2017 11 04

A.Tamulevičienė. Vėlavimo anatomija

Kiekvienas savo aplinkoje turime bent po vieną draugą, giminaitį ar kolegą, kuris niekada nepasirodo laiku. Nesvarbu, koks svarbus yra susitikimas ar kiek žmonių ilgesingai stebi ciferblatu šliaužiančią rodyklę, jis vistiek pasirodys gerokai pavėlavęs, bet būtinai ginkluotas pasiteisinimu – kartais visai rimtai skambančiu, o kartais absoliučiai patetišku ir neįtikinamu.
Smėlio laikrodis
Smėlio laikrodis / „Scanpix“ nuotr.

Kartais atrodo, kad nepaisant visko, ką jis daro tam, kad būtų laiku, jam tiesiog nelemta – kažkoks užkeikimas. Arba dar blogiau – aplinkinių pretenzijos jam atrodo kaip nuolatinis priekabių ieškojimas, nes ... „pfff... kas tos 10 minučių, gi ne valandą vėluoju“?

(Šššš... O gal tas žmogus tai tu?)

Klausi, na, kas jiems, kas tau negerai?

Atliktų tyrimų kiekis liudija akivaizdžią tiesą – šis klausimas kamuoja ne mane ir tave vieną. Šviesiausi protai jau bandė paaiškinti šį amžino vėlavimo fenomeną.

Asmeninio archyvo nuotr./Alvyda Tamulevičienė
Asmeninio archyvo nuotr./Alvyda Tamulevičienė

Galbūt tiesiog taip „sukonstruoti“

2016-aisiais Vašingtono universiteto psichologai Emily Waldun ir Markas McDanielis savo studijoje aiškinosi, kaip atskiri individai supranta laiką.

Eksperimento metu dalyviams buvo paskirta užduotis, kurią jie turėjo atlikti per tam tikrą laiką. Laikui besibaigiant jiems buvo suteikta galimybė žvilgtelėti į laikrodį, kad būtų lengviau įvertinti savo progresą ir tikimybę užduotį pabaigti laiku. Pagalvotum, kad tokia galimybe pasinaudojo visi, tačiau ne. Kai kurie dalyviai buvo taip įsitraukę į veiksmą, kad apie laikrodį absoliučiai pamiršo.

Psichologė ir rašytoja Adoree Durayappah aiškina, kad kai kuriems žmonėms vėlavimas yra tiesiog alternatyva, t. y. galimybė būti kitokiems.

Šis eksprerimentas iliustruoja kasdienines situacijas, kai, rodos, tik penkioms minutėms nukreipiamas dėmesys nuo pagrindinio darbo, o, žiūrėk, jau visos dvidešimt prabėgo. Tokių žmonių vidinis laikrodis visiškai nesuderintas su tuo, su kuriuo gyvena dauguma. Jiems labai sunku įvertinti laiko trukmę.

San Diego Valstijos universiteto mokslininkai Jeffas Conte ir Jeraldas Greenbergas teigia, kad apskritai yra tik du žmonių tipai. A tipo žmonės yra paprastai punktualūs, nes jų vidinis laikrodis vertina, kad minutėje yra 58 sekundės. B tipo žmonėms minutė trunka 77 sekundes ir jie, savaime suprantama, visada vėluoja.

Savo klasifikaciją mokslininkai grindžia eksperimentu, kurio metu jie prašė dalyvių įvertinti, kuomet baigiasi viena minutė. Ir – voilà! Taigi, gana paprasta pasitikrinti (ar patikrinti kitą), kuriam tipui priklausai pats, ar ne? Jei tu visgi A tipas, o vistiek niekada nepasirodai laiku…

...gal tai tavo asmenybė?

S.Freudo pasekėjai greičiausiai pasakytų, kad toks perteklinis vėlavimas tiesiog atspindi žmonių savidestrukcinius polinkius, uždaro į uždarą ciklą – nuolat vėluoti ir save graužti ar savotiškai bausti nepatogumu ir kitomis iš to kylančiomis pasekmėmis.

Kiti galbūt pasakytų, kad tai tiesiog disciplinos trūkumas – nes tokie asmenys tiesiog nesugeba atsitraukti nuo malonių užsiėmimų ar užduočių, kurias jiems rūpi pabaigti.

Psichologė ir rašytoja Adoree Durayappah aiškina, kad kai kuriems žmonėms vėlavimas yra tiesiog alternatyva, t. y. galimybė būti kitokiems. Jie nemėgsta būti per anksti, jiems nesmagu trintis ir laukti, o galbūt atvykimas per anksti jiems atrodo neproduktyvus laiko švaistymas.

Žvelgiant kitu kampu, nuolatinis vėlavimas gali būti ir per didelio optimizmo pasekmė – savotiška beprotybė ar nepatyrimas – tikintis tik gerų aplinkybių ar pervertinant savo jėgas arba gabumus darbui atlikti.

O galbūt tai tiesiog nerūpestingumas ir visiškas nesirūpinimas, kas ką pagalvos?

Kaip sau padėti?

Jei esi tas, kuris nuolat vėluoja, ir tai – ne apgalvotai pasirinktas įvaizdis ar noras „užknisti“ aplinkinius, šie patarimai galėtų padėti susitvarkyti su erzinančia savybe:

  • Laikrodis, skubantis 15 minučių, gali tau pagelbėti „išsikrapštyti“ iš namų anksčiau ar anksčiau pradėti ir tuo pačiu baigti darbus.
  • Galbūt tiesiog neturi žalio supratimo, ar paprasčiausiai nepastebi, kiek užtrunka atlikti vieną ar kitą darbą – užsirašyk, kada pradėjai ir pabaigei, kiek užtruko tavo penkios minutės socialiniame tinkle. Gali save nustebinti!
  • Nenaudok „snaudimo“ funkcijos žadintuve, tačiau pats žadintuvas gali labai praversti priminimams, kada metas pradėti vieną ar kitą darbą ar kada metas išeiti. Žadintuvą galima naudoti ir priminimams, kada baigiasi pertraukėlės tarp darbų.
  • Primink sau apie situacijas, kada pavėlavimas tau reiškė prarastas galimybes, blogą įvaizdį ar nepatogias situacijas. Galbūt kartus priminimas padės susimotyvuoti?
  • Išmok pasakyti „ne“. Jei ant savo pečių nesikrausi per daug, paprasčiausiai neteks stengtis sutalpinti pusės dienos į vieną valandą.

O dabar žvilgtelėk į laikrodį – ar niekur nevėluoji?

Alvyda Tamulevičienė (geresneneivakar.com). Daugiau tekstų rasite ir jos FB puslapyje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis