Tačiau kartais ne kas kitas, o plautuvė virtuvės ansamblyje ima kelti didžiausią galvos skausmą. Regis, gerai apsvarstyta, iš keleto variantų kaip tinkamiausia išsirinkta. Iš blizgios virsta matine, juoduoja, kalkėja.
O apie burokėlių mišrainės likučių ar ciberžolės miltelių palikimą plautuvės dubenyje net kalbos nėra.
Tik ar tikrai žinome, kokios priežiūros reikalauja nerūdijančio plieno, keraminės medžiagos, fragranito ir tektonito plautuvės? Kaip elgtis, kad jos tarnautų mums, o ne priešingai? Įmanoma, svarbiausia, be didelių pastangų. Pakanka apsišarvuoti – ir net ne valymo priemonėmis, bet pirmiausia žiniomis.
1. Priežiūros niuansus įvertinti dar prieš perkant
Netrukus po to, kai Lietuvoje prasidėjo indaplovių ir mažesnio dubens virtuvinių plautuvių bumas, tautiečiai suprato, kad šis derinys neveikia.
Paaiškėjo, kad skarda iš orkaitės ar didesnis puodas užgriozdina pusę indaplovės. Daržoves ir vaisius taip pat patogiau plauti gilaus dugno plautuvėje.
„Pradėti reikėtų nuo to, kad plautuvės pasirinkimui skirtume tinkamą dėmesį. Naudosime ją ne metus ar dvejus. Statistikos duomenimis, bemaž 30 proc. laiko, praleidžiamo triūsiant virtuvėje, prabėga prie plautuvės, nepaisant to, kad indaplovė po ranka. Kartais tampame situacijos įkaitais: nusiperkame pigų daiktą, esame juo nepatenkinti, tačiau vis tiek mokėjome per brangiai, kad išmestume“, – pasakoja šveicarų bendrovės „Franke“ atstovas Lietuvoje Remigijus Nacevičius.
Pasak 15min pašnekovo, renkantis tinkamiausią virtuvinę plautuvę, reikėtų pasverti ne tik kaštus, bet ir tai, kokios priežiūros reikalaus vienoks ar kitoks pirkinio medžiagiškumas.
„Taupantiems laiką, geriausias pasirinkimas yra keraminės plautuvės. Jos mažiau braižosi, atsparesnės smūgiams. Valymo prasme reikalauja mažiausiai pastangų“, – išskiria R.Nacevičius.
Tarpinis variantas, anot virtuvės įrangos eksperto, yra nerūdijančio plieno plautuvės. Pastarųjų paviršius neturi porų, todėl taip pat valomas gana nesudėtingai. Tiesa, paliktas drėgnas, nenusausintas, džiūdamas ryškins pirštų atspaudų, vandens lašų žymes.
Nerūdijančio plieno plautuvės pasižymi ir tuo, jog lengviau braižosi. Ši problema nyksta bėgant laikui, paviršiui iš blizgaus veidrodinio natūraliai virstant matiniu. Šio proceso metu subraižymai lieka sunkiai pastebimi.
Daugiausia priežiūros skiriama fragranito ir tektoninėms plautuvėms, ypač – šviesių atspalvių: greičiau įsigeria dėmės, aiškiau matomos kalkės. Iš kitos pusės, priešingai negu nerūdijančio plieno, šias galima palikti nenusausintas – išdžiūva be pėdsako.
2. Atsižvelgti į smulkmenas
Virtuvinės plautuvės ilgaamžiškumą lemia ne vien medžiagos ir jų priežiūrą liečiantys niuansai. Lygiai tokiu pačiu kokybės garantu tampa iš pažiūros smulkios detalės – ventilio dangtelis, perpylimo jungtis.
„Gamintojai daro tokius sprendimus, kurie leistų prie plautuvės plušti kuo mažiau, tačiau tai nereiškia, kad priežiūros daiktas nereikalauja apskritai. Sakykime taip: kuo jis kokybiškesnis, tuo lengvesnis priežiūros procesas užtikrinamas. Pasidalinsiu mūsų pavyzdžiu: plautuvėse integruojame ekscentrinį vandens išleidimo ventilį. Jis susijungia su vientisa plautuvės plokštuma. Valymas – paprastesnis, dubens užpildymui ar vandens iš jo išleidimui pakanka spustelėti mygtuką išorėje, nekišant rankų į karštą vandenį.
Tuo tarpu jeigu ši vandens išbėgimo dalis – standartinė, joje renkasi kalkės, kiti nešvarumai, kuriuos iškrapštyti tenka peiliu ar kitu ne itin patogu smailiu daiktu. Tai nėra nei labai patogu, nei malonu“, – pasakoja R.Nacevičius.
