1. „Turbūt tokia jau mano karma...“
Kurgi ne. Gyvenimas apipila sėkme kitus, o jūs toks protingas, bet niekieno nesuprastas sėdite kampe ir tikitės, kad kažkas ir jums nubyrės? Tad kurgi ta jūsų išsvajotoji laimė? Kodėl ji vėluoja? Ogi todėl, kad nei pas jus, nei pas ką nors kitą ji neskuba. Ją reikia pagauti, o tam, kad pagautumėte – padirbėti.
2. „Man ir vėl nesiseka“
Manote, kad tik jums? Tiesiog kiti rečiau dėl to skundžiasi. Aišku, kai kurie nemalonumai atsitinka nelauktai netikėtai, bet kitus prisišaukiame patys – tingėdami, nesilaikydami disciplinos, nesirūpindami savimi.
3. „Turbūt tai man neskirta“
Nes atrodo, kad tik jums vienam iškyla kliūčių? Nuvilsime – daugybė žmonių, prieš tai, kol tikrai kažko pasiekė, patyrė galybę pralaimėjimų. Kai kurie jų buvo tokie, kad ir priešui nelinkėtum – kolegų išdavystės, bankrotai, negailestinga kritika.
Tiesiog įsivaizduokite savo gyvenimą kaip ilgą kelionę su nuotykiais – juk būna, kad važiuojant nuleidžia padangą, baigiasi benzinas ar automobilis tiesiog sugenda. Tai laikini ir pataisomi trukdžiai. Nė vienas vairuotojas juk nešaukia: „Viskas, daugiau niekur nebevažiuosiu! Man tai neskirta...“
4. „Na ir sekasi kažkam“...
Sėkmė – lyg plūdė ežero paviršiuje: stebėkime ją akies krašteliu, bet iki tol kruopščiai ruoškimės „žvejybai“...
Dažniausiai matome tik kito žmogaus gyvenimo paviršių, bet nesigiliname, kiek jam prireikė pastangų ir darbo ką nors pasiekti. Nes juk plušame tik mes, o kiti viską gauna už dyką, ar ne? Sėkmė – tai tarsi plūdė ežero paviršiuje: stebėkime ją akies krašteliu, bet iki tol kruopščiai ruoškimės „žvejybai“...
5. „Nežinau, galbūt...“
Ką dažniausiai girdi amžino nelaimėlio kolegos ir darbdaviai? Nerišlų mykimą, kad taip, jis galbūt pabandys, bet nežino, ar jam pavyks, galbūt tą ar aną reikia daryti kitaip, gal dar palaukti... Vertėtų išmokti ne tik veikti ryžtingai, bet ir kalbėti aiškiai.
6. „Galbūt leisite man pasakyti porą žodžių?“
Amžinas pralaimėtojas atsiprašinėja tada, kai nėra dėl ko atsiprašinėti ir tempia laiką tada, kai reikia žaibiškų sprendimų. Susirinkimas, visi keičiasi greitomis ir trumpomis replikomis, o štai atsistoja tipas ir neskubėdamas ima atsiprašinėti, kad trukdo kažkieno laiką ir prašo leisti pasakyti „porą žodžių“...
7. „Aš apie tai ne kažin ką suprantu...“
Puiki pokalbio pradžia, ar ne? Ypač, kai kažkas tikisi iš jūsų kompetentingo atsakymo. Dar geriau pradėti taip: „Turbūt aš neteisus, bet gal...“ Net neabejokite, visi tikrai sutiks, kad jūs neteisus...
8. „Man sunku palaikyti kurią nors pusę...“
Įsivaizduokite debatus, pavyzdžiui, televizijoje. Kiekvienas pašnekovas išsako savo nuomonę. O paskui ima kalbėti žmogus be nuomonės: „Aš, aišku, ne ekspertas, turbūt ir viena, ir kita pusė išsakė daug teisingų minčių, todėl net nežinau, ką pasakyti...“ Jums gali pasirodyti, kad taip stengiatės išvengti konflikto, bet kitų akimis atrodote neryžtingas ir bailus.
9. „Jei tik jūs norite“...
„Aš dar užsisakyčiau desertą, bet jei jau skubate, tiek to...“ „Aš gal dar ir turėčiau porą pastabų, bei jei jums atrodo viskas gerai, tebūnie...“ Yra žmonių, kuriems VISADA kitų poreikiai svarbesni, nei savi. Jei taip elgiatės, tiesiog transliuojate savo įsitikinimą, kad nesate toks svarbus, kaip kiti. O jei tokiu laikote save, tokiu jus laikys ir kiti.