Kodėl neinu vidun – ne šio teksto tema, geriau paklauskite, kodėl aš apskritai:
- tokią ankstybę ne namuose,
- rašau automobilyje,
- ir kur, po šimts (čia išsicenzūravau pati save – aut. past.) buvau anksčiau, jei tai taip svarbu.
Atsakymas, deja, visiškai nestebinantis ir nėra netikėtas. Užuot bėgusi per savo ilgutėlį darbų sąrašą, aš visą savaitgalį vaidinau daržovę ant sofos ir naikinau visas sausainių ir šokolado atsargas (kai mano vaikai kada nors netyčia ras šį straipsnį, man bus dar labiau gėda. Atleiskite mamai, brangieji, jūsų skanėstų jokios dantukų fėjos neišsinešė, mamytė kilniai ir pasiaukojančiai gelbėjo jus nuo karieso...).
Ar ir tavo gyvenimas vis nusikelia kitam pirmadieniui? O gal kitam mėnesiui? Pasiruošimas egzaminui, ataskaita bosui – rytdienai, o visas kitas smulkesnių darbų ir puikių idėjų sąrašas gali palaukti tinkamesnio momento? Sveikinu. Tu, kaip ir aš, – profesionalus atidėliotojas. Beje, kaip ir dar 95% visos populiacijos, kurie kartas nuo karto „praskysta“ ir pasiduoda šiam virusui.
Kiekvienas iš mūsų atidėliojame dėl skirtingų priežasčių, priklausančių nuo individualaus charakterio, bet pirmiausia susitarkime viena – tinginystė tikrai nėra viena iš jų. Štai kokias septynias atidėliotojų grupes man pavyko išskirti, bebandant geriau suprasti save ir užbėgti už akių naujam „vegetavimo“ periodui. Ar atrasite juose save?
1. Perfekcionistas
Faktas, kad turi imti ir apsispręsti čia ir dabar, tau atrodo per sunkus, nes nuo pokyčių šiurpsta oda.
Darbas – prieš akis, bet tu taip susirūpinęs, kad nepavyks pateisinti kitų (o gal ir savo paties) lūkesčių, kad dirbi taip ilgai ir sunkiai, jog... taip niekada ir nebaigi. Kiekviena detalė tau yra tokia svarbi, kad vien galvodamas apie darbus jauti būgnų dundesį smilkiniuose. Būtent dėl to užduotis gali atrodyti tokia išmušanti žemę iš po kojų, kad jos niekada taip ir nepradėsi. Perfekcionistas tokiu atveju tiesiog nuleidžia rankas: jei negali padaryti tobulai – kam apskritai pradėti?
Ką daryti, jei tu – perfekcionistas?
- Pirmiausia pripažink, kad aukšti standartai yra tavo paties, o ne aplinkos pakelta kartelė. Jei niekam kitam nereikia iki spindesio nublizginto rezultato, gal ir tu gali šiek tiek atleisti akceleratoriaus pedalą?
- Prieš pradėdamas darbą nusistatyk realistišką, o ne idealistišką tikslą. Sutinku, pačiam tai gali būti beveik neįmanoma. Galbūt šalia yra kažkas, kas padėtų nuleisti tavo tikslą iš dangaus į žemę?
- Smulkink savo užduotis taip, kad kiekvieną dieną galėtum baigti atlikęs konkrečią jos dalį. Nusistatyk laiko limitą, kiek laiko skirsi konkrečiam darbui.
- Švęsk kiekvieną, net ir netobulai užbaigtą darbą.
2. Svajotojas
Tu mėgsti kalbėti apie darbus, galvoje ūžia visas spiečius idėjų, tačiau jos sunkiai virsta realybe. Tu mėgsti planuoti ir tiesiog mėgaujiesi, kaip gražiai, aiškiai ir spalvotai viskas susidėlioja tavo galvoje. Tačiau tavo pasaulyje planai, rodos, egzistuoja tik tam, kad jų būtų nepaisoma. Taip svajonės ir lieka svajonėmis.
Ką daryti, jei tu – svajotojas?
- Užrašyk savo idėjas ir bent dalį jų paversk savo tikslais.
- Apibrėžk aiškiai ką, kada, su juo ir kaip tu ruošiesi tuos tikslus įgyvendinti. Reguliariai skirk laiko tiems tikslams įgyvendinti.
- Turėk konkrečių darbų sąrašą ir kiekvieną dieną pradėk nuo svarbiausio darbo.
- Naudokis technologijomis, kurios tau primintų, ką turi daryti. Net ir priminimai ant lipnių lapelių, persekiojantys tave po namus, gali padėti.
3. Panikuotojas
Panikuotojo gyvenimo moto galėtų būti: „Kiekvienam sprendimui – po problemą.“ Dėl nuolat galvoje besisukančių milijono „o kas, jeigu...“ kiekvienas darbas tau atrodo kur kas sunkesnis nei yra, kiekvienas neapibrėžtas veiksmas – arba rizikingas, arba visiškai nereikalingas. Faktas, kad turi imti ir apsispręsti čia ir dabar, tau atrodo per sunkus, nes nuo pokyčių šiurpsta oda, o nuo nežinomybės čia pat ištinka anafilaksinis šokas. Taigi geriausia, ką gali padaryti, – atidėti tą nežinomybę ir likti savo komforto zonoje.
Ką daryti, jei tu – panikuotojas?
Taip ir blaškaisi nuo vieno darbo prie kito kaip višta be galvos: griebi, meti ir vėl atidedi laukdamas, kol didžioji dilema pati išsispręs, o rezultatas dažnai ir lieka pššš...
- Išmok realistiškai įvertinti, kiek pastangų ir laiko reikia kiekvienam darbui.
