Atsispyrusi nuo dugno, tapo sportininke
Kristinos draugystė su sportu prasidėjo dar prieš 6 metus, kai, būdama itin nusilpusi ir ligota, ji ryžosi ieškoti būdų, kaip galėtų išlipti iš duobės.
„Dirbau sveikatingumo trenere, kur sudarydavau mitybos ir mankštos planus, mokiau sveikos gyvensenos, bet pačiai nesisekė susitvarkyti su savimi. Laikydavausi dietų, alindavau save tam, kad prie klienčių atrodyčiau gerai. Galiausiai sveikata visiškai nusilpo“, – prisimena K.Žemaitytė.
Kaip teigia Kristina, dar nuo vaikystės jos sveikata buvo prasta, kaupdavosi antsvoris, todėl sumanė tapti sveikatingumo trenere – mokydamasi ji turėjo padėti ne tik kitoms moterims, bet ir sau.
„Aš labai greitai priaugdavau svorio – esu svėrusi 100 kg. Jeigu nors truputį paleisdavau vadeles, iš karto augdavo svoris, – pasakoja K.Žemaitytė. – Mano psichologinė savijauta buvo itin prasta, turėjau net minčių apie savižudybę. Tada išsigandau pati savęs ir supratau, kad reikia ką nors daryti. Ėmiau ieškoti, nuo ko galėčiau atsispirti ir pagaliau susitvarkyti gyvenimą.“
Sau padėti Kristina nusprendė kreipdamasi į asmeninį trenerį, su kurio pagalba ėmė sportuoti. Moteris prisimena, kad sportas ją iš karto sudomino, nes treneris mažais žingsneliais, nealindamas Kristiną sustiprino.
„Jis mane supažindino su crossfitu ir varžybiniu sportu. Pats būdamas šios sporto šakos atstovas, kartą atsivežė mane į vienas varžybas. Kai pamačiau sportininkus, kažkas mano viduje užsidegė – užsinorėjau irgi tokia būti. Atsirado dar didesnė motyvacija stengtis, save stiprinti.
Išsikėliau tikslą, jog kada nors būsiu tokia, kaip jie. Tai vėliau tapo pagrindiniu stimulu, kuris iki šios dienos mane veda pirmyn“, – sako K.Žemaitytė.
Pradėjus sportuoti, Kristinos psichologinė būsena pagerėjo per 3–4 mėnesius, o kūno pokyčiai ėmė ryškėti po pusės metų. Tiesa, pajautusi entuziazmą, ji toliau užsiėmė varžybiniu sportu.
„Pradžia buvo sunki, nes iki 34 metų visiškai nesportavau. Mano svajonė būti crossfito sportininke visiems pasirodė juokinga, žmonės atkalbinėjo. Visko teko patirti. Tačiau buvau užsikabinusi už minties, kad man pavyks, todėl toliau siekiau savo. Pavyko“, – šypsosi K.Žemaitytė.
Iš pradžių Kristina atsikratė 10 kg, svoris su laiku krito toliau. Vis dėlto moteris pabrėžia, kad esmė yra ne tai.
„Pavyzdžiui, dabar mano svoris pakankamai didelis, bet yra vien raumenys, vaizdas visiškai kitas. Anksčiau, sverdama 10 kg mažiau, atrodžiau žymiai stambesnė“, – tikina K.Žemaitytė.
Susidomėjusi sportu, Kristina pabaigė šios srities mokslus, nes norėjo gilinti turimas žinias. Po kurio laiko ji tapo ir trenere – dabar savo klientėms moteris yra įkvepiantis pavyzdys.
„Dauguma klienčių yra dar nuo tų laikų, kai buvau sveikatingumo trenerė – jos matė visą mano kelią, – sako K.Žemaitytė. – Naujos klientės mane randa išgirdusios kitų patarimus, rekomendacijas. Gaunu žodinę reklamą.“
Bandys užfiksuoti Guinnesso rekordą
Prieš kurį laiką Kristina ruošėsi varžyboms, kuriose su savo kūno svoriu reikėjo daryti prisitraukimus, pritūpimus su štanga. Pastarojoje rungtyje ji pripažįsta ne itin stengusis, nes prieš tai buvusios konkurentės pritūpimų padarė dvigubai mažiau.
