sako abu pašnekovai, kone visi Lietuvos armėnai vieni kitus pažįsta, tarpusavyje bendrauja. „Žinote, juk esame draugiška tauta“, – sako K.Chibukhchyan.
-
Viešnagė latvių virtuvėje: mažiau bulvių, daugiau žuvies ir saldėsių. 2 desertų iš duonos receptai
-
Lietuvos žydų virtuvė: įdarytas karpis, kugelis ir madingieji beigeliai. Autentiškos „challah“ receptas
-
Baltarusių virtuvės įdomybės: nustebsite, kokie esame panašūs, tik zefyrais kaimynams neprilygsta niekas
Jaučia lietuvių simpatijas armėnų virtuvei
Karantinas įnešė nemažai sumaišties į restoranų verslą, abu pašnekovai su atsidūsėjimu prasitaria, jog metas nelengvas. Tačiau kartu vienbalsiai sutaria, jog lietuviai armėnų maistą išties mėgsta, žinoma, kartais Kaukazo regiono patiekalai tarpusavyje susipina, juolab kad ir restoranai ne visada laikosi griežtų nacionalinės virtuvės rėmų, tačiau armėniški šašlykai, dolma, liulia kebabas – tai patiekalai kurie būtinai turi būti armėnų restorano meniu.
Armėnų maistas paprastas, o paprastumas visada yra gerai.
„Kartais su tėvais net pakalbame, jog jei armėnų virtuvės restoraną būtume įkūrę, pavyzdžiui, Ispanijoje, nelydėtų tokia sėkmė. Lietuviai ir atviri, nebijo ragauti, ir supranta mūsų maistą“, – samprotauja P.Karapepetian. O iš kur tos simpatijos? „Nes mūsų maistas paprastas, o paprastumas visada yra gerai. Žinoma, turime ir bendrą praeitį, buvimo Sovietų Sąjungoje patirtį, daliai žmonių mūsų virtuvė pažįstama iš tų laikų, iš kelionių, iš įvairių renginių. Na ir svarbiausia, juk skanu!“ – juokiasi „Ararat“ restorano atstovas.
Armėniškų patiekalų paprastumą, suprantamumą akcentuoja ir restorane Vilniuje besidarbuojantis K.Chibukhchyan. „Armėnų virtuvė yra senovinė, čia svarbiausia natūralus skonis – mėsos, daržovių, o, tarkime, prieskoniai, skonį tik papildo, nėra didelio aštrumo. Valgant armėnišką patiekalą nereikia šakute knaisiotis lėkštėje ir savęs klausti „o kas gi čia?“, – linksmai pasakoja jis. – Mūsų patiekalai dar ir sveiki, nes ir mėsa naudojama neriebi, o ir kepame ją dažniausiai ant ugnies, o ne keptuvėje. Tiesa, lietuviai mėgsta prie mėsos paprašyti ryžių, bulvių, kai kas – armėniškos duonos lavašo, o pačioje Armėnijoje kepta mėsa valgoma su šviežiomis ar ant tos pačios gyvos ugnies keptomis daržovėmis.“
Kurie patiekalai žinomiausi?
P.Karapepetian nė nedvejodamas sako, jog svarbiausiais armėnų virtuvės patiekalas yra šašlykas, paprastai ruošiamas iš kiaulienos sprandinės ar ėrienos.
Mūsų šašlykas ypatingas tuo, kad mėsa marinuojama sausai – kefyro, majonezo nereikia.
„Mūsų šašlykas ypatingas tuo, kad mėsa marinuojama sausai – jokio kefyro, majonezo nereikia. O tereikia tik svogūnų, druskos, pipirų, žolelių ir taip mėsa pamarinuojama kelias valandas ar per naktį“, – aiškina jis. Pašnekovo šeimos restorane šašlykas patiekiamas su populiariuoju adžikos padažu, jei tik valgytojas nori, galima šalia valgyti ir ryžių, ir bulvių, tačiau jis taip pat akcentuoja, kad Armėnijoje verčiau būtų renkamasi daržovės, žolelės ir lavašas.