- Atsimink, kad pasirinkdamas atidėti sprendimus, tu vis vien darai sprendimą. Gal tau padėtų senas geras pliusiukų ir minusiukų dėliojimas ant švaraus popieriaus lapo? Matydamas pozityvius ir negatyvius darbo ar sprendimo aspektus vienoje vietoje galėtum lengviau apsispręsti.
- Nepamiršk įsivardinti, kas konkrečioje užduotyje tave domina, o net tik tai, kas tave baugina.
- Skaidyk visus darbus smulkesnius etapus, planuok juos laike. Matydamas savo progresą lengviau išvengsi panikos atakų.
- Kiekvieną dieną padaryk bent dalį to, ko vengei. Kuo dažniau kyštelsi nosį iš komforto zonos, tuo lengviau bus iš jos išlipti.
4. Adrenalino maniakas
Tau atrodo, kad produktyviausias esi tuomet, kai „dega“. Tau patinka adrenalinas gyslose, mėgaujiesi skuba artėjant visiems įmanomiems terminams, todėl atidėlioji tyčia. Bet ar tikrai išnaudoji visą savo potencialą ir darbus atlieki taip, kaip galėtum, jei tam skirtum pakankamai laiko?
Ką daryti, jei tu – adrenalino maniakas?
- Gerai apgalvok užduotį, joje tikrai rasi ką nors, kas tave domintų, be galimybės pastresuoti.
- Kurk terminus sau pačiam, jei jau taip norisi.
- Atrask veiklas, kurios patenkintų adrenalino poreikį: išmėgink komandines sporto šakas, susitik su draugais ar įsitrauk į kokį širdį tankiau plakti priverčiantį pomėgį.
5. Kovotojas
Dauguma darbų tau atrodo visiškai nereikalingas laiko ir energijos švaistymas, absoliučiai bevertė veikla. Tau nepatinka, kai kiti tau nurodinėja, ką ir iki kada padaryti, o dar blogiau, kai nurodinėja, KAIP. Kadangi jautiesi lyg pačios situacijos pakeisti nesi pajėgus, tai maištauji, kaip sugebi, – atidėlioji darbus kiek įmanoma ilgiau.
Ką daryti, jei tu – kovotojas?
- Prisiimk atsakomybę už tai, kur esi, ir tuos sprendimus, kurie tave čia atvedė. Čia ir dabar negali pakeisti situacijos, bet verta apmąstyti, kaip tokių situacijų išvengtum ateityje ir kaip galėtum reaguoti į užduotis prieš jas prisiimdamas. Galbūt galėtum susitarti dėl terminų ar kitų sąlygų?
- Atlik savo prioritetų reviziją ir paskirstyk energiją ten, kur svarbiausia ir būtinai rask laiko toms veikloms, kuriomis mėgaujiesi.
TAIP PAT SKAITYKITE: A.Tamulevičienė. 7 priežastys, kodėl neverta darbdaviui suteikti antro šanso
6. Pažadukas
Ant tavo pečių, rodos, viso pasaulio našta. Tu tiesiog nemoki pasakyti „NE“ ir nubrėžti ribų. To pasekmė – nuolatinis stresas ir laiko trūkumas. Viskas atrodo vienodai svarbu, ir tu negali apsispręsti, kurią užduotį atlikti pirma. Pasirinksi vieną – kitos liks neatliktos. Taip ir blaškaisi nuo vieno darbo prie kito kaip višta be galvos: griebi, meti ir vėl atidedi laukdamas, kol didžioji dilema pati išsispręs, o rezultatas dažnai ir lieka pššš...
Ką daryti, jei tu – pažadukas?
- Žinok ir gerbk savo ribas. Nusistatyk prioritetus ir jų laikykis įsikibęs nagais ir ragais.
- Prieš įsikinkydamas į naują pažadą padaryk pertraukėlę. Niekam nepakenks, o tau netgi labai padės.
- Atsimink, kad ir tu privalai pailsėti ir atsipalaiduoti. Ir neleisk kaltės jausmui apraizgyti tavo minčių – kitų poreikiai jokiu būdu neturi užgožti taviškių. Gyvenimas – nuotykis darant pasirinkimus, o ne kančia bandant sutalpinti viską.
7. Vengėjas
Ar tu bėgi nuo darbų, kurie tau ar kitiems yra labai svarbūs? Tau taip svarbu, ką kiti pagalvos, pamatę rezultatą, kad vengi galimos nesėkmės bet kokia kaina. Susimauti – tavo didžiausias košmaras, todėl verčiau jau leisi kitiems manyti, kad tau nepavyko dėl to, kad tu nesistengei, o ne dėl to, kad tau trūksta gabumų.
Ką daryti, jei tu – vengėjas?
- Pagrindinis ir vienintelis patarimas: nusileisk ant žemės. Tu nesi pasaulio bamba. Aplinkiniai apie tave galvoja kur kas mažiau, nei tau atrodo. Kol tu suki galvą, ką apie tave pagalvos kiti, tie kiti rūpinasi savo sėkme ir žingsniuoja link juos. Tad gal paprasčiausiai spjauk į viską ir atkelk sėdynę nuo sofos?
Kaip bepažiūrėsi, visi darbų atidėliojimai toli gražu ne tinginystė, o vienokio ar kitokio streso pasekmė. Gal pirmiausias ir geriausias vaistas viskam – tiesiog užtraukti rankinį stabdį ir išmesti darbų sąrašą šiukšliadėžėn... Žinau žinau. Na, užteks paslėpti porai dienų stalčiuje.
Alvyda Tamulevičienė (tinklaraštis geresneneivakar.com). Daugiau tekstų rasite ir jos FB puslapyje.
