„Talentingi vaikai“ – 15min projektas apie gabius, išskirtinių talentų turinčius vaikus.
Visus straipsnius apie talentingus vaikus skaitykite ČIA.
Į muzikos mokyklą – nuo 9 mėnesių
Kai paklausiau, kokiais žodžiais apibūdintų Gabrielę, jos mama Guoda Pareščienė įvardijo: „Energinga, jautri, nuoširdi, labai atkakliai siekianti rezultato, t. y. nemeta pradėtos veiklos, nesiblaško, empatiška, visada padedanti kitiems.“
Galbūt įtakos muzikiniam palinkimui turėjo ir tai, jog nuo 9 mėnesių Gabrielė lankė „Yamahos“ muzikos mokyklą. Kaip pasakojo Guoda, toks muzikinis kūdikių ugdymas padeda perprasti garsų pasaulį – vaikai pajaučia ritmą, mojuoja rankytėmis, linguoja ir panašiai. Mokyklą mergaitė lankė dvejus metus.
Vėliau, jau vaikų darželyje, Gabrielės vokalinius gebėjimus pastebėjo muzikos mokytoja Danutė Umbrasienė. Vokalo mokytoja su mokine dirba individualiai ir labai ja džiaugiasi: „Gabrielė yra labai kūrybinga, mėgsta daug muzikuoti. Draugiška ir darbšti, dėl to darbas drauge yra labai malonus. Pasižymi savo amžiui nebūdingu brandumu, tvirtu charakteriu ir visada siekia aukštų rezultatų.“
Gabrielės muzikinis kelias – įspūdingas: per tuos dvejus metus – daugiau kaip 30 solinių pasirodymų Lietuvoje ir už jos ribų, muzikiniuose konkursuose pelnė gausybę prizinių vietų ir laureato apdovanojimų. Baltijos šalių muzikos konkursas, tarptautiniai vokalo festivaliai Latvijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, tarptautinė muzikos talentų lyga – tai tik dalis visų konkursų, kuriuose Gabrielė pasirodė per dvejus metus.
Tačiau bene didžiausias iššūkis mergaitės laukė pernai TV3 televizijos projekte „Lietuvos talentai. Supervaikai“ – laidos finale Gabrielė dainavo tiesioginiame eteryje ir puikiai su užduotimi susitvarkė. O juk tuo metu jai buvo vos penkeri!
Tėvai nuosekliai skiria laiko vaikų ugdymui
Guodos ir Ryčio Pareščių šeimoje auga ne tik Gabrielė, bet ir Deimantė (4 m.). Tėtis daug dėmesio skiria numylėtinėms, o Guoda galėtų nesustodama pasakoti apie abi dukras. Ji vadovauja savo įmonei – personalo atrankų agentūrai OnHR, todėl gali paskirstyti savo laiką taip, kad jo atseikėtų ir šeimai. Laikas kartu, anot pašnekovės, yra tai, kas svarbiausia augantiems vaikams:
„Tiek aš, tiek vyras tikrai labai daug laiko skiriame dukrų ugdymui. Ir ne tik muzikiniam. Po darželio dar visokias užduotis darome, piešiame. Gabrielė jau laisvai skaito, skaičiuoja – ne iki dešimčių, o iki tūkstančio, daugina.
Labai mėgsta spręsti kryžiažodžius, loginius žaidimus bei užduotis, į tai ir orientuojamės. Šie metai – paskutiniai priešmokyklinio ugdymo grupėje, bet jau dabar Gabrielė geba tai, ką moka pirmokai. Jos gebėjimus įvertina ir ugdymo įstaiga.“
Paklausta, ar svarbus vaiko pasaulėžiūros formavimui ne tik skiriamas laikas, bet ir finansinės galimybės, Guoda sako: taip, iš dalies. Reikia pagalvoti apie individualias pamokas, būrelius, nuvykti į konkursus, vaiką stilingai aprengti pasirodymams, skirti papildomų lėšų kultūrinių veiklų lankymui.
„Laikausi tos nuomonės, kad vaikas turi visko pabandyti po truputį, o tėvai turi sudaryti sąlygas pagal šeimos išgales, kad vaikas galėtų tą savo akiratį plėsti. Tada iš to, ką pamatys, pajaus, kas jam lips, ir galės pasirinkti. Kiekviena pačiupinėta nauja veikla, naujas potyris vaiko gyvenime atneša kažką teigiamo ir formuoja jį kaip asmenybę, plečia jo pasaulėžiūrą ir bendrą akiratį.
Neneigsiu – tai, kokias turime dukras, yra ir mūsų, tėvų, nuopelnas. Tačiau jos yra ir gabios, smalsios pačios iš savęs. Tarkim, mes einame su vaikais į spektaklius, operos ir baleto teatrą, stebime klasikinius, modernius šokius, lankome parodas, įvairius renginius.
Kai buvo karantinas, spektaklius žiūrėjome online. Ir čia jau ne mes, o jos mus, tėvus, ragino, vos neverkė, kai viskas dėl pandemijos užsidarė. Taip pat piešimo mokyklėlę atradome online – Gabrielei taip patiko, kad dabar tai jos naujoji aistra. Iki karantino ji lankė ir pramoginius šokius, vaidino dramos būrelyje, tai tikėsimės, kad tos veiklos vėl sugrįš į dukros gyvenimą, nes jai labai patinka!“, – pasakoja G.Pareščienė.