Ir P.Karapepetian, ir K.Chibukhchyan nė nedvejodami į charakteringiausių patiekalų trejetuką įtrauktų ir dolmą – tai savotiški balandėliai, tik malta mėsa čia vyniojama į specialiai paruoštus vynuogių lapus, o tada kelias valandas viskas verdama. Dolma paprastai patiekiama su armėnišku rūgpieniu macun, kuris tampa puikiu padažu. Vienuose restoranuose dolma patiekiama kaip užkandis, kituose – kaip pagrindinis patiekalas. Ar pavyktų dolmą paruošti patiems, tarkime tiesiog prisiskynus vynuogių lapų ir susukus į juos mėsą? „Ne, nieko gero nebus, – tikina P.Karapepetian. – Ir lapeliai būna specialiai paruošti, ir reikia žinoti gudrybių, kaip susukti, kaip virti.“
Dar vienas populiarus armėniškas patiekalas, taip pat ruošiamas ant gyvos ugnies – liulia kebabas. Jam paprastai naudojama mėsa vištiena arba kiaulienos ir jautienos mišinys. Didžioji gudrybė čia yra ir aplipdyti iešmą mėsą, ir iškepti, kad viskas nenukristų. Mėsa turi būti smulkiai malta, kiek pamarinuota ir visiškai šalta, kad ji taptų vientisa, suliptų, reikia dar ir trupučio papildomų riebalų. „Kai liulia kebabas pradedamas kepti, labai svarbios pirmosios minutės, reikia labai stebėti, kad viena jau apkepusi pusė neimtų sverti viso iešmo ir mėsa nepradėtų kristi. Čia ne tas patiekalas, kurį tiesiog ramiai palieki kepti savarankiškai“, – aiškina P.Karapepetian.
Ką armėnai pasiūlytų vegetarams ar ne itin dideliems mėsos gerbėjams? Ir P.Karapepetian, ir K.Chibukhchyan sutaria, kad jokių bėdų čia nebūtų. „Puikiai tiktų ant grilio keptas daržovių šašlykas, kai ant iešmo veriamos paprikos, pomidorai, svogūnai“, – sako „Armenian Grill“ šeimininkas. „Baklažanų suktinukai su varškės, graikinių riešutų įdaru būtų geras variantas, jie labai mėgstami, nes iš tikrųjų skanūs. Galima sakyti, čia lyg kokie armėniški sušiai“, – sako P.Karapepetian iš restorano „Ararat“.
Desertų meniu gana kuklus
O štai armėniškas saldumynų stalas gal nebūtų stebuklingai gausus. Kaip populiariausius armėniškus saldėsius abu pašnekovai įvardija pachlavą, daugeliui puikiai žinomą kepinį, kurį sudaro plonytė tešla, medus ir riešutai. Kitas populiarus desertas, tiesa, gaminamas rečiau, yra gata, jis gaminamas iš cukraus masės ir tešlos, tačiau iš tiesų ne visiems žinomas. Įdomus ir desertas, vadinamas sudžiuk, kurio jau pats gaminimo būdas egzotiškas: ant virvelės tvirtinami graikiniai riešutai, ant jų pilamas vynuogių sulčių sirupas, jos po truputį džiūva ir galų gale gaunama tokia įdomi „gumbuota“ saldi virvelė. Beje, labai populiari ir to paties pavadinimo tradicinė armėniška dešra, tad po šiuo pavadinimu gali slėptis 2 radikaliai skirtingi skoniai, tačiau labai panaši forma.
Beje, P.Karapepetian, kuris su šeima tais laikais, kai kelionės buvo visai neribotos, nesyk lankęsis Armėnijoje, mini, jog ten labai populiarus tortas „Napoleonas“, jo nesunku rasti dažname restorane. Tiesa, lietuviškas „Napoleonas“ dažnai pertepamas ir kremu, ir vienu ar dviem uogienės sluoksniais, o Armėnijoje jis sutepamas tik kremu, be jokios uogienės.
Ir pačioje Armėnijoje, ir šios šalies restoranuose užsienyje ruošiama nemažai patiekalų, kurie yra bendri visam Kaukazo regionui, nors konkrečios kilmės šaknys dažnai atsekamos. „Pavyzdžiui, armėnai gamina ir savą gruziniškos sriubos charčio variantą, kai kurie restoranai ruošia plovą, tačiau niekas nepuls įrodinėti, kad tai armėniškas patiekalas, ne plovas su mėsa yra iš Uzbekistano. Egzistuoja ir armėniškas plovas, bet jis gaminamas su džiovintais vaisiais, razinomis ir paprastai yra skirtas Velykoms“, – pasakoja K.Chibukhchyan.
