Vaistinė agurklė (Borago officinalis) gana reta mūsų lysvėse, nors tikrai verta didesnio dėmesio. Tai vienmetis ir lengvai auginamas augalas, visas apaugęs švelniais plaukeliais ir žydintis mėlynais žiedais. Agurklė kvepia agurkais ir labiausiai vertinama dėl švelnaus skonio bei vaistinių savybių.
Visas augalas naudojamas vaistams: jos lapai ir žiedai gerina organizmo medžiagų apykaitą, skatina prakaitavimą, ramina nervus, padeda nuo reumato ir sąnarių skausmų. Geriausia agurklę vartoti šviežią, tuomet ji turi daugiausia naudingų savybių, bet galima ir džiovinti. Agurklės lapai ir žiedai dedami į salotas, troškinius ar sriubas, o žiedai gali papuošti bet kurį patiekalą. Iš agurklės sėklų gaminamas aliejus, turintis įvairių vertingų gydomųjų savybių.
Mažoji kraujalakė (Sanguisorba minor) yra daugiametis augalas ir nors jos pavadinimas skamba tikrai grėsmingai, bet iš tiesų tai labai naudingas augalas, nors ir retai auginamas. Ją vartoti reikėtų, norint sustiprinti širdies darbą, pagerinti virškinimą ar tiesiog, kai organizmui trūksta vitaminų.
Karpytus kraujalakės lapelius geriausia vartoti šviežius, nes džiovintuose beveik neišlieka naudingų savybių bei pikantiško skonio, kuris primena riešutus. Žiemai lapus geriau ne džiovinti, o išsaugoti šaldiklyje arba sūdyti. Kraujalakės lapeliai naudojami salotoms, dedami į jau pagamintus mėsos, žuvies ar varškės patiekalus, jais gardinami sumuštiniai. Kraujalakes nėra sudėtinga auginti, jos dažnai pasisėja pačios ir net jei jų nevartosite maistui, galėsite gėrėtis originaliais raudonais žiedeliais.
Sėjamoji gražgarstė (Eruca sativa) dažniau vadinama rukola ir pastaraisiais metais vis labiau populiarėja. Jos skonis labai specifinis ir gan aštrus, ne visiems patinkantis, tad geriausia ją vartoti po truputį. Gražgarsčių lapeliai vartojami tik švieži, tad dažniausiai dedami į salotas ar į kitus ne karštus patiekalus, barstomi ant picų bei kt. Kaip ir daugelį prieskoninių augalų, jas galima vartoti ir kaip gydančių savybių turintį augalą, kuriame yra įvairių vitaminų ir mineralų. Gražgarstės taip pat naikina žalingą laisvųjų radikalų perteklių, tad šiek tiek padeda nuo onkologinių susirgimų ir organizmo senėjimo. Be lapelių dar valgomos ir gražgarsčių sėklos.
Vaistinė juozažolė (Hyssop officinalis) – įdomus augalas, dar kartais vadinamas yzopu, kurį galima auginti ir kaip dekoratyvinę gėlę, ir kaip prieskonį. Žydi gausiais ir mėlynais žiedais, panašiais į levandų, ir juos labai mėgsta bitės. Juozažolės turi gan stiprų aromatą ir skonį, tad šviežius lapelius reikėtų naudoti saikingai, bet juos galima ir džiovinti.
Juozažolė paskanins įvairius patiekalus – mėsos, žuvies, sriubas, salotas, padažus, gėrimus bei kt. Skani ir aromatinga yra juozažolių arbata, kuri padeda nuo įvairių ligų, ypač peršalus, nuo kosulio, skaudant gerklei, ji taip pat stiprina imuninę sistemą, veikia dezinfekuojančiai. Tad juozažolė – labai universalus augalas, kurį tikrai vertėtų auginti savo darželyje.
Tikrasis margainis (Silybum marianum), kaip ir juozažolė, auginamas ne tik kaip prieskoninis-vaistinis augalas, bet ir kaip gėlyno puošmena. Kartais jis dar vadinamas margąja usnimi, nes žali lapai, originaliai išmarginti baltomis gyslomis, violetiniai žiedai iš tiesų panašūs į usnies. Nors maistui vartojami jauni margainio lapeliai bei žiedai, vertingiausia jo dalis yra sėklos, kurias galima vartoti kaip prieskonį, iš jų spaudžiamas vertingas aliejus. Margainis padeda turint sveikatos problemų su kepenimis, apsinuodijus grybais ar kitomis toksinėmis medžiagomis.
Tad pabandykime auginti šiuos retesnius daržo prieskonius, kurie suteiks jūsų gaminamiems patiekalams ne tik naujų skonių, bet ir padės nuo įvairių negalavimų bei papuoš jūsų gėlyną.
