Statistiškai apie 80 proc. minčių yra negatyvios
Vadovų ugdymo specialistas, knygos „Mentalinė (minčių) dieta“ autorius Aurimas Vietrinas taip pat pastebėjo, kad žmonių susitaikymo su karantininiais ribojimais galimybės išseko. Visi pavargę nuo izoliacijos ir labai ištroškę bendravimo. Pasak jo, darbiniai vaizdo skambučiai šiuo metu yra pailgėję vos ne tris kartus, nors tik trečdalį šio laiko užima reikalai. Likusį laiką žmonės tiesiog bendrauja – pasakoja, kaip patys gyvena, išklauso kitus, nes to šiandien reikia kaip oro.
„Pasikeitęs gyvenimo būdas kelia naujų iššūkių. Daug žmonių dirba iš namų, o jeigu jie turi šeimą, vaikų, jiems tenka įvaldyti antrą specialybę – mokytojo, nes vaikai taip pat mokosi nuotoliniu būdu. Be to, ta pati rutina, didesnę laiko dalį buvimas toje pačioje uždaroje patalpoje, sumažėjusios galimybės kur nors išeiti tikrai turi savo pasekmes. Tai savotiškas ribų suspaudimas.
Dėl to atsiranda ir bendravimo problemų šeimoje. Anksčiau sutuoktiniai dieną praleisdavo kitame kolektyve ir grįždavo namo pasiilgę vienas kito, o dabar nuo ryto iki vakaro tenka matyti tuos pačius veidus ir ne visada mūsų artimieji yra pozityviai nusiteikę. Būtent todėl minčių ir emocijų higiena šiuo metu tapusi labai aktuali“, – svarstė pašnekovas.
Pasak jo, mūsų emocijos prasideda nuo mūsų minčių. Būtent jos, tapusios žodžiais ir veiksmais, užveda pozityvių arba negatyvių gyvenimo įvykių ratą. Taigi viskas, kas aplink mus vyksta, pirmiausiai gimė mūsų galvoje.
„Per dieną mūsų galvoje gimsta apie 60–70 tūkst. minčių. Tačiau statistiškai 97 proc. tų minčių yra senos, t. y. jos sukasi kasdien, o norint sukurti ką nors nauja savo gyvenime reikia naujų minčių. Dar įdomesnė mokslinė statistika, kad per 80 proc. tų minčių yra negatyvios. Kadaise jos padėjo mums išgyventi, nes leisdavo susitelkti į tai, kaip apsisaugoti nuo negatyvių aplinkos poveikių.
Tuo metu tai ir buvo svarbiausias klausimas – kaip išlikti, o ne sukurti ką nors nauja. Šis įprotis mumyse išlikęs iki šiol, kurį dabartinės aplinkybės tik dar labiau pakursto, t. y. vis mąstome apie tai, kas bloga gali atsitikti arba ką reikia daryti, kad tai neatsitiktų“, – pasakojo A.Vietrinas.
Kaip susikurti įprotį
Nuo ko pradėti, norint užsiimti savo minčių higiena? Specialistas pataria pirmiausia pasitikrinti savo intenciją – su kokiu ketinimu ką nors darote. Ketinimas gali būti pozityvus, negatyvus arba neutralus.
Pavyzdžiui, jei vieno iš šeimos narių nuotaika yra bloga, bet jis suvokia, kad jo emocijos ir reakcijos daro įtaką kitiems šeimos nariams, jis tikrai nepradės ant visų lietis. Gerbdami kitų žmonių ramybę turime galvoti, ką pasakyti ir ko nesakyti. Taip pat labai svarbu nepamiršti pagirti savęs ir kito, pasidžiaugti savo ir kitų pasiekimais, ką darome labai retai. Daug paprasčiau mums kritikuoti save ir kitus.
Kadangi mūsų galvoje natūraliai vyrauja neigiamos mintys, pozityvumą reikia palaikyti sąmoningai, antraip įsijungs automatiniai mąstymo mechanizmai. Vienas iš būdų – stengtis kuo anksčiau pastebėti mintį, kuri gimė galvoje, ir neleisti jai išsiplėsti. Pastebėjus, kad mintis yra neigiama, galima ją sąmoningai pakeisti į teigiamą. Kitas galimas pagalbos įrankis – atrasti teigiamų minčių šaltinius. Padeda nuotraukų albumų peržiūra, geras filmas, virtuali kelionė internete, smagus hobis ir pan.
„Mūsų smegenys neskiria, kas yra tikra, o kas sugalvota, todėl mūsų mintys visada sukelia realius hormonų pokyčius organizme. Tai reiškia, kad jeigu mes vis mąstome negatyvias mintis, mūsų organizmas jaučia nuolatinį stresą. Tai anksčiau ar vėliau gali baigtis organizmo išsekimu. Kitaip tariant, mūsų mintys sukelia organizme rimtus fiziologinius pokyčius. Jau vien dėl to verta pradėti keisti mintis.
Smegenys neskiria, kas yra tikra, o kas sugalvota, todėl mintys visada sukelia realius hormonų pokyčius organizme.
Norint suformuoti naują įgūdį mąstyti pozityviai, reikia sąmoningai stengtis bent mėnesį. Jeigu ir toliau tęsite šį mokymosi procesą, po trijų mėnesių jau turėsite automatinį įprotį. Dažnai automatinių įpročių susiformavimas lyginamas su vairavimu. Iš pradžių mums reikia labai galvoti, ką darome vairuodami, bet ilgainiui šie veiksmai tampa automatiniai ir vairuodami mes galime laisvai bendrauti, matyti apylinkes ir pan. Beje, mūsų įpročiai formuoja mūsų charakterį, o charakteris formuoja mūsų likimą. Taigi kokias mintis mąstome, tokį likimą ir turime“, – teigė pašnekovas.
Mūsų mintys – fantastiškai stiprios
Puikus pozityvumo užtaisas, pasak A.Vietrino, yra meditacija, malda, mantra ar pozityvių citatų skaitymas. Galima netgi susikurti savo maldą, kalbėti ją savai žodžiais. Tai tarsi vidinis pokalbis su savimi, kuris pastiprina, o šiandien to labai reikia. Taip pat tinka afirmacijos (pozityvūs teiginiai). Geriausia jas ištarti balsu, nes tuomet prisideda garso vibracija, arba savo balsą įrašyti į diktofoną ir klausytis.
„Labai kviečiu rašyti pozityvių faktų dienoraštį ir retkarčiais ji pavartyti, kad pamatytume, kiek daug gero mūsų gyvenime įvyko per savaitę ar mėnesį. Tai vėlgi mums labai reikalinga palaikymo sau terapija. Kita labai paprasta praktika – teigiamų žodžių žodynas. Regis, tiek gražių žodžių yra, bet kai paprašai žmogaus apie save ar kitą pasakyti 10 gražių epitetų, dažnai nepavyksta tiek jų pririnkti. Žodyno praplėtimas šia linkme praplečia ir mūsų mąstymą, skatina mus mąstyti teigiama linkme. Ir nepamirškite dėkojimo praktikos – sau, aplinkiniams, visatai“, – patarė A.Vietrinas.
Pašnekovo manymu, net į karantiną galima pažvelgti pozityviai – kaip į labai vertingą laiką sau ir pabuvimą su pačiais artimiausiais žmonėmis.
„Pandemija pagal patiriamus išgyvenimus prilygsta karo situacijai. Greitai nebus nė vieno žmogaus, kuris draugų ar artimųjų rate nėra patyręs netekties. Tai sukrečia, bet tuo pačiu dovanoja mums pamoką, koks trapus yra gyvenimas ir kaip vienas kitą turime saugoti ir mylėti. Viskas labai laikina šioje žemėje, todėl pasinaudokime tuo, ką turime, užuot jaudinęsi dėl to, kaip kažkada buvo geriau arba kaip kažkada bus dar blogiau“, – teigė pašnekovas.
Pasak specialisto, šiandien jau žinoma, kad virškinimo sistema yra tarsi antrosios mūsų organizmo smegenys, todėl mes labai rūpinamės maistu, kurį dedame į savo vidų. Mintys yra proto maistas. Taigi galime jas įsivaizduoti kaip antrą virškinimo sistemą. Deja, retai kada pagalvojame, kokiu maistu „maitiname“ savo smegenis, t. y. kokias mintis mąstome.
„Mes visko prisikemšame į galvą, o po to stebimės, kad blogai jaučiamės. Būtina rinktis, kokį filmą žiūrėti, kokią knygą skaityti, su kuo bendrauti ir kokiomis temomis. Paeksperimentuokite – padarykite iškrovos dieną, savaitę ar mėnesį, t. y. sąmoningai ko nors neskaitykite ir nežiūrėkite. Stebėkite, kaip jausitės. Atminkite – mūsų mintys yra fantastiškai stiprios, todėl verta rinktis jas tokias, kad kurtų mums pozityvią nuotaiką“, – patarė A.Vietrinas.
