Viltė sutiko pasidalyti savo mintimis, kas paskatino ją gyventi blaiviai.
„Man 33 metai, esu rašytoja ir dviejų vaikų mama. Kūryba yra mano gyvenimo būdas, kuris, auginant vaikus įgavo dar didesnę reikšmę.
Patiriu daug situacijų, kuriose vienaip ar kitaip reikia pasitelkti kūrybą – sukurti pasaką, žaidimą, lopšinę, dainą, žaislą, piešinį; sugalvoti ką valgysime pietums, juos pagaminti; sugalvoti, kuriuo keliu važiuosime į darželį; ką darysime, jei pakliuvome į nenumatytą spūstį; sugalvoti išeitį, jei sugedo mašina ir išsikrovė telefonas; numatyti, kaip auginsime vaikus, kokias vertybes jiems perduosime, ir galų gale, kokie patys būsime šalia jų.
Visur aplink mus plyti kūrybinė erdvė. Kadangi su vyru sąmoningai ruošėmės vaikelio atėjimui į mūsų šeimą, svaigalų pirmąkart atsisakiau dar gerokai prieš planuojant nėštumą“, – pasakoja V.Gaudytė.
2016 metais 3 milijonai pasaulio gyventojų mirė dėl alkoholio sukelto poveikio.
– Auginate du vaikus, kurie ir turėjo įtakos jūsų gyvenimo pokyčiams, šiuo atveju – alkoholio atsisakymui. Kaip viskas prasidėjo?
– Tai atsitiko gana spontaniškai be jokių didelių tikslų maždaug prieš šešerius metus. Netrukus abstinentu tapo ir mano vyras, iš pradžių labiau siekdamas palaikyti man kompaniją, o vėliau, kaip ir aš – pajutęs teigiamą blaivybės naudą.
Pastojus ir nešiojant kūdikį natūraliai alkoholinių gėrimų nesinorėjo, tik atmintyje buvo išlikęs raudonojo vyno taurės ritualas, kurį norėdavosi kartais atgaivinti.
Tuo tikslu retkarčiais nusipirkdavau nealkoholinio vyno, mat gimus pirmam vaikui, jį ilgai žindžiau. Tiesa, turiu paminėti, kad nuo pilnametystės pradžios alkoholį vartojau nedideliais kiekiais, kaip tuo metu man atrodė „saikingai“, žinodama, kada sustoti.
Visgi dauguma švenčių, ritualų (pavyzdžiui, mano ar draugų gimtadieniai, studentiškos, kolektyvo šventės) būdavo neįsivaizduojami be svaigalų pasiūlos ant stalo ar baro.
Todėl ilgainiui nustojus visiškai vartoti alkoholinius gėrimus išryškėjo nauji dalykai – pirmiausia pradėjo visiškai nepatikti alkoholio kvapas, skonis ir savijauta net minimaliai išgėrus. Dar vėliau pradėjau aštriau užuosti skonį ir kvapus bei galiausiai įsimylėjau jausmą, kai esu blaivi ir neprarandu aštraus proto bei koordinacijos.
Kiti atradimai – gerėjo sveikata, daugėjo energijos, kūnas ir protas dažniausiai jaučiasi žvaliai, o ilgainiui auga suvokimas (ir mokslinės studijos tai įrodo), kad „saikingo“ alkoholio vartojimo lygio tiesiog nėra. 2016 metais 3 milijonai pasaulio gyventojų mirė dėl alkoholio sukelto poveikio.
– Kokias didžiausias naudas įžvelgiate, kai atsisakėte alkoholio?
– Net ir vartojant „saikingai“, žala visuomet potenciali: vaikai namuose mato kilnojamas taures, pavyzdį, kad tai būtinas švenčių/„gero gyvenimo“ atributas, augdami jie nori tapti tokie, kaip mes, vadinasi jiems atveriamas visas svaigalų siūlomas pasaulis ir su jais susiję ritualai. Todėl natūraliai, ir ypač auginant vaikus bei jaučiant atsakomybę prieš juos, nebesinori grįžti prie „senojo“ gyvenimo būdo.
Be to, susitaupo išties daug pinigų. Tiksliai neapskaičiavau, bet vienu metu užsakinėdama prekes pamačiau, kad galiu nusipirkti kur kas daugiau vaisių ir riešutų nei tą galėjau padaryti anksčiau – sąskaita būna panaši.
Taip pat formuojamos naujos tradicijos. Šventės, vaikų, suaugusių gimtadieniai, Kalėdos, Velykos, Naujieji metai – be alkoholinių gėrimų. Jų nėra, veiksmas sukasi aplink užkandžius, maistą ir kitas veiklas (stalo žaidimus, viktorinas, karaokė, tiesiog bendravimą, pokalbius). Net ir tie artimi žmonės, kurie alkoholį vartoja, apsilankę svečiuose ir susidūrę su tokiomis tradicijomis, ilgainiui džiaugiasi gavę progą patausoti sveikatą ir energiją.
Labai natūraliai į gyvenimą ateina žmonės, draugai, kuriems irgi nebereikia alkoholio.
Labai natūraliai į gyvenimą ateina žmonės, draugai, kuriems irgi nebereikia alkoholio. Kai kurie, anksčiau vartodavę, nustoja tai daryti tapę tėvais arba užsikrėtę kitų pavyzdžiu. Nėra beprasmių ginčų šeimoje dėl to, „kieno eilė šįkart vairuoti“.