Paklaustas, ar armėnai Lietuvoje tvirtai įsikibę tik savo nacionalinių patiekalų, pašnekovas juokiasi, jog jokiu būdu ne: „Bent jau man puikiai tinka ir keptos bulvės, ir kotletai!“
- Visus faršui skirtus produktus gerai suminkykite (minkykite tol, kol vanduo susigers).
- Vynuogių lapus, pašalinus lapkočius, maždaug pusvalandį mirkykite šiltame vandenyje.
- Faršo rutuliuką dėkite ant šiurkščiosios nusausinto lapo pusės ir suvyniokite.
- Nykščio storio pirštelius dėkite į puodą, kurio dugnas išklotas vynuogių lapais. Į puodą įpilkite vandens, kad šiek tiek apsemtų ritinėlius.
- Pasūdykite, įdėkite laurų lapelių, kvapiųjų ir juodųjų pipirų (virti galima ir sultinyje).
- Ant ritinėlių uždėkite lėkštę – tada dolma neiškils į paviršių. Vandeniui užvirus, sumažinkite ugnį ir apie valandą lėtai troškinkite.
- Armėniški balandėliai valgomi šilti, su macuno (tiršto rūgpienio) ir grūstų česnakų padažu.
1. Obuolį nulupkite ir supjaustykite kubeliais. Taip pat supjaustykite džiovintus vaisius.
2. Prieskonius sumaišykite su cukrumi ir vaisiais.
3. Tešlą truputį pakočiokite, sudėkite įdarą ir suvyniokite vyniotinį. Patepkite kiaušinio plakiniu ir kepkite 180 °C temperatūros orkaitėje 20 minučių.
Receptas iš tinklaraščio „Žaidžiame virtuvę“
Vienas iš labai ryškių Jerevano įspūdžių – spurgos. Kiek neįprastos formos – plokščios, tirpstančios burnoje, įdarytos plikytu kremu... Tikras skanumėlis. :)
1. Mieles ištrinkite su 1 šaukštu cukraus, supilkite vandenį ir 2-3 šaukštus miltų. Palikite 15 minučių, kad iškiltų. Tada dėkite likusius produktus, supilkite degtinę ir minkykite tešlą, kol taps glotni, kietoka ir nelips prie dubenėlio sienelių. Palikite kilti dar 45-50 minučių.
2. Kol kildinsite tešlą, paruoškite kremą: kiaušinio trynį išplakite su 50 ml pieno, ir nuolat plakdama pamažu supilkite į miltus. Į likusį pieną suberkite cukrų ir vanilės ankšties turinį, užvirinkite. Verdantį sirupą supilkite į trynio ir miltų masę ir nuolat maišydama pakaitinkite, kol masė sutirštės. Kremas turi būti tirštesnis, nes juo reikės įdaryti spurgas prieš kepant.
3. Iš tešlos iškočiokite maždaug 0,7-0,8 cm storio blyną. Išspauskite iš jos 10 cm skersmens apskritimus. Į apskritimo viduriuką dėkite šaukštelį (galite ir kiek daugiau) kremo. Labai gerai užspauskite, suformuokite paplotėlį ir palikite kilti 10-15 minučių. Kepkite spurgas gerai įkaitusiame aliejuje ant vidutinio kaitrumo ugnies.
4. Iškepusias sudėkite ant popierinio rankšluosčio, kad susigertų aliejus. Gausiai pabarstykite milteliniu cukrumi.
Kokiuose Lietuvos miestuose gyvena daugiausia armėnų? Kodėl per Vardavaro šventę jie pilstosi vandeniu? 15min tęsia pasakojimų ciklą „Susipažinkime“, kurio tikslas pažinti mūsų šalyje gyvenančias tautines mažumas. Tad kviečiame pažinti armėnų bendruomenę Lietuvoje.
Daugiau projekto „Susipažinkime“ istorijų apie Lietuvos tautines mažumas rasite ČIA