Lygiai taip pat apgalvota ir perpylimo anga plautuvės viršuje, sauganti nuo užliejimo. Įprastose plautuvėse ši anga paliekama apjuosta metalu, tačiau „Franke“ siūlo alternatyvą – integruoja uždengtas plokšteles, kurios, reikalui esant, patogiai išsiima, šepetėlio brūkštelėjimu išsivalo ir nepalieka nemalonių kvapų.
3. Spalvų paletė: panacėjos ar absoliutaus blogio nėra
Pasak bendrovės „Franke“ atstovo R.Nacevičiaus, virtuvinės plautuvės spalvos praktiškumas taip pat griežia ne paskutiniu smuiku. Populiariausios Lietuvoje išlieka juodos spalvos plautuvės.
„Juodos spalvos praktiškumas yra vienas iš svarbesnių momentų. Kartais baiminamasi, kad ant tokio paviršiaus sparčiau rinksis kalkės. Mitas. Iš tiesų, juodos spalvos problema tik viena: žmonės, įsigiję tokią, kuri Lietuvoje yra numeris vienas, tikisi, jog valyti jos nereikės apskritai. Valyti reikia visas plautuves, tik vienų priežiūra paprastesnė, o kitos reikalauja sudėtingesnės“, – pastebi R.Nacevičius.
15min pašnekovo teigimu, rusvesnės spalvos paviršiai reikalaus mažiau dėmesio negu tamsios. Ne todėl, kad nešvarumai šviesesniuose nesikauptų – ant tokių atspalvių paviršių jie mažiau matomi plika akimi.
„Su smėlio spalvos plautuve įvairios dėmės tiesiog susilieja. Tuo tarpu šviesios spalvos paviršiai reikalauja atsakomybės nepalikti dėmių ilgam laikui, dažnesnio nukalkinimo. Testai su kempinėlėmis ar valikliais juk dažniausiai atliekami su baltomis plautuvėmis: ne kad sunkiai prižiūrimos būtų, bet išties būtinas didesnis dėmesys“, – detalizuoja bendrovės „Franke“ atstovas.
4. Ne chemijos laboratorija: kokie valikliai tinka, kuriuos – per bortą?
Nepaisant to, kad kokybiškos, firminės virtuvinės plautuvės yra pakankamai atsparios cheminių medžiagų pagrindu pagamintiems valikliams, patariama atidžiai skaityti užrašus ant šių buteliukų etikečių.
„Rinkoje yra labai agresyvių cheminių priemonių. Ir reikėtų suprasti, kad tualetui šveisti ar kanalizacijai atkimšti skirti preparatai gali pažeisti bet kurio medžiagiškumo plautuvę. Net ir ištvermingam plienui yra grėsmė pajuoduoti. Virtuvinės plautuvės skirtos buičiai, ne chemijos laboratorijai. Tad esminis dalykas – nenaudoti agresyvios, rūgštinės chemijos. Kuo agresyvesnė chemija, tuo daugiau šansų paveikti plautuvę“, – pabrėžia R.Nacevičius.
Pasitaiko tokių atvejų, kai remonto darbų metų plautuvėn keliauja acetonas, dažų teptukų valikliai, skiedikliai. Tokiems gaminiams patekus ant paviršiaus ir staigiai jų nenuvalius, jau po dviejų valandų gali išryškėti pirmieji pajuodavimai.
Pasak virtuvės įrangos srities eksperto, lietuviai gali drąsiai naudoti „Cif“, nekenkia dažno kaip multifunkcinė priemonė pamėgti sodos milteliai, tačiau geriausia – specializuota produkcija:
„Tinkamiausi tie preparatai, kuriuos naudojant nebūtinos vienkartinės pirštinės ar, juolab, akiniai. Specializuotos produkcijos vartojimas – ne pramanas: kadangi ji yra koncentruota, pakanka ilgesniam laikui. Mes siūlome tokias priemones kaip, tarkime, „Franke Twister“, kuris nėra agresyvus, labai gerai valo ir plieninį paviršių padengia tam tikra plėvele, stabdančia nešvarumų ir kalkių kaupimąsi.“
5. Melamino kempinėlės – už ar prieš?
Dar vienas šveicarų kuriamų virtuvinių plautuvių priežiūros palengvinimas – specialios kempinėlės jų paviršiams. Šis produktas – tarsi liaudyje „viskam valyti tinkamų“ melamino kempinėlių atitikmuo „Franke“ plautuvėms.
„Joms pakanka tik vandens, kad dėmę, kuri ant plautuvės paviršiaus išbuvo 24 valandas, išvalytų. Tebūnie tai pomidorų padažas ir burokėlių sultys, raudonas vynas ar kava. Įprastos melamino kempinėlės taip pat tinkamos tiek fragranitinėms, tiek keraminėms, tiek tektoninėms plautuvėms. Vis dėlto nerūdijančio plieno paviršiui reikėtų ieškoti kitų sprendimų: jeigu jis labai riebaluotas, melamino kempinėlė nuplauti nepajėgs, tik „surinks“ visus riebalus. Ji tinkama nešvarumams, dėmėms, tačiau ne valyti kalkėms. Plieninėms plautuvėms geriausiai tinka „Franke Twister“, – pastebi R.Nacevičius.
