Vilma Rakauskaitė-Žukienė su šeima arbūzus ir melionus augina jau daugiau nei 10 metų. Tiesa, Žukams ne nuo pat pradžių sekėsi užauginanti 300 kg arbūzų derlių. Dėl informacijos stygiaus prireikė daug laiko, kol šeima Lietuvoje prisijaukino egzotinius vaisius.
Vilma iš savo patirties žino, kaip sunku auginti, kai aplink nėra informacijos. Todėl, išmokusi egzotinių vaisių auginimo subtilybių, ji noriai dalinasi patarimais su visais norinčiais pradėti auginti.
Anot jos, jei neturite geros, derlingos žemės prie namų – nereikia nusiminti, žinodami auginimo subtilybes, galite užauginti arbūzų ir melionų iki soties.
– Kokiu derliumi džiaugėtės tik pradėję auginti ir kokiu dabar?
– Pradžia buvo labai sunki, nes nieko nežinojau. Pirmais metais užaugo vos vienas labai mažas arbūzas, bet jo skonis mane labai sužavėjo ir paskatino nesustoti. Atsimenu, galvojau: vau, o jeigu tokį didelį pavyktų užsiauginti!
Per visus metus labai daug eksperimentavau su visomis auginimo smulkmenomis. Geriausius būdus teko iš patirties atrasti pačiai, nes nebuvo informacijos šia tema. Arbūzų augintojai sakydavo: „Tai į žemę įmeti sėklą ir užauga.“ Tokiu būdu tikrai neužauga, reikia kiekvieną smulkmeną žinoti.
Kai išmokau auginti, derlius tikrai labai džiugina. Pavyksta užauginti daugiau nei 300 kg arbūzų, o melionų daug mažiau, nes šeimoje juos tik viena valgau, tai mažiau ir sodinu.
– Ar Lietuvoje užauginti arbūzai ir melionai skiriasi nuo įvežtinių?
– Labai priklauso nuo oro sąlygų ir nuo veislės, bet man iš mano daržo visada skanesni – saldesni, sultingesni nei iš parduotuvės. Labai mėgstu melionus; maniškiai taip pat man už parduotuvinius.
Rekomenduoju sodinti daugiau veislių ir dėl to, kad labai svarbu atrasti, kurios vaisiai pagal skonį augintojui labiausiai patinka.
– Kur patartumėte įsigyti sėklų? Ir kokias veisles geriausia rinktis Lietuvos klimatui?
– Sėklų galite rasti internete, turguose, parduotuvėse. Kadangi mūsų vasaros trumpos, geriausia Lietuvoje auginti tas veisles, kurios anksti dera. Aš renkuosi tas, kurios auga nuo 60 iki 96 vegetacijos dienų.
Lietuviška veislė „Kiemintai“ turi daug sėklų, bet neblogas pasirinkimas tiems, kas pradeda auginti. Mūsų mylimos veislės – „Charleston Grey“,„Karolina“, „Podarok severu“ . Melionų mes žymiai mažiau auginame, bet jau daugiau nei penkeri metai mylimiausia veislė – „Titovka“.
Kasmet vis geriau pasirodo skirtingos veislės, nes mūsų vasaros klimatas nėra pastovus. Viena šaltesnė, kita šiltesnė. Visada rekomenduoju sodinti daugiau veislių ir dėl to, kad labai svarbu atrasti, kurios vaisiai pagal skonį augintojui labiausiai patinka.
– Kada reikėtų sėti? Ir ką reikėtų žinoti prieš sėjimą?
– Prieš sėjant sėklas svarbu jas sudaiginti. Sėklytes merkiu parai laiko į kalio permanganato tirpalą, kurį pasidarau iš šilto vandens su grūdeliu priemonės.
Tada sėklas dedu į drėgną vatą, kurią sudedu į maišelį ir padedu, kur šilta. Per parą ar per dvi visada sudygsta. Tik labai svarbu nedėti ant tiesioginės kaitros, pavyzdžiui, krosnies ar radiatoriaus, nes tada ne sudygs, o sudegs. Kiekvieną dieną praverkite maišelį, pravėdinkite ir išimkite sudygusias sėklytes.
Sėti pradedu apie balandžio dešimtą ir baigiu iki mėnesio gale.
– Kokias klaidas žmonės daro sėdami arbūzus ir melionus?
– Visų pirma, kartais tai daro per anksti, manydami, kad tokiu būdu sulauks greito derliaus. Jeigu per anksti pasėsite sėklas, augalas per ilgai bus vazonėlyje, ir kai persodinsite, nebesugebės taip gerai įsitvirtinti į žemę, nes savo energiją skirs brandinti vaisiams.
Anksčiau daigams sodinti nesistengdavau parinkti geresnės žemės, bet kai tą padariau, pamačiau, kad augalas žymiai stipresnis užauga ir vėliau veda didesnius vaisius.
