Tačiau, pasak specializuotų gyvūnų parduotuvių tinklo KIKA veterinarės, farmacijos vadovės Kamilės Ausmanės, parduodami dideli ėdalo kiekiai nebūtinai reiškia, kad šeimininkai perka augintiniams tinkamiausius – labai dažnai pašaro pasirinkimą lemia klaidingi įsitikinimai.
„Apmaudu, kad technologijų amžiuje, kai, atrodo, informaciją norimu klausimu internete galima surasti per kelias minutes, dauguma augintinių šeimininkų, rinkdami pašarą gyvūnui, vis dar vadovaujasi mitais, kuriuos specialistas galėtų nesunkiai paneigti. Žinoma, tai, kad mūsų užsakymu atliktos apklausos duomenimis net 55 proc. lietuvių teigė ėdalą keturkojams perkantys prekybos centruose, taip pat nepadeda jų edukacijai, nes ant pašaro pakuotės nurodyta sudėtis gali ne padėti išsirinkti, o kaip tik – dėl nežinojimo suklaidinti“, – sako veterinarė.
MITAS Nr. 1: Šviežia mėsa sauso pašaro sudėtyje yra vertingesnė nei mėsos miltai
Pasak veterinarės, ant pašaro pakuotės nurodytas ingredientų eiliškumas ne visada atspindi esmę, mat jie sausų pašarų sudėtyse išdėliojami eilės tvarka pagal svorį. Taigi, pirmoje sudėties vietoje esantis ingredientas gali užimti tokią vietą tik todėl, kad didžiąją jo dalį sudaro vanduo.
„Žalioje mėsoje yra apie 70 proc. vandens ir tik apie 15 proc. baltymų, tuo tarpu mėsos (paukštienos, ėrienos, lašišos ir pan.) miltuose yra apie 5 proc. vandens ir 70 proc. baltymų. Šie miltai gaminami susmulkinant ir džiovinant mėsą, kad iš jos pasišalintų vanduo ir liktų tik koncentruoti mėsos baltymai – jie yra pagrindinė organizmo ląstelių „statybinė“ medžiaga, todėl jų kiekis gyvūno pašare labai svarbus.
Būtina suprasti, kad mėsos miltuose yra penkis kartus daugiau baltymų nei žalioje mėsoje. Kadangi miltai yra koncentruoti ir net nedideliame jų kiekyje yra visos būtinos paros maisto medžiagos, pašare „paliekama vietos“ kitiems svarbiems funkciniams ingredientams, – sako K.Ausmanė.
– Be to, dažnai girdžiu klaidingą įsitikinimą, kad pašaruose esanti mėsa – filė, tačiau, jeigu tai būtų tiesa, kokybiškos mėsos naudojimas pašarų gamyboje gerokai juos pabrangintų. Augintinių ėdalui dažniausiai naudojamos paukščių ar gyvūnų dalys, kurios nėra naudojamos žmonių maistui, pavyzdžiui, vištų galvos, pėdos, vidiniai organai ir kita.“
Kitas svarbus niuansas, kurį primena veterinarė, žinoti, kad, pašaruose naudojant žalią mėsą, išlieka didesnė mikrobiologinės taršos rizika. Mėsos miltai aukštoje temperatūroje apdorojami du kartus – jų gamybos metu bei pašarų gamybos metu – o žalia mėsa tik vieną kartą – pašarų gamybos metu, todėl atsiranda galimybė gyvūnui užsikrėsti įvairiomis infekcijomis, pavyzdžiui, salmonelioze.
MITAS Nr. 2: Paukštienos, kaip ingrediento, reikia vengti
Aukštos kokybės pašaruose pagrindiniu energijos šaltiniu turi būti gyvūninės kilmės baltymai, nes šunys ir katės reikalingas medžiagas įsisavina tik iš tokių baltymų. Paukštiena yra statybinė raumenų masės medžiaga bei suteikia Omega-6 riebiųjų rūgščių, kurios padeda palaikyti sveiką odą ir blizgantį, tankų kailį. Be to, ši mėsa yra puikus nepakeičiamų aminorūgščių, kurias augintiniams būtina gauti su maistu, bei gliukozamino, padedančio palaikyti sveikus kaulus bei sąnarius, šaltinis.
Jauniems šuniukams ir kačiukams paukštiena yra pats geriausias baltymų šaltinis dar ir todėl, kad ji lengviausiai virškinama, o svorio priaugusiems gyvūnams ji reikalinga dėl to, kad suteikdama būtinos energijos, dėl savo liesumo organizmo neapkrauna papildomomis kalorijomis.
MITAS Nr. 3: Augalinių aliejų, esančių sausų pašarų sudėtyse, reikia vengti
„Labai svarbu identifikuoti, koks augalinis aliejus yra sauso pašaro sudėtyje – jeigu jis konkrečiai neįvardintas, tokio pašaro geriau vengti. Rekomenduojama rinktis pašarus, kurių sudėtyse yra linų sėmenų, alyvuogių ar kokosų aliejaus. Pastarasis dar vadinamo „supermaistu“, nes jo organizmui teikiamų naudų priskaičiuojama daugiau nei 30.
Viena svarbiausių – antibakterinės, antivirusinės bei antialerginės savybės. Kokosų aliejus padeda palaikyti sveiką augintinio odos būklę, žvilgantį ir tankų kailį, sudrėkina odą, skatina žaizdų gijimą. Be to, jis sustiprina imuninę sistemą, pagerina virškinamojo trakto būklę, stimuliuoja smegenų veiklą, kas yra ypatingai naudinga senyvo amžiaus augintiniams.
Linų sėmenų ir alyvuogių aliejai suteikia augintiniui reikiamą kiekį Omega-3 riebiųjų rūgščių, reikalingų smegenų veiklai, be to, būtini sveiko kailio ir odos būklei palaikyti“, – dėsto K.Ausmanė.
MITAS Nr. 4: Riboto ingredientų kiekio pašarai – būdas išvengti alergijos
Keletą pastarųjų metų didėjant alergiškų augintinių skaičiui (arba taip manant jų šeimininkams), įvairūs pašarų gamintojai rado paprastesnį sprendimą nei specialūs veterinariniai hipoalerginiai pašarai – taip rinkoje atsirado „Limited Ingredient Diets“ arba „Riboto ingredientų kiekio“ pašarai.
„Limited Ingredient Diets“ neturi jokio reglemantuoto apibrėžimo – tai yra daugiau rinkodarinis gamintojų triukas. Kadangi toks pašaro „tipas“ nėra reglamentuotas, kiekvienas gamintojas gali skirtingai traktuoti, kokią naudą augintiniui teikia tokios sudėties produktas. D
alis gamintojų „Limited Ingredient Diets“ vadina pašarus, kuriuose yra vienos kilmės baltymai ar riebalai, pavyzdžiui, tik vištienos, ar vienos rūšies angliavandeniai, pavyzdžiui, bulvės.
Tačiau pirmiausia svarbu įsitikinti, kad augintinis iš tikrųjų yra kažkam alergiškas – tai identifikuoti gali tik veterinaras profesionalios patikros metu. Išsiaiškinus, kuriam alergenui jautrus gyvūnas, verta rinktis tą pašarą, kuriame šio organizmo dirgiklio nėra. Neidentifikavus alergenų ir tiesiog pasirenkant pašarą su ribotu ingredientų kiekiu, alerginės reakcijos išvengti nepavyks“, – sako gyvūnų specialistė.
Anot jos, dar vienas tokių pašarų minusas yra tas, kad riboto ingredientų kiekio pašarai dažnai negali užtikrinti pilnavertės augintinio mitybos – kadangi iš sudėčių eliminuojami tam tikri ingredientai, labai sunku užtikrinti reikiamus nepakeičiamų aminorūgščių, riebiųjų rūgščių, vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekius.
MITAS Nr. 5: Saugu ir sveika šerti augintinį žalia mėsa (RAW Diets)
„Pastaruoju metu stipriai plinta augintinių šėrimas žalia mėsa – taip vadinama raw mityba. Toks pasirinkimas argumentuojamas tuo, kad šunys ir katės yra plėšrūnai, todėl jiems svarbu priminti laukinę jų prigimtį, tačiau tokia mityba nėra subalansuota, todėl negali užtikrinti visų reikiamų maistinių medžiagų, kad augintinis būtų sveikas.
Be to, kaip minėjau anksčiau, šeriant žalia mėsa, augintiniui išlieka didelė tikimybė užsikrėsti salmonelioze, trichinelioze ir pan., todėl, vistiek nusprendus išbandyti šį šėrimo būdą, verta imtis papildomų atsargumo priemonių – prieš šėrimą žalią mėsą termiškai apdoroti, taip sumažinant galimų infekcijų riziką“, – sako veterinarė, farmacijos vadovė Kamilė Ausmanė.
