Lapkričio 1-oji – diena, kai visi lanko artimųjų kapus. Šiame milžinišku greičiu besisukančiame pasaulyje daugelis aplankyti šeimos narių, giminaičių ir draugų amžinojo atilsio vietą laiko randa tik tokiomis progomis kaip Visų Šventųjų diena. Todėl vis populiaresni tampa kapų priežiūros sprendimai, kurie nereikalauja daug laiko, o kapas ilgai atrodo tvarkingas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Specialistė – apie praktišką kapų madą: nuo paminklų iki nereiklių augalų
Kraštovaizdžio specialistė E.Balčiūnienė pasakojo, kas dabar madinga, aktualu ir naudinga prižiūrint kapus. Kokios mados vyrauja antkapių, kapų augalų pasaulyje, kokių pageidavimų turi Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys klientai. Ir kaip sutvarkyti kapą, kad jam nereikėtų pernelyg daug priežiūros, tačiau visus metus atrodytų tvarkingai ir gražiai.
„Viskas labai priklauso nuo situacijos – ar kapas sutvarkytas, įrengtas, ar naujas. Visa ko pagrindas yra bazė – aktualu, kad neaugtų žolės, atrodytų tvarkingai. Taigi jei užtiesalas tiestas prieš daug metų, jis jau yra suiręs, suplyšęs, ten auga žolės, kerpės, samanos ir pan., reikėtų viską nuimti ir perdaryti iš naujo.
Jei žmogus neturi galimybės samdyti įmonės, kuri tai atliktų, viskas gerai, internete yra pakankamai informacijos, galiausiai galima paskambinti ir nemokamai pasikonsultuoti. Tarkime, jei nutariama pilti skaldelę, jos turi būti atitinkamas kiekis, kad neaugtų žolės. Kitas žingsnis – susodinti ilgamečius augalus – krūmelius.
Jei kalbame apie naujos kapavietės įrengimą, galima pasvarstyti ir apie dalinį dengimą plokšte, galbūt apželdinti daugiamečiais kiliminiais augalais, kurie vėliau neleistų augti piktžolėms. Tačiau kiekvienas atvejis yra individualus, nes viskas remiasi į tai, kurioje vietoje yra kapavietė, kas padaryta iki šiol ir ką dar reikėtų daryti“, – aiškino pašnekovė.
E.Balčiūnienės teigimu, sparčiai daugėja žmonių, užsisakančių kapų priežiūros specialistų paslaugas, tačiau, pasak jos, šia tema tebėra daug stereotipų, mitų ir psichologinių dalykų.
„Mums spaudimą yra padariusi artima aplinka – jei žmogus buvo tau brangus, artimas, privalai pats važiuoti, prižiūrėti, rūpintis. Jei to nedarai, kažkas su tavimi negerai – tu jo pakankamai nemylėjai, galbūt tau dabar jis nerūpi ar tu jį užmiršai. Toks požiūris primetamas giminaičių, visuomenės ir net žiniasklaidos, ypač šiuo laikotarpiu.
Manau, reikia atskirti du dalykus. Vienas jų – tai emocija ir prisiminimas apie tą žmogų, kitas – fizinis darbas. Į tokias paslaugas reikia žiūrėti kaip į pagalbines rankas, kurios nudirbs tą fizinį darbą. Niekas nesako, kad reikia pamiršti artimą žmogų: jūs galite nuvažiuoti, uždegti žvakelę, pabūti prie kapo, pamedituoti.
Tai nereiškia, kad jums, norint įrodyti meilę, pagarbą, prisiminimą, reikia eiti su šluota, kibirais ir valandą ar dvi kuoptis. Kartais išgirstu iš žmonių, kad tvarkėsi, tvarkėsi ir galiausiai prisiminė, kad pamiršo pasimelsti. Taip neturėtų būti. Svarbiausia yra žmogų prisiminti ir pagerbti, o tai padaryti mes galime būdami bet kurioje pasaulio vietoje, bet kurią akimirką. O pagarbą išreikšti tuo, kad to žmogaus amžinojo poilsio vieta visada būtų tvarkinga“, – dėstė E.Balčiūnienė.
