Taigi, tame produktyviausiame laiške vėliau radau klaidą antraštėje, pamestą raidę vadovo varde ir „suvalgytus“ keletą žodžių, kurie matyt taip ir neprasiveržė iš mano galvos ant kompiuterio ekrano, taip išdarkydami kontekstą ir paversdami laišką lengvu „nusipezėjimu“. Visai ne svetima gėda...
O Jūs? Kaip dažnai jūs tikrinate savo paštą, naršote po feisbukus, rašote SMS, žiūrėdami televizorių, valgydami ar atseit „bendraudami“ ir netgi dirbdami? Jei galvojate, kad esate tokie gabūs, kad galite dirbti kelis darbus iš karto (ir nedarydami tokių klaidų, kaip aš), galvokite iš naujo.
Stanfordo universiteto tyrimas parodė, kad tie, kurie mano galintys puikiai derinti skirtingas veiklas tuo pačiu metu, iš tikro tą sugeba prasčiau nei tie, kurie mėgsta nesiblaškyti. Taip vadinamojo „multitaskingo“ naudą paneigia mokslininkas Earlas Milleris, kuris teigia, kad mūsų smegenys tiesiog tam nesukurtos. Tad jei galvojate, kad darote du darbus tuo pačiu metu, iš tikrųjų jūsų pilkosios pagalbininkės tiesiog persijunginėja nuo vienos užduoties prie kitos, taip sulėtindamos visą mąstymo eigą.
TAIP PAT SKAITYKITE: Garsus neurologas pranašauja „katastrofišką miego trūkumo epidemiją“. Kuo rizikuojame?
Dar blogiau yra tai, kad toks nuolatinis šokinėjimas nuo vienos užduoties prie kitos skatina dar labiau įsitraukti į šį neigiamą įprotį. Mat kas kartą atlikus kad ir mažiausią užduotį, mes gauname lašelį dopamino – laimės hormono. Smegenys jį dievina, taigi esame skatinami ir toliau blaškytis tarp mažų ir nereikšmingų užduočių, taip ištęsdami svarbesnių darbų atlikimą.
Šitoks vištos be galvos elgesys „multitaskinant“ gali sumenkinti intelekto koeficientą net dešimčia punktų. Anot vieno Londono universiteto tyrimo, vyrams tai dar žalingiau – jų IQ gali kristi net visu 15, o tai lygu aštuonmečiam vaikui. Ar patikėtumėte tam vaikėzui parašyti laišką savo svarbiausiam klientui arba vadovui?
Į svaigų dopamino kokteiliuką „multitaskingas“ dar įmaišo ir kortizolio (streso hormono) bei adrenalino, kurie prisideda prie nuvaryto arklio pojūčio vakarais (ir dar gerai, jei tik vakarais, o ne prieš pietus). Čia, žiū, į pagalbą skuba vienas kitas puodelis kavos, pasiskolindamas energijos iš rezervo, skirto vėlesniam laikui. Taip visai nepastebimai įsisukame į ciklą, kai nuolatinis plėšymasis tarp darbų sulėtina jų atlikimo greitį, o tuomet mes dar daugiau stresuojame, matydami, kaip tas nelaimingas darbų sąrašas pučiasi. Taip diena po dienos ir ilgainiui visa ši košė atsiliepia mūsų nervams bei fizinei sveikatai.
Šitoks vištos be galvos elgesys „multitaskinant“ gali sumenkinti intelekto koeficientą net dešimčia punktų.
Internetai sako, kad pertraukų darymas ir laiko planavimas turėtų padėti išvengti būtinybės dirbti kelis darbus iš karto. Sako, kas valandą reikia daryti pertraukas, pailsinti akis ir pramankštinti kojas. O aš manau, kad tikrasis stebuklas įvyktų, jei išjungtumėte elektroninį paštą ir paslėptumėte mobilųjį velnio išmislą giliai stalčiuje bent jau tuo metu, kai darote kažką svarbaus.
Gal tikrai neverta vardan apgaulingo produktyvumo jausmo naikinti pilkosios smegenų materijos? Prisiekiu, visai aš nebandau gąsdinti. Taip sako Sussexo universiteto tyrėjai.
Taigi, prisipažinkite, ką dar gero nuveikėte skaitydami šį tekstą?
Alvyda Tamulevičienė (tinklaraštis geresneneivakar.com). Daugiau tekstų rasite ir jos FB puslapyje.