6. Kovos su kalkėmis diena – mažiausiai kartą per pusmetį
Nukalkinti virtuvinę plautuvę, anot bendrovės „Franke“ atstovo, reikėtų mažiausiai kartą per pusmetį. Tai atlikti patartina netgi kas tris mėnesius tiems, kurių namus pasiekia itin kalkėtas vanduo, o ant vamzdžių sumontuotų papildomų nukalkintojų nėra:
„Kalkės būna rudos, balkšvos, taip pat pasitaiko daug geležies, ypač jei namuose naudojamas gręžinio vanduo. Tačiau kalkės ant plautuvės paviršiaus – vienareikšmiškai vandens sukeliamas nepatogumas, jokiu būdu ne gamintojo ar plautuvės kaltė. Keraminėms plautuvėms kalkėjimas būdingas rečiausiai, tačiau taip pat naudinga jas nuvalyti, o kitiems paviršiaus – gyvybiškai būtina.
Kalkėms kaupiantis, ant kalkių labiau renkasi nešvarumai ir riebalai. Jeigu jos paviršius tamsus ir, regis, neruduoja, o plika akimi kalkėtumo beveik nepastebime, jis vis tiek yra ir dargi renka nešvarumus. Nerūdijančio plieno plautuvėje ant kalkių renkasi rūdžių, geležies nuosėdos, kurios sukelia optinį rūdijimo efektą.“
7. Pasitelkite namudinius receptus: efektyvu ir pigu
Kovai su kalkėmis tinka specialiai jai sukurti cheminiai preparatai. Tiesa, efektyviai veikia ir namudiniai būdai – pigūs, paprasti, bet itin efektyvūs plautuvės būklės pagerinimui.
„50 gramų citrinos rūgšties sumaišykite su puse stiklinės karšto vandens. Šiuo tirpalu ištrinkite visą plautuvę, palikite 15 minučių įsigerti, o tada nuplaukite“, – dalijasi virtuvinės įrangos specialistas.
Kitas buitinis patarimas iš 15min pašnekovo lūpų – ypač tinkamas fragranitinėms ir tektoninėms plautuvėms atnaujinti: vakare užkimštą plautuvę pripildykite vandeniu iki perpylimo ir įmetę ištirpinkite indaplovės tabletę. Mišinį palaikius iki ryto, plautuvė išsivalys, atsinaujins ir atgaus spalvą.
8. Pamirškite aliejų – ne tik neblizgina, bet ir gadina
Internetiniuose forumuose kartas nuo karto pasigirsta šeimininkų Lietuvoje diskusijos, kurių metu kvestionuojamas plautuvės ištepimas aliejumi, idant būtų atstatytas pirminis daikto blizgumas.
„Aliejus veikia kaip vanduo – sudrėkinta plautuvė atrodo juodesnė ir sodresnė kol išdžiūva. Tačiau reikšmingas skirtumas yra: vanduo žalos nedaro, o aliejus priešingai – jis riebus, prie jo limpa nešvarumai. Mes esame sukūrę purškiklį, suteikiantį fragranitinėms ir tektoninėms plautuvėms efektą, kurio žmonės tikisi iš aliejaus. Produktas skirtas negrubių nešvarumų valymui ir veikia panašiu principu, kaip automobilio poliruoklis: purškiamas ant nuvalytos, nukalkintos plautuvės, kad atgaivintų spalvą, suteiktų sodrumo“, – iliustruoja R.Nacevičius.
9. Plautuvės – ne įsipareigojimas: neapleidus – nereikės ir tarnauti
Pasak profesionalius pažangiausius pasaulinius virtuvės įrangos sprendimus teikiančios bendrovės „Franke“ atstovo R.Nacevičiaus, siekiant plautuvę kuo ilgiau išlaikyti tokią estetišką, kaip pirmąją dieną sumontavus, pakanka jos tiesiog neapleisti:
„Jeigu plautuvė dažniau yra nusausinama, cheminių preparatų jai reikia mažiau. Ypač – kalbant apie plieninę: ant skudurėliu nusausinto paviršiaus nelieka lašų, kalkių. Visi anksčiau išvardinti patarimai – esminiai, sumažinantys generalinio plautuvės valymo poreikį ir išsaugantys pirkinio būklę tokią, kokia ji buvo pradžioje.
Iš esmės, elgesys su virtuvine plautuve turėtų priminti automobilio priežiūros įpročius: laikas nuo laiko minimaliai plauti, nupoliruoti, nusausinti, nukalkinti. Kartą per mėnesį nuvalyti „Franke“ ar kitomis nearšiomis priemonėmis.“
