Visos svajojame apie laimingą šeimą. Ir, tikėtina, visos susiduriame su šiokiomis tokiomis kliūtimis jos siekdamos. Neretai kelią pastoja rutina, problemos darbe, nuovargis, nesusikalbėjimas, laiko stoka ar nemokėjimas parodyti, kokie mums svarbūs visi šeimos nariai. O kartais tiesiog manome, kad nieko nereikia daryti: svarbiausia – jausmai, visa kita ateis savaime. Ne visai. Laimę, kaip ir meilę, reikia auginti. Štai keletas idėjų, kaip pasėti laimės daigus savo namuose.
1. Kartu pietaukite
Kaip dažnai jūsų šeimos nariai susėda prie bendro pietų stalo? „Kasdien“, – atsakytumėte. Tačiau klausiu ne apie vakarienę ar pusryčius prabėgomis, kai skubame kuo greičiau prikimšti skrandį ir užuot žiūrėję artimiesiems į akis, stengiamės laimėti laiko užsiimdami įvairiausiais darbais: rašome elektroninį laišką, kalbamės telefonu, skaitome laikraščius ar sekame naujienas. Nors sėdime šalia, esame atsiskyrę vienas nuo kito. Taigi, pakartosiu klausimą: kiek kartų per savaitę drauge pietaujate ir visą dėmesį skiriate šeimos nariams, aptariate dienos įvykius, pajuokaujate ar tiesiog jaukiai patylite? Tikiuosi, jūsų atsakymas neapsiribos ypatingomis progomis…
Psichologai sutaria, kad bendri pietūs – svarbi laimingos šeimos sąlyga. Maža to, tai puiki auklėjimo priemonė neauklėjant: tyrimai rodo, kad dažnai su šeima pietaujantys paaugliai turi mažiau elgesio problemų, rečiau rūko, rečiau vartoja alkoholį, gauna geresnius pažymius mokykloje. Kasdien su tėvais prie bendro stalo sėdantys vaikai turi aukštesnę savivertę, patiria mažiau streso ir jaučiasi artimesni bei saugesni. Žinoma, labai svarbu sukurti jaukią, draugišką atmosferą – jei nuolat kritikuosite vieni kitus, kelsite balsą, pyksitės ar kalbėsitės tik apie problemas, vargu ar šis šeimą stiprinantis ritualas bus veiksmingas.
Šeimos vakarienę paverskite visiems smagia atrakcija, kurios nekantriai lauktumėte: kartu gaminkite valgį, pasakokite anekdotus, paklauskite vieni kitų apie tądien nutikusius gerus dalykus ir pan. Pašalinkite trikdžius: palikite mobiliuosius telefonus specialiai jiems skirtame krepšelyje, išjunkite televizorių, išneškite žurnalus. Šis laikas skirtas tik jums, kai galite pasišnekėti, pasidžiaugti jus siejančiu ryšiu ir problemas bent trumpai atidėti į šalį. Rekomenduojama kartu valgyti bent keturis kartus per savaitę, kad pajustumėte magišką bendro pietų stalo poveikį. Skanu, artima ir naudinga!
2. Bendraukite
Iki skausmo pažįstamas patarimas, tačiau net ir jį kartais ignoruojame, paleisdamos santykius tekėti sava vaga. Bendravimas bendravimui nelygu, todėl labai svarbu užtikrinti kokybišką ir konstruktyvią komunikaciją šeimoje. Dėl darbų gausos, rūpesčių ir degančių reikalų pamirštame atvirai ir nuoširdžiai vieni su kitais pasikalbėti: paklausti, kaip šiandien sekėsi mokykloje ar darbe, kaip jaučiasi mūsų artimieji, kas juos supykdė, pradžiugino, už ką jaučiasi dėkingi, kuo šiuo metu gyvena.
Laimingos šeimos nariai nuoširdžiai domisi vieni kitais. Jie atideda visus darbus, kai kitas nori pasišnekėti tegu ir, regis, nelabai svarbia tema.
Laimingos šeimos nariai nuoširdžiai domisi vieni kitais. Jie atideda visus darbus, kai kitas nori pasišnekėti tegu ir, regis, nelabai svarbia tema. Jie gerbia visų šeimos narių nuomones ir atsižvelgia net į paties mažiausiojo žodžius. Idėjos, nuomonės, įžvalgos priimamos išskėstomis rankomis, sandariai užrakinus kritikos duris.
Jei esate itin užsiėmusios ir neturite galimybės kasdien išklausyti visų šeimos narių, pamėginkite reguliariai rengti susirinkimus. Tegul tai būna jūsų bendravimo valandėlė, grįsta parama ir pagarba. Jos metu galite aptarti savaitės įvykius, pasidalyti juokingomis istorijomis, apsvarstyti savaitgalio planus, vakarienės meniu, pasiskirstymą namų ruošos darbais ir pan. Nenustokite domėtis vieni kitais: klauskite, šnekėkitės, išsakykite abejones, gliaudykite problemas, pasakokite, girkite.
3. Kurkite pozityvią atmosferą namuose
Asmenys¸ parsinešantys rūpesčių iš darbo, yra 32 proc. mažiau patenkinti savo gyvenimu nei žmonės, paliekantys juos už durų. Taigi, siekite pozityvumo.
„Jei galėtume išpildyti vieną norą, susijusį su jūsų tėvais, koks jis būtų?“ – tokį klausimą uždavė mokslininkė Ellen Galinsky daugiau nei tūkstančių vaikų. Dauguma tėvų spėjo, kad atžalos norės daugiau laiko praleisti kartu. Tačiau jie klydo. Vaikai tetroško, kad jų tėvai patirtų… mažiau streso. Stresas – bjaurus dalykas. Jis ne tik ėda žmogų iš vidaus, bet ir itin greitai užkrečia aplinkinius. Užkratas – pyktis, konfliktai, ignoravimas, baimė, užsisklendimas savyje. Todėl nestebina, kad vaikai svajoja apie namo grįžtančius laimingus tėvus ir darnius tarpusavio santykius. Apskaičiuota, kad asmenys¸ parsinešantys rūpesčių iš darbo, yra 32 proc. mažiau patenkinti savo gyvenimu nei žmonės, paliekantys juos už durų. Taigi, siekite pozityvumo.
Vienas iš būdų patirti daugiau teigiamų emocijų – paprašyti, kad kiekvienas šeimos narys papasakotų, kas jį tą dieną pradžiugino, ir visiems kartu nuoširdžiai pasidžiaugti. Taip pat nepamirškite atšvęsti pasiekimų, kad ir kokie nedideli jie būtų: gautas geras pažymys, pagyrimo raštas, dailiai sutvarkytas kambarys, baigtas projektas ir t. t. Šeimos nariai jaučiasi kur kas laimingesni, jei kiti pastebi ir įvertina jų džiugesį. Be abejo, nepakanka pasakyti „puiku, brangusis“ ir vėl įnikti į telefoną. Būtinas nuoširdus dėmesys aktyviai klausant ir užduodant papildomų klausimų, kurie padėtų tęsti sėkmės istoriją. Taip kuriamas pasitikėjimas, artumas, pasitenkinimas santykiais.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kaip negatyvius dalykus paversti pozityviais?
Laimingos šeimos nariai yra didžiausi vieni kitų gerbėjai. Jie nelaukia ypatingų progų pasididžiuoti ar parodyti vieni kitiems jausmus. Ir tai atsiperka su kaupu: nustatyta, kad žmonės jaučiasi net 47 proc. artimesni, jei šeimos nariai dažnai išreiškia savo meilę. Viena žymiausių pozityviosios psichologijos atstovių Barbara Fredrickson paskaičiavo, kad kai teigiami komentarai nusveria neigiamus santykiu 5:1, žmonės būna laimingesni ir daugiau pasiekia gyvenime. Pasistenkite laikytis šios taisyklės.
4. Dalykitės šeimos istorija
Ar jūsų vaikai žino, kaip judu susitikote su vyru? Kuo dirbo jų seneliai, kokiais dalykais didžiuojasi visa giminė? Jei manote, kad atžalos per mažai žino apie artimuosius, kuo skubiau surenkite šeimos istorijos vakarą. Tyrimų duomenimis, vaikai jaučiasi saugesni, laimingesni, labiau pasitiki savimi, jei gali atsakyti į įvairius klausimus, susijusius su jų ir artimųjų kilme. Ir kuo daugiau jie žino atsakymų, tuo didesnę naudą gauna. Šeimos istorijos padeda vaikams atrasti savo vietą pasaulyje, įprasminti įvykius, stiprina giminystės ryšius. Be to, jos gali tapti puikiu mokymosi ar įkvėpimo šaltiniu.
Pateikiame keletą klausimų, į kuriuos galėtumėte atsakyti savo vaikams:
- Kur jūs užaugote?
- Kokie buvo jūsų tėvai, broliai ar seserys?
- Ką prisimenate apie savo senelius?
- Kokie buvo jūsų geriausi draugai? Ką dažniausiai kartu veikdavote?
- Kokie buvo mėgstamiausi užsiėmimai mokykloje? Kokie linksmiausi nutikimai?
- Koks buvo jūsų hobis vaikystėje ir dabar?
- Kokius mėgote filmus ir muziką?
- Dėl ko pamilote savo vaikų tėvą? Kaip susipažinote?
- Kokių svarbių gyvenimo pamokų išmokote?
- Kokie buvo įsimintiniausi įvykiai jūsų gyvenime?
Neapsiribokite vien pasakojimais. Surenkite vaikystės nuotraukų parodą, aplankykite šeimai svarbias vietas (bažnyčią, kurioje susituokėte; gatvę, kurioje gyvenote; kavinę, kurioje su tėvais valgydavote pusryčius; mokyklą, kurią baigėte, ir pan.), iškepkite pyragą pagal keliaujantį iš kartos į kartą receptą, pasiklausykite vaikystės muzikos, peržiūrėkite senus piešinius ir kt.
Stipriai šeimai reikalingi patvarūs pamatai, o šeimos istorijos – vienas iš būdų juos sutvirtinti.
5. Atraskite savų ritualų
Daugelis šeimų įsimintiniausiais ir smagiausiais metų įvykiais įvardytų šventes: Kalėdas, Velykas, gimtadienius. Ir ne tik dėl gautų dovanų. Jų ritualai padeda sustiprinti artimųjų santykius, diegia vertybes, suteikia saugumo jausmą ir progą visiems kartu prasmingai praleisti laiką. Tyrimai patvirtina, kad šeimos, turinčios savų ritualų, yra tvirtesnės ir laimingesnės. Nieko keisto, nes būdami kartu auginame tarpusavio ryšį, rodome dėmesį ir meilę. Be to, tai šventas laikas, veiduose paliekantis šypsenas, juoką ir gerus prisiminimus.
Taigi, nelaukite tų ypatingų dienų, kad galėtumėte visa tai patirti, – turėkite ir savų švenčių, ir malonių tradicinių ritualų. Susirinkite ir apsvarstykite, kas jūsų šeimą labiausiai džiugina. Įtraukite šiuos susibūrimus į kalendorių, kad visi jiems ruoštumėtės su nekantrumu ir nieko kito tuo metu neplanuotumėte.
Tarkim, pirmą mėnesio sekmadienį galite eiti į kiną, kas antrą šeštadienį – statyti lego miestą, o liepos antrą savaitę – plaukti baidarėmis. Nepamirškite ir mažų, tačiau širdžiai itin mielų kasdienių ritualų: pasakų prieš miegą, atsisveikinimo bučinių, anekdotų prie puodelio arbatos ir t. t. Susikurkite išskirtinių, jūsų šeimą apibūdinančių tradicijų – jos turėtų tapti kur kas svarbesnėmis šventėmis nei Kalėdos. Švęskite šeimą! Juk tai pati svarbiausia gyvenimo šventė.