Laikosi dienos režimo
Šeima gyvena name, šalia miškas, tvenkinys, tad mergaitės tikrą gyvenimą ne tik mato, bet ir pajaučia iš arti: „Žiemą pas mus ir elniukų ateina, atskrenda įvairių paukščių, dukros su tėčiu lesyklėles kabina, žvejoja, gaudo drugelius ir bėgioja po pievą. Viskas gyvai, čia ir dabar!“
Tačiau, žinoma, muzika Gabrielę pavergusi labiausiai. Kaip pasakoja Guoda, dukra dainuoja žaisdama, prausdamasi duše, net gulėdama lovoj prieš miegą dainuoja mintyse, kol užmiega. Mama kartais jau ir juokaudama prašo, kad dukra nebedainuotų.
Kalbėjomės su Guoda dieną po to, kai paaiškėjo, jog Lietuvos atstovai „Eurovizijoje“ grupė „The Roop“ pateko į finalą, todėl pasiteiravau, ar Gabrielė stebėjo šį renginį.
„Ne, nežiūrėjo. Laikomės dienos režimo, kuris laisvesnis būna tik savaitgaliais, kada žiūri vakarais animacinius filmus ar muzikinius TV projektus, o šiaip dukros eina miegoti 21 val.
Ta disciplina ir tvarka, manau, yra gerai ir vaikams, ir tėvams. Jos žino, kada ir kokios veiklos laukti: kada žaidžia, kada skirtas laikas užduotėlėms atlikti. Visa šeima vakarais žaidžiame stalo žaidimus, kol mažosios laukia „Labanakt, vaikučiai“ laidos, kasdien skaitome pasakas. Nekyla jokių klausimų!
Ta disciplina naudinga, nes išugdė mergaitėms tvarkingumo, atsakomybės ir laiko planavimo įgūdžius. Tai niekaip nežlugdo mergaičių kūrybiškumo, laisvės, nes jos žino, kad „miegelio metu kauliukai paauga ir smegenėlės pailsi“, – šypteli pasakodama Guoda.
Modeliu dirba nuo dvejų metukų
Gabrielę aplinkiniai dažnai nulydi žvilgsniais – didžiaakė, ilgaplaukė. Kaip pasakoja Guoda, dukrą dar mažytę pastebėjo viena fotografė, taip ir prasidėjo Gabrielės, kaip modelio, karjera: fotosesijos žaislų katalogams, įvairūs pasiūlymai televizijos reklamoms... Jaunojo modeliuko darbų sąraše – daugiau kaip 40 profesionalių fotosesijų, kuriose pristatomi Lietuvos drabužių prekių ženklai, produktai.
„Aš net ne visada spėju įsigilinti, kiek Gabrielė gauna kvietimų. Iš modelio darbo ji jau ir uždirba – atlygį deda į taupyklę, tačiau dar nežino, kur ir kaip tuos pinigus išleis. Ji pati nusprendžia, ar nori dalyvauti, ar priims pasiūlymą filmuotis ar fotografuotis, žinoma, visada pasitariame. Visi jau žino – jei Gabrielė pasako „ne“, tai nebus niekaip kitaip. Čia pasireiškia jos santūrus, tačiau išdidus, karališko Liūto zodiako ženklu pažymėtas būdas.
Sesė Deimantė yra visiška priešingybė – aktyvi, kalbi, bendraujanti, labai emocinga ir išraiškinga, visada besišypsanti. Jos šūkis – aš viską galiu, aš viską moku! Tačiau Deimantė taip pat mėgina eiti Gabrielės pėdomis: irgi dainuoja, kviečiama dirbti kaip modelis, todėl joms labai smagu visur būti kartu“, – pasakoja mama apie artimą seserų ryšį.
Nedainuotų „pagal užsakymą”
Paprastai vaikai, kurie gauna itin daug dėmesio iš aplinkos, prie jo pripranta, tarsi jaučia, kad į juos neišvengiamai krypsta visų akys. Tačiau Gabrielė – ne tokia.
„Pavyzdžiui, jei susirinks giminaičiai ir paprašys padainuoti, ji tikrai nedainuos „pagal užsakymą“. Ji turi pati norėti. Jei patiks – padainuos, tačiau jei ne nuotaika – niekaip. Mes ir neįkalbinėjame.
Tačiau kuomet Gabrielė dalyvauja muzikiniame konkurse, kai yra scenoje, ji jaučia atsakomybę – susikaupia ir viską padaro maksimaliai. Net vokalo mokytoja D.Umbrasienė yra pastebėjusi tą jos bruožą – kad Gabrielė yra labai reikli sau, tačiau nesužvaigždėjusi.
Niekada nesame iš jos išgirdę: „Pažiūrėkit, kokia aš graži“ arba „Kaip aš gražiai dainuoju, kaip puikiai man pavyko.“ Niekada. Nors iš tiesų savo ilgais plaukais labai didžiuojasi – jie gal net iki kelių jai dabar. Tačiau nesimaivo, o tiesiog žino: „Auginsiu iki žemės, būsiu Auksaplaukė, nekirpsiu.“ Kai pernai galiukus kirpome, tai atidžiai stebėjo, kaip jie bus patrumpinti.
O tas polinkis muzikai siejamas su Gabrielės ateitimi? „Taip, ji sako nori užaugusi būti dainininkė ir gyvūnėlių gydytoja. Ir turėti plaukus iki pat žemės! Tačiau ji tokia šiandien, o ką atneš mums rytojus, bus matyti, bet žinau, kad tikrai kažką gero ir pozityvaus.
Tačiau tiek jai, tiek Deimantei palinkėjimas vienas – tegu abi kuo daugiau pamato, susipažįsta su žmonėmis iš įvairiausių sričių, o paskui jau atsirenka, ko norės gyvenime, kas joms bus artimiausia. Svarbiausia – kad dukros būtų laimingos! Kiekviena diena su jomis yra geriausia tai, ką mes turime“, – tvirtina G.Pareščienė.