Suplanuokite, ką auginsite greitai ir patogiai!
Gojinis šalavijas (lot. Salvia Nemorosa)
Lina rašo: „Vertikalūs žiedynai – tai, ko reikia šiuolaikiškam gėlynui, todėl gojinis šalavijas, kuris savo spalvą rodo aiškiai ir iš tolo – puiki pradžia norint įnešti į gėlyną kažko šiuolaikiškesnio. Nereiklus ir patikimas. Pradeda žydėti daugmaž vasaros pradžioje, o savo vertikalius žiedynus išlaiko ilgai net nužydėjęs.
Kalbant apie spalvas – populiariausia veislė 'Caradonna' (kaip čia nuotraukoje), mėlynesnė versija 'Blauhugel', bet yra net baltų, tad tikrai rasite, kas patinka.“
Dėmėtoji rūgtis (lot. Persicaria amplexicaulis arba Polygonum amplexicaule)
Pasak Linos, nors šiuolaikiškuose gėlynuose dominuoja pastelinės spalvos, o madingos sodų fashionistos išdidžiai sako, kad raudonų rožių era jau praėjo, štai čia išsišoka rūgtis su savo ryškiai raudonais žiedynais ir visi atsigrožėti negali.
Nors žiedynai siauri ir šaunantys į viršų, rūgties lapai platūs ir puikiai uždengia žemę. Toks natūralus mulčiavimas lapais sukuria nekokias sąlygas piktžolėms. Kad jos išdygtų, joms reikia saulės ir vandens, o per tokius lapus sunku gauti ir vieno, ir kito.
Todėl natūralistinio stiliaus želdynuose, kur stengiamasi, kad reikėtų kuo mažiau priežiūros, tokie augalai labai vertinami. Svarbu žinoti – šiems augalams reikia derlingos drėgnos žemės, o žydi nuo vasaros ir tikrai ilgai, jei tik užtenka drėgmės. Minusas: paragavusi pirmų šalnų, iškart „gula į lovą“ žiemos miegui, suglemba ir tuo baigiasi jos grožis – iki kito pavasario.
Kemeras (lot. Eupatorium)
„Kiekvieną pavasarį, kai pradeda augti vėl nuo nulio, sunku patikėti, kad per metus spės iššauti viršun tiek daug – kai kurios veislės siekia net žmogaus ūgį. Populiariausios būtent tos, kurios aukštos, ir jos puikiausiai įsikuria toliau už kitų augalų, sukurdamos gėlynui struktūrą. Būtent toks žiedas, kuris yra skėtinis, ir dar kaip šluotelės – dabar pats madingiausias. Tai kodėl gi nepagalvoti apie kemerą savo kieme? Tuo labiau, kad ne tik žiedynai dailūs, bet ir stiebas tamsiai raudonas – šitoje nuotraukoje puikiausiais tas matosi.
Prie kemerų į draugiją dažnai jungiasi miskantai, lendrūnai, purpurinę spalvą gali paryškinti kraujalakių bumbuliukai. Beje, kemerai puikiai auga drėgnesnėse vietose, todėl jeigu jūsų sodyboje reikia idėjų ežero pakrantei – gal kaip tik kemero ryškaus stoto ten trūksta?“, – rašo Lina.
Notra (lot. Stachys)
„Būna ir visai baltų augalų! Populiariausia iš šitos giminės yra vilnotoji notra (Stachys byzantina), ir ją tikrai pamatysime tame gėlyne, kur saulės daug, o derlingos žemės, kaip tyčia, nėra. Nes notra kantri, o jos lapeliai ne veltui pasidengę minkštu pūkeliu. Anglai ją vadina Lamb's Ears – ėriuko ausys, be to, tie pūkeliai leidžia jai ilgiau išlaikyti drėgmę viduje, todėl sausras ji pakenčia kuo puikiausiai.
Įprastinė vilnotoji notra labiausiai vertinama dėl pilkų lapų, kurie atrodo gerai visą sezoną. Tačiau ji dar ir vertikalius žiedynus išleidžia. Vieni žiedynus dievina, o kiti jų nenori. Jeigu nenorite, žiedynus galima nukirpti, arba galima tiesiog rinktis veislę, kuri nežydi. Kaip tik tokia šitoje nuotraukoje – notra 'Bello grigio'. Jos lapeliai dar baltesni, lieknesni, o žiedynų praktiškai neišleidžia.
Kam patinka notros su žiedais, tie švelniai violetiniai žiedeliai labai gražiai tinka su kitom panašiomis spalvomis žydinčiomis gėlėmis“, – pasakoja L.Liubertaitė.
Flioksas (lot. Phlox)
„Nuo seno močiučių darželiuose pamėgtas ir išmylėtas flioksas. Nenustebkite, kai pamatysite jį ir garsiausiuose užsienio dizainerių soduose! Patikimas, nereiklus, ir dar spalva ryški – ko gali daugiau mums reikėti? Svarbu tik teisingai pasirinkti.
Ylialapis flioksas – štai šitas, kuris nuotraukoje – žydi pavasario pabaigoje. Toks žemas ištisinis spalvotas kilimėlis. Net siaurų jo lapukų nesimato, kai žydi. Ylialapis flioksas neapsakomai svarbus, jei auginate tulpes – kai jos nužydi, tada flioksų žiedukai paslepia gelstančius tulpių lapus. Labai praktiška!
Šluotelinis flioksas – aukštesnis ir žydi vasaros viduryje. Spalvų pasirinkimas – išskirtinis. Net super ryškių yra (jei tik tokių reikia). Viena bėda – kai nužydi, visi spalvoti žiedlapiukai nubyra. Dėl visa ko sodinkite ne gėlyno priekyje, o viduryje, kad priešakiniai augalai pridengtų flioksų apačias, ir byrantys žiedlapiai netrikdytų“, – pataria Lina.
