Apie skirtingas vilnos savybes, kodėl ji nesielektrina, kodėl naudojama kūdikių drabužiams ir daugiau mažai girdėtų faktų pateikia natūralių audinių specialistė ir vilnos gaminių kūrėjų „Flokati" atstovė Žydrūnė Ragelė.
1. Antibakterines savybes vilnai suteikia lanolinas – natūrali avies odos išskiriama riebalinė medžiaga, padedanti apsaugoti nuo infekcijų. Todėl vilna puikiai tinka turintiems polinkį į alerginius odos ar kvėpavimo takų susirgimus žmonėms.
2. Iš vieno merinosų avino per metus gaunama iki 15 kilogramų vilnos pluošto. Iš tokio kiekio vilnos išeina apie 80 000 kilometrų ilgio siūlai.
3. Žiemą vilnonę antklodę galima patiesti ant švaraus sniego ir palikti kuriam laikui, tokiu būdu natūraliai pašalinami ant vilnos plauko susikaupę nešvarumai.
4. Vilna gali sugerti net 30 procentų savo svorio drėgmės ir ją išgarinti, tuo pačiu pašalindama nemalonius kvapus.
5. Avių vilna gaunama jas kerpant, o kupranugarių ir kašmyro – šukuojant.
6. Vilna nedega atviroje liepsnoje, o iš lėto anglėja lyg svylanti mediena.
7. Prabangių automobilių gamintojai tokie kaip „Bentley“, „Porsche“ ar „Land Rover“ naudoja vilną vidaus salono apmušalams. Tokio tipo interjeras yra ne tik prabangus, bet ir tvarus pasirinkimas šiuolaikinei automobilių pramonei.
8. Vilnos pluoštas yra labai elastingas, jį galima ištempti iki trečdalio viso ilgio ir vėl sugrąžinti į pradinį ilgį be jokių pakitimų.
9. Vilna yra 7 kartus atsparesnė dėvėjimuisi nei medvilnė ir net 10 kartų nei šilkas. Apskaičiuota, kad net ir sulenkus bei ištiesus vilnos pluoštą 20 000 kartų, vilna nepraranda savo pirminių savybių.
10. Merinosų avys turi būti nukirptos bent vieną kartą per metus, nes jų kailis niekada nenustoja augti! Greičiausias užfiksuotas avies kirpimo laikas yra 37,90 sekundės, kurį atliko airis Ivanas Scottas.
11. Daugiau nei pusė pasaulio vilnos gaunama Pietų pusrutulyje, o trys ketvirtadaliai jos suvartojama Šiaurės pusrutulyje. Pavyzdžiui, Australijoje per metus užauginama beveik 70 milijonų avių.
12. Kadangi vilna puikiai sugeria drėgmę, ji itin retai įsielektrina. Tai lemia mažesnę tikimybę, kad iš šios medžiagos pagamintas drabužis nemaloniai lips prie kūno.
Vilna puikiai sugeria drėgmę, todėl ji itin retai įsielektrina.
13. Vilna yra tvari. Atitarnavusi ji gali būti grąžinama į dirvožemį, kur greitai suyra, savo naudingas medžiagas atiduodama žemei.
14. Vilnos pluoštas pasižymi natūraliu apsauginiu išoriniu sluoksniu, kuris neleidžia susidaryti ir įsigerti dėmėms.
15. Lanolinas, kurio yra vilnoje, turi ir gydomųjų savybių – padeda malšinti sąnarių, stuburo bei kitus skausmus, gerina kraujotaką. Lanolinas naudojamas ir prabangių kremų sudėtyje.
16. Vilnonės patalynės oro pralaidumas yra net 86 proc. – tai leidžia palaikyti komfortišką temperatūrą miegant. Vilna reaguoja į žmogaus kūno temperatūros pasikeitimus, todėl padeda išsaugoti komfortą esant tiek šiltam, tiek šaltam orui.
17. Vilną augina ne tik avys, bet ir ožkos, kupranugariai, triušiai, jakai ir net šunys!
18. Vilna naujagimiams rekomenduojama ne tik dėl šilumos – stimuliuodama odoje esančius receptorius, kurie skatina kraujotaką ir naujagimio kvėpavimo procesą, kuris pirmosiomis dienomis pasižymi rizika.
19. Iš vienos kašmyro ožkos per metus gaunama tik apie 200 gramų vilnos! Kašmyro vilna yra vienas brangiausių natūralaus pluošto audinių pasaulyje.
20. Prolanos vilna gaunama technologinio šukavimo proceso metu, kai paliekamas tik pats ploniausias ir švelniausias plaukas, kuris dažniausiai naudojamas kūdikių gaminiams.
21. Teigiama, jog avys gali atpažinti iki 50 kitų avių veidų ir prisiminti juos apie 2 metus, lygiai taip pat jos įsimena ir žmonių veidus!
22. Avys turi puikų periferinį matymą. Jų dideli stačiakampiai vyzdžiai leidžia matyti beveik 360 laipsnių kampu.
23. Per metus vienas kupranugaris gali užsiauginti nuo 8 iki 40 kilogramų vilnos, tai priklauso nuo gyvūno dydžio.
24. Apatinis Kašmyro ožkų vilnos sluoksnis yra minkštas ir tankus, todėl puikiai saugo nuo šalčio, kuris Mongolijoje ir Kinijoje gali pasiekti net 40 laipsnių šalčio pagal Celsijų temperatūrą.
24. Skaičiuojama, jog per metus pasaulyje sunaudojama daugiau nei 2 milijonai tonų vilnos, iš jų 60 proc. tenka drabužių gamybai.