„Vis dėlto rezultatas buvo pakankamai geras. Savo vaizdo įrašus dažnai publikuoju įvairiose užsienio sportininkų grupėse, tad taip padariau ir šį kartą. Per vieną naktį sulaukiau apie 2 tūkst. laiškų iš viso pasaulio, kad mano rezultatas yra vau, turiu užfiksuoti rekordą.
Pasidomėjusi sužinojau, jog dabartinis oficialus rekordas yra 30 pritūpimų per minutę, o aš padariau 39. Tai tikrai nebuvo maksimumas. Taip kilo mintis, kad reikia pasinaudoti proga“, – pasakoja K.Žemaitytė.
Kaip aiškina Kristina, pateikti paraišką Guinnesso rekordams įprastai nieko nekainuoja, bet tokiu atveju atsakymas gaunamas greičiausiai tik po trijų mėnesių. Moteriai leidimo užfiksuoti rekordą reikia kur kas greičiau.
„Tiek laiko išlaikyti formą yra pakankamai sunku. Tuo labiau, kad dabar mano sportiniai tikslai jau yra kiti, – teigia K.Žemaitytė. – Be to, liepos mėnesį Lietuvoje vyks didelis crossfito čempionatas, per kurį norėčiau pasiekti rekordą. Bus daug žmonių, o su minios palaikymu lengviau užfiksuoti kuo geresnį rezultatą.“
Paraiška siekiant greičiau gauti atsakymą, anot Kristinos, kainuoja beveik 800 eurų, todėl pagalbos ji kreipėsi socialiniuose tinkluose, kur prašė žmonių bent šiek tiek prisidėti renkant pinigus. Sumą surinkti moteriai pavyko vos per dvi dienas.
„Buvo labai smagu, jog sulaukiau palaikymo ir iš nepažįstamų žmonių. Paskelbiau prašymą vienoje grupėje, kur žmonės, kad ir minimaliomis sumomis, bet su gražiais linkėjimais prisidėjo. Dabar paraiška yra priduota, laukiu atsakymo, – pasakoja K.Žemaitytė. – Likę pinigai bus panaudoti rekordui įgyvendinti ir pasiruošti – tam, kad Lietuva būtų reprezentuota kuo geriau.“
Kristina įsitikinusi, kad rekordą užfiksuoti jai tikrai pavyks, todėl yra tik maža tikimybė, jog taip nebus.
„Pasiekti tai, ką padariau per varžybas, tikrai turėtų pavykti – esame bandę net su didesniu svoriu. Bandysime daryti greičiau, – sako K.Žemaitytė. – Pamaišyti galėtų nebent trauma, bet dabar save labai saugau.“
Savo kelyje Kristina sukaupė įvairių patirčių, tačiau tai, kaip pati sako, išmokė ją drąsiai siekti svajonių, kad ir kokios jos būtų. Be to, labai svarbu nepasiduoti baimėms.
„Galėčiau dabar galvoti, kad nesurinksiu pinigų, niekas nenorės man padėti, gėda paprašyti. Patys prisigalvojame įvairių priežasčių ir dėl to dažniausiai nepasiekiame tikslų. Jeigu eini nuosekliai, tikrai visada pasiseka, – įsitikinusi K.Žemaitytė. – Už visus savo sportinius pasiekimus ir galimybę siekti rekordo esu dėkinga dabartiniam treneriui.
Pirmasis treneris padėjo atsistoti ant kojų, susitvarkyti sveikatą, tačiau mano svajonėmis netikėjo. Dabartinis treneris Matas Mačaitis per mažiau nei metus padėjo jas įgyvendinti.“
Būtent to Kristina linki ir kitiems – nebijoti savo norų, siekti svajonių ir neatimti iš savęs galimybių.
