Įkūrė močiučių futbolo klubą
Ne vienerius metus futbolą mylinti Ramutė negalėjo atsisakyti pasiūlymo, kurio sulaukė prieš 5-erius metus. Tą kartą futbolo treneris Martynas Karpavičius pasikvietė R.Kartavičienę ir paragino suburti močiučių komandą.
„Pagrindinė sąlyga buvo ta, kad močiutėms reikia turėti anūkų, o amžius nesvarbus. Pakalbinau savo artimiausias drauges, ir jos sutiko prisijungti, – prisimena R.Kartavičienė. – Nė viena anksčiau nežaidėme profesionaliai, tačiau gatvės futbolą variau nuo vaikystės.“
Futbolas Ramutei artimas tapo dar tada, kai jos anūkai ėmė jį žaisti. Įsitraukę į sportą, jie su tėvais net dalyvaudavo šeimų turnyruose, į kuriuos pakviesdavo ir energingąją močiutę.
„Anūkams kartais pasakydavau, kad žaistų be manęs, o jie atkirsdavo, jog aš būtinai turiu būti“, – šypsosi R.Kartavičienė.
Ramutė pasakoja, kad 2016-aisiais, kai buvo įkurtos „Sūduvos močiutės“, be jų Lietuvoje buvo vos keli panašūs klubai, o pirmasis įsteigtas Keturvalakių kaime.
„Dabar komandoje yra 16 moterų, kurių amžius siekia nuo 43 iki 64 metų. Su laiku vis ką nors pakalbindavome, taip atsirado daugiau norinčių sportuoti. Visos energingos, įdomios, daugiausia yra pedagogių. Jos užsiima ir kitomis veiklomis – šoka, vaidina dramos teatruose“, – sako R.Kartavičienė.
Vis dėlto treniruotis dažniausiai susirenka apie 10 moterų. Kaip Ramutė aiškina, kai kurias užpuola negalavimai – štai vienai močiutei visai neseniai buvo atlikta kelio operacija.
„Treneris Martynas močiučių futbolo čempionatą rengia tik kartą per metus. Mums to per maža, tad rungtyniaujame su moterimis mėgėjomis. Jaunesnių nebijome, norime eiti tik į priekį“, – tikina R.Kartavičienė.
Aktyvumu išsiskirianti Ramutė kartais dėl savo pasirinkimų sulaukia pašiepiančių aplinkinių replikų – ji pripažįsta, kad ne visi jos pasirinkimą tokiame amžiuje žaisti futbolą sutiko palankiai.
„Artimieji reagavo ramiai, kadangi patys žaidžia futbolą, – teigia R.Kartavičienė. – Vis dėlto iš pradžių iš pažįstamo trenerio sulaukiau replikos, ką čia dabar sugalvojau. Tokius komentarus priimu su humoru.“
Futbolas padeda išlikti sveikai
Nors Lietuvoje moterų futbolo klubų pamažu daugėja, Ramutė vis dar pasigenda aktyvių senjorių, prieš kurias galėtų žaisti.
„Tenka žaisti su jaunesnių moterų komandomis, tad daugiau stengiamės rinktis užsienį. Man nesunku suorganizuoti, kadangi padeda daugiametė veikla tarptautinėje policijos asociacijoje. Paskaičiavau, jog ten esu jau 38 metus, o visai neseniai dalyvavau policijos veteranų šaudymo varžybose“, – džiaugiasi šešių anūkų močiutė.
Du kartus per savaitę besitreniruojanti komanda turi ir savo trenerę, kuri užtikrina sklandų procesą.
„Iš pradžių buvau paprašiusi, kad mus treniruotų vienas pažįstamas žmogus, o dabar dirba trenerė Jurgita Lazauskienė, – sako R.Kartavičienė. – Turime puikias sąlygas – lauke jau nebegalime treniruotis, tad sportuojame arenoje po stogu.“
Močiučių komanda stebina ne tik lietuvius, bet ir užsieniečius – visai neseniai Ramutė su kitomis sportininkėmis susilaukė net UEFA dėmesio. Atstovai buvo atvykę į Keturvalakius, kur surengė rungtynes, viską nufilmavo.
