Suplanuokite, ką auginsite greitai ir patogiai!
Rasakila švelnioji (lot. Alchemilla mollis)
„Ateivių ir ateities augalas. Bent jau man taip asocijuojasi – plokšti ir platūs lapai atrodo kaip skraidančių lėkščių prototipai, o kai rasakilos pražysta – jų žiedynai šviečia iš tolo tarsi neoniniai.
Rasakila – daugiametis augalas, tobulai tinkantis derlingoje, pavėsingoje vietoje. Žydi gelsvais žiedeliais, kurie iš tolo atrodo kaip salotiniai. Neapsakomai gražiai atrodo su astilbėmis.
Kai nežydi, rasakila ne mažiau graži dėl savo plačių lapų. O jei matėte rasakilą anksti ryte – tikrai radote spindinčius rasos lašelius ant lapų. Pati paprasčiausia švelnioji rasakila yra nebrangus, patikimas ir labai gražus augalas – gal laikas prisijaukinti? Atkreipkit dėmesį ir į veislę ‘Thriller’. Jeigu tik turit gėlyną pavėsyje, rasakilos kuo puikiausiai tiks jo pakraščiui“, – pataria L.Liubertaitė.
Kraujažolė (lot. Achillea)
Pasak tinklaraštininkės, saulės ir vėjo nubučiuota kraujažolė visada bus ryški gėlyne. Jai nereikia derlingų žemių, nereikia daug drėgmės ir didelio išlepinimo. Ir žydėjimas jos toks: staigus ir ryškus. Auginama ji taip pat neilgai – ji ne iš tų ilgaamžių, kaip bijūnai ar smidrai, kurie dešimtmečius vienoje vietoje auga. Kraujažolė auga vienoje vietoje tik keletą metų. Tačiau ji nepamainoma naujai įrengtam gėlynui – kai tiems ilgaamžiams reikia kelių metų įsibėgėti, kraujažolė nuostabiai sužydi jau pačiais pirmaisiais metais.
„Pasižiūrėkite, jei jūsų dirva nederlinga, o netoli laukinėse pievose auga baltai žydinčios kraujažolės – drąsiai auginkite jos išvestas pusseseres. Viena įdomiausių veislių yra 'Terracotta', nes jos žiedai mainosi nuo gelsvos iki plytinės spalvos – atrodo kaip gatava puokštė iškart. Tačiau yra net ryškiai rožinių ar raudonų“, – sako Lina.
Pentinius (lot. Delphinium)
„Pentiniai tobulai tinka prie tvoros, prie pastato, prie sienelės – ten, kur galėtų atsiremti, jei neišlaikytų savo fantastiškai spalvingos galvos. Pentiniai užauga nemaži – priklausomai nuo veislės, gali būti nuo 80 cm iki 2 metrų. Jeigu jūsų gėlynas gana aukštas, tai kiti augalai puikiausiai padės išsilaikyti pentiniams (puiki žinia kuriantiems “olandišką bangą„ savo kieme). Jeigu ne, vertėtų keliose vietose parišti, kad nuo didelio vėjo nelūžtų.
Pentinių spalvos paprastai laviruoja tarp mėlynos ir rausvos, o žieduko viduriukas dažnai skirtingas negu žiedlapiai. Tad pentiniai gražūs ne tik iš tolo.
Laidus smėliukas jiems nelabai patiks, tad geriausia, jeigu jūsų dirvožemis turtingesnis, pavyzdžiui, priemolis. Jau vien iš greitai pasiekiamo aukščio ir žalių platokų lapų galima suprasti, kad maisto medžiagas ir drėgmę pentiniai mėgsta, tad šito jiems tikrai reikia.
Gera žinia – pentinius galima ne tik įsigyti kaip sodinukus, bet ir pasisėti sėklų. Pats laikas pasiplanuoti“, – rašo L.Liubertaitė.
Jazminas (lot. Philadelphus)
„Tai puikus krūmas šiuolaikiškam sklypui. Senamiesčio kiemelyje augtų puikiai, nes pakenčia užterštą miesto orą, bet gražiausiai jis atsiskleistų sodyboje. Ir kai sužydės birželį kvepiančiais žiedais, nesigailėsite dėl to, kad kažkada jį pasirinkote.
Norintiems naujovių nereikia apsiriboti įprastomis veislėmis. Pavyzdžiui, 'Snowbelle' pakerės pilnaviduriais baltais žiedais, o 'Aureus' atkreips dėmesį itin ryškiais salotiniais lapais.