– Kaip manote, kodėl žmonės vartoja, kas juos skatina?
– Manau, jei nekalbame apie priklausomybės problemas, didžiausia dalimi iš socialinio įpročio. Aš ir pati buvau ne išimtis bei, regis, nė nesusimąstydavau, kad yra įmanoma (ir netgi naudingiau bei įdomiau) daryti kitaip.
Kas labiausiai mane įkvepia nevartoti? Tai gera sveikata, daugiau energijos, laiko, kurį galiu skirti kitiems dalykams – dvasiniam tobulėjimui, knygų skaitymui, sportui, kūrybai, šeimai ir, be abejo, vaikams.
Gimus jiems supratau, kad tiesiog nenoriu, jog jie, lygiai taip, kaip ir aš kadaise, galvotų, kad šventės ir socialiniai renginiai tiesiog negali apsieiti be svaigalų. Abu su vyru norime formuoti kiek kitokius, nei įprasta, ritualus savo šeimoje.
Žinoma, pastebiu ir visuotinę tendenciją, kad alkoholio atsisakymas tampa nauja mada, dideliu judėjimu, panašiai kaip vegetarizmas ar veganizmas. Tačiau tai nėra akla mada, mat ji verčia mus labiau apgalvoti, kvestionuoti, ar mūsų įpročiai yra iškalti ant akmens visam gyvenimui, ar juos galima sąmoningai pakeisti ir sau susikurti kitokią realybę.
Neretai nutinka taip, kad susitikus su draugais vieniems pas kitus, dar turime pasitikslinti, priminti vieni kitiems, kas ką vartoja ir ko ne, tačiau tai vyksta dėl to, kad stengiamės gerbti vienas kito nusistatymus, įsipareigojimus sau ir pasirinkimus.
Pastebiu ir visuotinę tendenciją, kad alkoholio atsisakymas tampa nauja mada, dideliu judėjimu, panašiai kaip vegetarizmas ar veganizmas.
Tame negali būti jokios prievartos ar spaudimo. Tačiau kartu ir apibendrintai galiu vienareikšmiškai pasakyti, kad sąmoningai alkoholio nebevartojančių jaunų žmonių labai sparčiai daugėja, o labiausiai įkvepia teigiama kitų žmonių patirtis.
– Ar kyla noras dalytis savo patirtimi, „pamokyti“ kitus?
– Manęs asmeniškai neerzina pats alkoholio vartojimo faktas ir žmonės, kurie vartoja alkoholį net būdami toje pačioje kompanijoje. Liūdna būna tik tuo atveju, jei diskutuojant su net ir nedaug išgėrusiu žmogumi, alkoholis jį pradeda neigiamai veikti, pavyzdžiui, pasitelkiami emociniai argumentai, agresija ar įžeidinėjimai.
Taip pat liūdna stebėti vaikų gimtadieniuose vartojamą alkoholį. Kartais nutinka taip, kad būtent jo pasiūla, o ne pats šventės kaltininkas ar bendros veiklos su vaikais tampa centriniu šventės akcentu. Kitaip tariant, mane jaudina tik tokios situacijos, kurių metu dėl alkoholio vartojimo nukenčia žmogiškas ir nuoširdus bendravimas, ryšys tarp žmonių tampa iškreiptas, netikras.
Dėl pamokymų – labiau norisi dalintis savo teigiama patirtimi nei užsiimti didaktika. Kol žmogus viduje nepasiruošęs pokyčiams, dažniausiai jis negirdi net pačių racionaliausių argumentų. O įkvėpti pokyčiams galima labai greitai, tiesiog staiga savo pavyzdžiu. Kažkas panašaus vyksta su vaikais – efektyviausiai jie mokosi stebėdami aplinką ir mylimus žmones.
Liūdna stebėti vaikų gimtadieniuose vartojamą alkoholį, kai būtent jo pasiūla, o ne pats šventės kaltininkas tampa centriniu šventės akcentu.
Su priešprieša susiduriu vis rečiau ir rečiau. Iš pradžių sulaukdavom pavienių pabambėjimų – „kaip suprast, negersi?“, „kaipgi čia nėra nei vyno, nei viskio?“ Atrodydavo, kad jei jau renkiesi nevartoti alkoholio, tai privalai tam turėti ypač svarią priežastį (dažniausiai žmonių sąmonėje tai yra nėštumas arba liga).
Be to, gal ir pati jautriau reaguodavau į pastabas, kol tai nebuvo tapę sąmoningai pasirinktu gyvenimo būdu. Galiausiai ir pati aplinka smarkiai pasikeitė, dauguma mūsų draugų svaigalų nevartoja, o artimieji seniai įprato, kad mūsų namuose šeimos ir netgi didžiosios metų šventės bus švenčiamos be alkoholio.
Ko gero, su laiku gyvenant demokratinėje visuomenėje vis daugiau žmonių ima suprasti, kad žmonės, kurie renkasi „kitokį“ nei įprasta gyvenimo būdą, automatiškai netampa nei geresniais, nei blogesniais už kitus ir kad už bet kokias etiketes svarbiau mūsų visų patiriamas tarpusavio ryšys.