„Tai įvyko trenerio Martyno dėka – jis rašė į UEFA projektą, laimėjo prizinę vietą, – pasakoja R.Kartavičienė. – Vėliau sulaukiau galimybės jų kvietimu atvykti į Lioną Prancūzijoje.“
Ramutė neslepia, kad futbolas jai suteikia didžiulę aistrą ir azartą. Be to, padeda išlikti sveikai, kadangi vis priverčia pajudėti.
„Neseniai turėjome treniruotę, tai net vaikų treneris su šypsena žiūrėjo, kaip mes sportuojame. Kiek emocijų! Visoms labai patinka, – tikina R.Kartavičienė. – Vietoje sėdėjimo ant sofos prie televizoriaus lekiame į treniruotes.“
Vietoje sėdėjimo ant sofos prie televizoriaus, lekiame į treniruotes.
Vis dėlto nors močiutės yra itin aktyvios ir energingos, jos sportuodamos šiek tiek prisisaugo. Kurį laiką jos spardė poroloninį kamuolį, kadangi taip yra šiek tiek saugiau.
„Nelekiame kaip be galvos, dar turime išlikti gyvos. Tačiau poroloninis kamuolys mums nepatinka – jis neprognozuojamas, kaip sakome. Mėgstame žaisti su normaliu kamuoliu, – šypsosi R.Kartavičienė. – Dabar kaip tik buvo įvesta naujovė, išbandėme vaikščiojantį futbolą. Pasaulyje jis populiarus, bet reikia priprasti. Nelengva, kai visada bėgioji, o čia, jei tą darysi, gausi baudą.“
Toks aktyvus laisvalaikis padeda Ramutei išlikti jaunatviškai ir neleidžia senti. O papildomai pasitempti skatina ir jos anūkai.
„Anūkai mane visur įtraukia, pasiima kartu, jei kur nors važiuoja. Esu priversta judėti“, – džiaugiasi R.Kartavičienė.
Vis dėlto Ramutė vien futbolu neapsiriboja – laisvu laiku ji itin mėgsta rūpintis savo auginamomis gėlėmis, vaistažolėmis, kurių turi tikrą gausybę. O kur dar įvairiausi receptai!
„Auginu čiobrelius, mėtas, melisas, medetkas, juodžoles... Dabar gražuolis graikiškas riešutmedis savo vaisius duoda, – vardina R.Kartavičienė. – Pati darausi obuolių actą, marinuoju burokėlius svarainių sultyse, šparagines pupeles pomidorų sultyse. Darže turiu spanguolių, bruknių.“
Amžius tikrai ne riba, sportuoti gali kiekvienas.
Ramutė yra tikras pavyzdys, kaip, sulaukus vyresnio amžiaus, galima išlikti aktyviai. Deja, ne visi senjorai ryžtasi imtis įvairių veiklų ir dažniau yra linkę nebesidžiaugti gyvenimu taip, kaip anksčiau.
„Nėra visiems vienodo recepto, tačiau aš patarčiau atrasti tai, kas patiktų – vieniems tai gali būti vaikščiojimas su lazdomis, kitiems – bėgiojimas, tretiems – mankštų darymas, – skatina R.Kartavičienė. – Pas mus futbole vyriausia yra 64 metų, o štai San Diego klube Amerikoje žaidžia 82 metų futbolininkė! Amžius tikrai ne riba, sportuoti gali kiekvienas.“
Ramutė sustoti neketina ir ateityje, tad jau dabar kurpia naujus planus, kuriuos galėtų įgyvendinti. Tiesa, apie svajones ji kalba nedrąsiai, nes baiminasi, jog šios gali neišsipildyti.
„Neišvykome į tarptautines varžybas Italijoje, nors viskas jau buvo sustyguota, bilietai nupirkti – koronavirusas prieš pat nosį nubraukė planus. Jeigu viskas gerai, turėsiu gražų tarptautinį renginį gruodį, – sako R.Kartavičienė. – O kiek dar kvietimų laukia! Močiučių futbolas eina pirmyn, tik reikia turėti jėgos, sveikatos ir, žinoma, pinigų.“