SVARBU: jei ieškosite veislių, paklauskit pardavėjo, ar tikrai kvepia. Kai kurios veislės gali turėti išvystytas kitas savybes, pavyzdžiui ilgesnis žydėjimas arba ypatingi žiedai, tačiau nebūtinai išlaikytas aromatas.
Manau, jazminą verta reabilituoti ir grąžinti į šiuolaikiškus kiemus“, – siūlo Lina.
Rožė
„Tradicinės rožės stambiais žiedais – gražu, bet šiandien ne apie jas.
Šiuolaikiškas dizainas darosi vis lengvesnis ir laisvesnis, ir rožės gali puikiausiai atitikti šį subtilų gaivališką pojūtį. Kaip? Išskirčiau 2 kryptis:
- erškėčiai;
- rožės tuščiaviduriais žiedais.
Ir vienų, ir kitų yra nemažas pasirinkimas. Net ir erškėčiai gali būti įvairiausių spalvų žiedų. O dar tie obuoliukai rudenį!..
Kai rinksitės rožę, būtinai atkreipkite dėmesį į:
- tikslų lotynišką pavadinimą (jeigu jo nėra – net nepradedat žiūrėti į tą pusę);
- atsparumą šalčiams (atsparių rožių ir erškėčių net nereikia dengti žiemai);
- atsparumą grybinėms ligoms (skirtingos veislės skirtingai atsparios ligoms, ir tai būna net parašyta ant etiketės!);
- į krūmo aukštį ir plotį – nes patikėkit, rožės gali būti ir miniatiūrinės, ir dideli krūmai, nepirkit neišsiaiškinę.
O toliau jau pusė sėkmės yra teisingas pasodinimas“, – sako apželdinimo kursų organizatorė.
Putinalapis pūslenis (lot. Physocarpus opulifolius)
Išskirtinis krūmas juodais lapais, kuris nepalieka abejingų – tai putinalapis pūslenis 'Diabolo'. Šis velniškai žavingas krūmas, kaip ir pridera pagal pavadinimą, atkaklus, pakantus ir nereiklus. Auginti jį – jokių problemų. Tiks ir sodyboje, ir užterštam miesto smoge. Išgyvens karpomas ir pjaustomas.
Pasak Linos, putinalapis pūslenis išties nereiklus, tad jei galvojate apie pirmuosius krūmus savo kieme ir nepasitikite savo jėgomis, tai sodinkite pūslenius ir tikrai pavyks.
'Diabolo' yra populiariausia veislė, nes ne tiek daug patikimų krūmų, kurių lapai būtų tamsūs ir išlaikytų savo spalvą viso sezono metu. Dar smagiau, kad pavasarį jis tirštai pražysta baltais žiedynais.
Egzistuoja ne vienintelė 'Diabolo' veislė, yra ir raudonų lapų, auksinių, vyšninių. Ir baigiant kalbas apie tokio impozantiško krūmo pritaikymą, reikia turėti omenyje, kad ne visur tiks didelis krūmas juodais lapais. Jeigu sklypas mažas, vizualiai tamsus krūmas gali atrodyti kaip tuštuma, kaip skylė. Todėl vertėtų „praskiesti“ jį su šviesių atspalvių augalais.
Papartis
„Papartis tinka ne visur. Prigimtinė jo teisė – augti miške. Todėl tik ten jis gerai jausis, kur bus pavėsis ir drėgmė. Dar daugiau: yra įvairių šito gražuolio modifikacijų. Blužniapapartis, kelminis papartis, pirštuotasis adijantas, žvynuotasis papartis, paupinis jonpapartis – ir dar daugiau įvairių variacijų ir jų veislių.
Aukšti, žemi, siauri, platūs, karpyti, klostuoti, garbanoti, blizgantys, sidabriniai, rausvais koteliais... Pati savo kieme bandžiau auginti paprastą papartį – jis plečiasi gana greitai, tačiau su veisliniais to neturėtų nutikti. Dar man nepatiko, kad jis sąlyginai anksti pajuto sezono pabaigą ir nurudavo. Bet mano atveju, jam tiesiog ten trūko drėgmės, tad ir stebėtis nėra ko.
Mūsų sodyboje paparčiai auga puikiai net smėlyje ir saulėje, tik jie įsirausę į vešlų hortenzijos krūmą ir vis kovoja vienas su kitu, kuris kurį nustelbs. Kol kas abu išsikeroję ir abu kartu telpa.
Tad niekaip nerandu priežasčių, kodėl pavėsingoje sklypo vietoje paparčiai negalėtų būti pats puošniausias augalas rajone. Jau vien ko verti deriniai su tipišku pavėsio augalu – melsve?“, – siūlo Lina.
