Kuomet viena leidykla pasiryžo išleisti ilgai rašytus namų šeimininkės veikalus, Agathą Christie užgriuvo milžiniška sėkmė – jos detektyvus visame pasaulyje graibstė tarsi karštas bandeles.
Atrodė, kad gyvenimas pagaliau pasiekė apogėjų: mylimas vyras, dukra, gražiai sutvarkyta buitis ir įspūdingos kelionės. Bet įsikišo ponas Likimas.
Iš laimės skrajodama Agatha nė nepastebėjo, kaip vyras pradėjo tolti. Jis ištisoms dienoms pradingdavo golfo laukuose. Agatha džiaugėsi naujuoju vyro pomėgiu, tačiau džiaugsmas išgaravo kaip dūmas, kai pati kartą nuvyko palaikyti jam draugijos... Paaiškėjo, kad jos mylimąjį Archibaldą Christie labiau traukė ne golfas, o jaunoji žaidimo partnerė Nancy Neele.
Likusi viena su dukra ir sudaužyta širdimi, rašytoja puolė į tokią depresiją, kad net prireikė psichiatro pagalbos. Šis patarė prasiblaškyti, pavyzdžiui, pakeliauti garsiuoju Rytų ekspresu, traukiniu, vežančiu iš Paryžiaus į Stambulą. Agatha paklausė ir išsiruošė į kelionę.
Likimas lėmė, kad jos bendrakeleiviu tapo aistringai savo profesiją įsimylėjęs archeologas Maxas Mallowanas. Visą kelionę jis su džiaugsmu dalijosi senojo Egipto paslaptimis, ir gyvenimas Agathai vėl ėmė rodytis įdomus. Rašytoja užsidegė noru savo akimis pamatyti Nilą ir didingas piramides, tad Maxas maloniai pakvietė vykti kartu į archeologinius kasinėjimus.
Ji net neįtarė, kad jaunasis mokslininkas (jam tebuvo tik 25-eri, jai – 40 m.) jau spėjo įsimylėti. Ne jos knygas ir užtarnautą šlovę, bet ją pačią – Agathą. Bijodamas, kad bus atstumtas, jaunuolis nesiryžo prisipažinti mylįs, tačiau kartą neišlaikė...
Per ekspediciją, toli nuo karavanų kelių, automobilis, kuriuo važiavo būrelis mokslininkų, tiesiog prasmego smėlyje. Vieni puolė į isteriją, kiti – kasti smėlį, o Agatha, pamaniusi, kad baisiausia jos gyvenime jau buvo, ramiai atsigulė ir užsnūdo. Susižavėjęs Maxas pasipiršo, kai tik ji atmerkė akis...
Agatha ir Maxas nugyveno laimingus 46-erius santuokinio gyvenimo metus. Kad ir ko imdavosi jos vyras, Agatha atsidavusiai jį palaikė, studijavo senąsias kalbas ir kartu vykdavo į archeologinius kasinėjimus. Būtent ši parama padėjo Maxui tapti pasaulinio garso mokslininku.
Juodu turėjo daug bendrų interesų ir panašų humoro jausmą („Kuo senesnė tampu, tuo didesnį susidomėjimą keliu savo istorikui vyrui“, – šmaikštavo rašytoja), o mokslinės kelionės su vyru įkvėpdavo naujiems romanams.
Rašytojos išmintis
- „Karas neišsprendžia jokių problemų – pergalė būna tokia pat pražūtinga, kaip ir pralaimėjimas.“
- „Ištikimybė, ko gero, mane žavi labiausiai iš visų vertybių. Ištikimybė ir ryžtingumas – pačios gražiausios žmogaus savybės.“
- „Jeigu tik galėčiau įteikti dovaną naujagimiui, išrinkčiau vienintelę – gerą charakterį.“
- „Nuolat kartokite sau, kad žmonėms nuobodu jūsų klausytis. Iš tikrųjų kodėl juos turėtų dominti jūsų, o ne savas gyvenimas?“
- „Moteris niekada nesijaučia tokia sena, kad vargu ar kas norėtų kėsintis į jos garbę.“
Plačiau apie rašytojos A. Christie gyvenimą skaitykite 4-ajame savaitraščio „Ji“ numeryje!