Melionams ir arbūzams labai svarbu vazonėlio dydis. Arbūzams patarčiau rinktis 0,75–1 litro talpą, melionams – 0,5 l. Pati dariau bandymus su tomis pačiomis veislėmis: daigas iš didesnio vazonėlio vėliau geriau lauke auga, duoda didesnius vaisius. Dažnai žmonės kelias sėklytes į vieną vazonėlį deda, bet mano patirtis rodo, kad geriausia dėti vieną sėklą.
Kartais turguje matau pardavinėjant daigus labai mažuose indeliuose. Kartą paklausiau, dėl ko į tokius mažus indelius deda, tai atsakė man, kad jiems nesvarbu, kaip po to augs.
Bene labiausiai stebėjausi tuo, kad arbūzų ir melionų žiedus bitės tikrai ne visada pastebi.
– Kada melionų ir arbūzų daigus reikia sodinti?
– Man lauke, ne šiltnamyje, sodinant pavyksta išauginti didesnį derlių. Reikėtų neskubėti sodinti daigus. Palaukti, kada šalnos jau nebebaisios.
Aš sodinu, kai obelų žiedai nukrenta, gegužės pabaigoje. Sodinimui būtina parinkti saulėtą vietą. Jokiu būdu negali būti nė kiek pavėsio.
Taip pat reikia paruošti žemę. Prieš sodindami į duobę mes dedame nupjautos žolės, o ant jos beriame su žemėmis sumaišytą pelenų saują. Tik tada sodiname daigą, kurį iš pradžių apdengiame polietileno plėvele.
Ravime tol, kol neužmegzti vaisiai. Jeigu šakas pradėsime judinti, arbūzas gali net nebeaugti. Arbūzai auga tarp žolių ir labai gerai užauga. Čia kaip braškes auginant – kai užmezga vaisius, reikia palikti ramybėje.
– Su kokiais netikėtumais susidūrėte augindami šiuos egzotinius vaisius?
– Kol pati viską išmokau, jų buvo daug. Tačiau bene labiausiai stebėjausi tuo, kad arbūzų ir melionų žiedus bitės tikrai ne visada pastebi. Kelis metus daug daigų žiedų taip ir liko neapdulkinti. Aš supratau tai, bet aplinkiniai netikėjo ir stebėjosi – kaip bitė gali nepastebėti žiedų? Va, taip, gali. Neseniai viena moteris, taip pat auginanti arbūzus, pasakojo – bičių aviliai visai šalia, o kažkodėl augalų žiedų neapdulkina.
Todėl savo melionams ir arbūzams aš atlieku bitės vaidmenį – rankomis apdulkinu moterišką žiedą, nuskindama vyrišką žiedelį ir patrindama į tos pačios veislės moterišką. Darau tai ryte arba vakare, kai būna daug žiedadulkių ant žiedo. Po kokių šešių metų bitės pradėjo atskristi, tačiau niekada nežinau, ar tikrai jos visus žiedus apdulkina.
– Kaip atskirti moteriškus ir vyriškus žiedelius?
– Vyriškas būna tiesiog žiedelis, o moteriškas žiedelis yra tas, prie kurio yra užsimezgusi vaisiaus užuomazga. Žmonės dažnai prie žiedelio pamatę arbūzo ar meliono mažą vaisių galvoja, kad vaisius jau auga, bet taip tikrai nebūtinai yra. Jeigu moteriškas žiedas neapdulkintas, vaisius neaugs.
– Kiek vienas arbūzas ir melionas atveda vaisių?
– Arbūzo visaverčių vaisių užauga nuo vieno iki trijų. Jie protingi augalai, jeigu primezga daug mažų, galiausiai nudžiūsta tas kiekis, kurio augalas nesugebės išauginti.
Daug kas priklauso nuo veislės. Pavyzdžiui, jeigu veislė užaugina nuo 10 iki 14 kg vaisius, tai iš tokios veislės vieno daigo užaugs vienas arba du arbūzo vaisiai; jeigu vienas vaisius iki 3 kg, tuomet jų bus daug daugiau.
Melionas ant vieno krūmo geriausiai užaugina iki 6 vaisių. Jeigu turi daugiau, tuomet jie užauga ne tokie dideli. Kai meliono daigelis turi kokius penkis lapelius, kad daugiau ir didesnių būtų vaisių, aš nuskinu jo viršūnėlę, kad šakotųsi, nes jis vaisius augina ant posūnių.
– Ar gausiai reikia laistyti arbūzus ir melionus?
– Mes laistome arbūzus ir melionus vieną kartą per savaitę, priklausomai nuo oro. Melionai ne tokie lepūs kaip arbūzai, juos galite laistyti, kiek norite, augs kaip pašėlę. Visai kaip agurkams, vanduo jiems nepakenks, o arbūzui per daug vandens tikrai nepatiks.
Kiti žmonės sako, arbūzų iš viso nelaisto. Bandžiau, bet tada man niekas iš viso neužaugo. Tikriausiai priklauso, kokioje žemėje jie auga, jeigu paviršinio vandens yra, tai gal ir galima nelaistyti.
– Kokios trąšos reikalingos? Kaip reikia melionus ir arbūzus tręšti?
