1. Kištis į svetimus reikalus
Pernelyg dažnai nerimaujame dėl kitų. Darome tai būdami tikri, kad elgiamės gerai, kad tik mūsų logika teisinga. Kritikuojame tuos, kurie su mumis nesutinka, mėginame juos atvesti į tikrąjį, t. y. į savo kelią. Kai taip elgiamės, neigiame kito žmogaus individualumą. Pasaulyje nėra dviejų absoliučiai vienodų žmonių, visiškai tokių pat motyvų ir poelgių. Visi vyrai ir moterys elgiasi taip, kaip tuo metu, tomis sąlygomis pasielgti jiems atrodo geriausia. Ne mums kitus teisti – daugiausia nerimauti turėtume dėl savęs.
2. Negalėti atleisti ir pamiršti
Dažnai pernelyg ilgai jaučiame nepakantumą kažkada mus įskaudinusiam žmogui. Jis tai padarė seniai, tik sykį, o mes jam niekaip negalime atleisti, niekaip negalime nustoti „šerti“ savo nepasitenkinimą, pyktį. Ilgus metus vis beriame druską ant tos pačios negyjančios žaizdos. Pamirškite tuos žmones, dėl kurių teko kentėti, atleiskite jiems, paleiskite juos... Gyvenimas per trumpas, kad temptumėte su savimi tokią sunkią naštą, kuri it sunkus akmuo jus tempia į praeitį. O kai mintimis esate praeityje su kuo nors, kas to nenusipelnė, negalite būti dabar su pačiais mylimiausiais, kuriems šią akimirką reikia jūsų dėmesio.
3. Ieškoti visuotinio pripažinimo
Mūsų pasaulis pilnas egoistų. Jie retai vertina, giria kitą, nesiekdami naudos sau. Be to, niekas šiame pasaulyje nėra tobulas. Tad kodėl jums tokia svarbi nuomonė žmonių, kuriems esate tik viena iš daugelio? Kodėl taip trokštate pripažinimo? Tikėkite savimi ir pasikliaukite likimu. Be to, pagyros tik trumpam pamalonina, akimirkai pamaitina besotį jūsų ego – ar norite netekti ramybės ir jėgų nuolat jų vaikydamasi?
4. Pavydėti
Kiekvienas žino, kaip pavydas gali labai sujaukti dvasinę ramybę. Tarkime, puikiai žinote, kad dirbote geriau už kitus, bet pastebėti ir įvertinti buvo jie – ne jūs. Ar turėtumėte jiems pavydėti? Tikrai ne! Nes jei jums iš tikrųjų lemta tapti turtingai, sėkmingai, įvertintai, niekas pasaulyje nesustabdys to. Nieko nepasieksite, jei dėl savo nesėkmių kaltinsite kitus. Pavydas gali sukelti tik nerimą ir kančią – daugiau nieko.
5. Stengtis pakeisti pasaulį
Nustokite mėginti viena pakeisti pasaulį. Vargu ar tai pavyks. Bus kur kas geriau ir naudingiau, jei keisitės pati. Didžioji dalis vidinės ramybės priklauso nuo žmogaus požiūrio, juk viskas šiame pasaulyje taip sąlygiška... Pasikeiskite, žiūrėkite, ir nedraugiška aplinka netikėtai pakis – taps maloni, harmoninga. Tai – Visatos dėsnis: išorinis pasaulis tik atspindi mūsų vidinį...
6. Negalėti susitaikyti su tuo, ko negali pakeisti
Kas dieną susiduriame su nemalonumais, ligomis, erzinančiomis situacijomis, nelaimingais įvykiais – dalykais, kurių negalime valdyti. Turime išmokti juos priimti sakydami sau: viskas laikina – ir tai praeis; viskas sąlygiška – yra žmonių, kuriems dar blogiau; pasaulis pilnas netikėtumų; aš pasirengusi tam, kas geriausia; man niekas nesukliudys, nepakenks.
Pasaulio logika toli gražu ne kiekvienam suprantama. Tikėkite, kad visa, kas nutinka – tik į gera, ir pamažu tapsite pakantesnė, ramesnė, o ir nelaimės jums nedarys tokio slegiamo poveikio.
7. Stengtis daugiau apžioti, nei gali atkąsti
Labai dažnai mėginame nudirbti tiek, kiek nepajėgiame – nei fiziškai, nei dvasiškai. O darome tai vien norėdamos pamaloninti savąjį ego. Gerai pasverkite savo galimybes. Užuot be perstojo bėgiojusi, skirkite laiko sau: ilsėkitės, kokybiškai bendraukite su artimaisiais, medituokite. Tai padės sumažinti beprotišką ir nenutrūkstantį minčių srautą, kuris ir yra viena svarbiausių vidinio chaoso ir nerimo šaltinių. Kuo mažiau trikdančių minčių, tuo daugiau dvasinės ramybės.
8. Nuolat dvejoti ir apgailestauti
Negaiškite laiko mąstydama: „Ar verta tai daryti? O gal vis dėlto ne?..“ Šiems nereikalingiems vidiniams debatams galite sugaišti valandų valandas, savaites ar net ištisus metus. Neįmanoma visko suplanuoti, numatyti, kaip ir neįmanoma nuspėti visko, kas bus. Mąstykite ir veikite. Nepavyks – nieko tokio. Beveik visas klaidas gali ištaisyti, o sėkmė būtinai aplankys. Jei tik sėdėsite ir nerimausite – nieko nepasieksite. Niekada nieko nesigailėkite, nes viskas, kas įvyko, turėjo įvykti. Tai – jūsų pamoka. Įsidėmėkite šią pamoką ir eikite pirmyn. Visada tik pirmyn! Šiaip ar taip, kelio atgal ir nėra.