– Pirmą kartą patręšiu, kai arbūzo daigas išleidžia tris pirmuosius lapelius. Ne tuos pirmuosius geltonus, bet tuos tikruosius. Antrą kartą tręšiame praėjus dešimčiai dienų nuo pasodinimo į žemę.
Melionai ne tokie reiklūs kaip arbūzai. Jiems svarbiausia paruošti dirvožemį ir nepamiršti laistyti. Mes dar patręšiame pelenų ištrauka tada, kai jau užsimezga vaisiai.
Pelenų ištrauką paruošiame iš 10 litrų vandens ir 2 litrų pelenų. Skystį reikia palaikyti parą laiko. Vėliau ištraukos litrą sumaišę su 10 litrų vandens laistome augalus.
– Lietuvoje vasaros nenuspėjamos, tad kaip sumažinti nesėkmingo vaisių derliaus tikimybę?
– Jeigu atėjo nepalankūs orai, daug lyja, mažai saulės, uždenkite arbūzus polietileno plėvele. Nes nuo drėgmės vaisiai gali pradėti skilinėti, supūti ir būti nesaldūs. Ir kai geri orai, ir kai blogi orai būna, reikia po vaisiumi padėti kažkokį pagrindą, pavyzdžiui, medžio lentelę, kad jis nesiliestų su žeme – taip arbūzą apsaugosite nuo puvimo. Po melionų vaisiais lentelės nededu, taip pat niekada nedengiu polietileno plėvele, jie atsparesni.
– Kaip atskirti, ar arbūzas ir melionas prinokę?
– Šiuo klausimu yra labai daug mitų. Pavyzdžiui, sako, kai arbūzas turi geltoną dėmę, tada jau galima skinti. Nors jei arbūzus nuo drėgmės saugodami auginame ant lentelės, tuomet jie tos geltonos dėmės iš viso neturės.
Tiek metų auginu, o kiek beldžiu, tiek nieko nesuprantu (juokiasi).
Antras mitas – sunokęs tada, kai kotelis nudžiūsta. Kotelis gali nudžiūti dėl ligos arba medžiagų trūkumo. Nepaisant to, vaisius noksta.
Trečias mitas – pagal skambesį reikia atskirti. Tiek metų auginu, o kiek beldžiu, tiek nieko nesuprantu (juokiasi), nes juk skambesys skiriasi ir dėl skirtingų vaisių formų, dydžių. Mes atskiriame pagal nudžiūvusį susiraičiusį ūselį. Kai jis visiškai nudžiūvęs – arbūzas bus tikrai sunokęs.
O kai melionai būna sunokę, jie pakeičia spalvą. Be to, prinokusį vaisių paėmus į ranką, jis tiesiog nukrenta. Todėl priešingai nei arbūzą sunokusį melioną labai lengva atpažinti.
– Kur laikote nuskintą derlių?
– Jeigu ankstyvos veislės, stengiamės iš karto suvalgyti, o jeigu vėlyvesnės – padedame šaltai, kur tamsu ir sausa. Praeina daugiau nei porą mėnesių, kol viską suvalgome. Taip pat iš arbūzų spaudžiame sultis, konservuojame. Kadangi melionų daug neauginame, juos laikome tiesiog virtuvėje. Kai jie švieži – labai skaniai kvepia.
– Kaip išsirinkti arbūzą parduotuvėje?
– Parduotuvėje reikėtų žiūrėti į geltoną dėmę, atkreipti dėmesį, ar žievė neblizga. Blizganti žievė rodo, kad arbūzas nesunokęs.
– Ar arbūzų ir melionų auginimas tampa įprastas Lietuvoje? Ar dar vis sunkiai populiarėja egzotiškų vaisių auginimas?
– Nepasakyčiau, kad įprastas. Nes daug kam, kaip ir mūsų šeimai, nepavyksta iš karto džiaugtis arbūzų ir melionų derliumi dėl informacijos apie jų auginimą trūkumo. Daug kas nusivilia ir daugiau nebebando. Tiesa, jau atsiranda žmonių, kurie Lietuvoje užaugintus arbūzus net turguose pardavinėja.
Blizganti žievė rodo, kad arbūzas nesunokęs.
– Kur buriasi Lietuvoje arbūzų, melionų mylėtojai?
– Yra feisbuke arbūzų mylėtojų grupės. Pati esu vieną įkūrusi. Joje dalinamės patirtimis apie veisles, patarimais, džiaugiamės kartu dėl derliaus. Ten dalinuosi patarimais apie vaisių auginimą, kartu su nariais diskutuojame, kodėl kažkam neužaugo. Labai noriu, kad žmonėms pavyktų.
– Ką norėtumėte palinkėti žmonėms, norintiems pradėti auginti arbūzus ir melionus?
– Po pirmų nesėkmių nenuleiskite rankų! Šitame procese man viskas natūralu ir paprasta, bet tik pradėjusiam auginti žmogui procesas reikalauja daug darbo. Tačiau tikrai nesigailėsite galiausiai sulaukę vaisių, atradę mylimas veisles.
