2018 12 13

Agota Jakutytė: užjausti ir padėti yra aukščiausias žmogaus gyvenimo tikslas

Rytas – mėgstamiausias Agotos Jakutytės laikas. Dieną mergina pradeda pasivaikščiojimu su savo augintiniais, o po to įsikrauna energijos sporto klube. Sukauptą energiją ji panaudoja darbui, o pailsi medituodama ir leisdama laiką su šeima. Aiški dienotvarkė padeda Agotai išlikti žvaliai, būti geros nuotaikos ir mėgautis kiekviena akimirka.
Agota Jakutytė ir augintiniai
Agota Jakutytė ir augintiniai / Asmeninio archyvo nuotr.

Savo plačia šypsena ji iš tolo spinduliuoja šilumą – matant Agotą, net nepagalvotum, kad aktyvią merginą prieš kelerius metus kamavo depresija. Išbristi iš ligos liūno jai padėjo šunys. Gyvūnams už besąlygišką meilę dėkinga Agota kasdien dirba tam, kad beglobių gyvūnų pasaulyje būtų mažiau, o šeimininkai savo augintinius gerbtų ir deramai rūpintųsi.

Asmeninio archyvo nuotr. /Agota Jakutytė ir augintiniai
Asmeninio archyvo nuotr. /Agota Jakutytė ir augintiniai

„Kai pačiai buvo sunku, aš su šuniukais praleisdavau daugiausia laiko, todėl esu labai dėkinga prieglaudoms – iki šiol jaučiu, kad jos man padėjo daugiau negu aš joms“, – sako Agota, kuri savo pavyzdžiu įkvepia tūkstančius žmonių visame pasaulyje ir savo tinklalaidėse kviečia atvirai dalintis patirtimi ir mintimis apie augintinių kovą su sunkiomis ligomis ir kartu ieškoti būdų, kaip galima padėti silpnesniems, bet patiems ištikimiausiems žmogaus draugams.

Sujungia bendraminčius visame pasaulyje

„Vienas geras darbas gali sukelti tokį sniego gniūžtės efektą, kad prisiminus net šiurpuliukai nubėga per kūną“, – nusišypso mergina, kuri yra paskelbusi ambicingą tikslą – išgelbėti milijoną benamių šunų visame pasaulyje – ir iki šiol atkakliai to siekia.

„Vienas geras darbas gali sukelti tokį sniego gniūžtės efektą, kad prisiminus net šiurpuliukai nubėga per kūną“.

Ji pasakoja, kad galimybė tiesiogiai bendrauti su gyvūnų mylėtojais ir bendraminčiais socialiniuose tinkluose padeda dar plačiau paskleisti žinutę: „Kai išleidome filmuką apie mano keliones ir patalpinome DOG 2.0 „Facebook“ paskyroje, žmonės iš viso pasaulio rašė norėdami prisijungti, keliauti drauge. Be abejo, suprantu, kad vien tik norų ir žodžių neužtenka – reikia pastangų, aktyvių veiksmų ir darbų. Tačiau atradę vieni kitus ir susitelkę mes visi galime nuveikti labai daug“.

„Kodėl gelbėju šuniukus ne tik Lietuvoje? Esu daug keliaujantis žmogus ir šiandien mano namai – visas pasaulis. Jaučiu norą ir atsakomybę padėti kiekvienam, nesvarbu iš kurios šalies jis bebūtų“, – paaiškina Agota. Pasak jos, pirmiausia būtina pakeisti visuomenės požiūrį į augintinius, o tada pasikeis ir žmonių elgesys – nebebus atvejų, kai šunys pririšami prie grandinių, laikomi ankštuose narvuose ar voljeruose, engiami, ujami ar paliekami miške.

Vaikai problemas supranta geriau negu valdininkai?

Gyvūnų mylėtoja didelį dėmesį skiria edukacijai ir bendravimui su jaunąja karta – vyksta į darželius, mokyklas, lanko globos namus ir stovyklas. Su bendraminčiais Agota pasakoja apie gyvūnų priežiūrą, moko mylėti augintinius ir stebi dideles vaikų akis, šypsenas ir juoką, kai jie ima glostyti ir žaisti su šunimis. „Vaikai yra labai atviri pokyčiams, vertybes įskiepyti jiems lengva, o vyresnio amžiaus žmonės daug sunkiau keičia savo santykį su gyvūnais ir pakelia savo sąmoningumo lygį“, – dalijasi Agota.

Gyvūnų mylėtoja didelį dėmesį skiria edukacijai ir bendravimui su jaunąja karta – vyksta į darželius, mokyklas, lanko globos namus ir stovyklas.

Ji yra įsitikinusi, kad spręsti gyvūnų problemas reikia valstybiniu lygiu – sutvarkyti teisinę ir politinę bazę, kad institucijos galėtų efektyviai veikti ir žinotų, kaip elgtis konkrečiose situacijose.

„Man skaudu girdėti ir matyti, kai pamatę tragišką atvejį policijos pareigūnai ir gyvūnų apsaugos specialistai neturi įgaliojimų veikti, nes bet kokie jų sprendimai būtų už įstatymo ribų“, – pripažįsta Agota.

Anot pašnekovės, paprasto teisinio suvokimo derėtų pasimokyti iš kitų valstybių, kuriose yra aiškiai apibrėžta: jeigu žmogus skriaudžia gyvūną, augintinis yra atimamas, o piliečiui skiriama civilinė arba net baudžiamoji atsakomybė.

„Dabar net savivaldybės, numatančios lėšų gyvūnų gerovės problemoms spręsti, vėliau dažnai perstumia pinigus į kitas sritis, teigdamos esą nemato aiškaus poreikio ir pagrindo pasirūpinti beglobiais ir skriaudžiamais gyvūnais“, – apgailestauja Agota.

Asmeninio archyvo nuotr. /Agota Jakutytė ir augintiniai
Asmeninio archyvo nuotr. /Agota Jakutytė ir augintiniai

„Šiuo metu efektyviausiai dirbame su švietimu apie augintinių sveikatą. Drauge su Los Andželo ir Švedijos mokslininkais sukūrėme grupes, forumus ir edukacines laidas, skirtas parodyti, kaip kiekvienas mūsų gali padėti savo augintiniui prailginti gyvenimą. Šunų sergamumo statistika visame pasaulyje išties labai liūdina, šių augintinių gyvenimo trukmė sutrumpėjo kone perpus.

Bandome edukuoti žmones ir aiškiname, kad būtina atsirinkti tinkamą maistą šunims. Juk šuns kilmė siejama su vilkais, kurie tikrai nevalgo bulvių ar kukurūzų. Cukraus kiekis tokiuose produktuose yra nerekomenduotinas augintiniams“ – patarimais dalijasi pašnekovė.

Pagalba silpnesniems ugdo bendruomenę

Keliaudama po pasaulį gyvūnų mylėtoja lygina situaciją Lietuvoje ir svetur. Pasak Agotos, Lietuvai reikia stipriai pasitempti, kad bent jau pasiektume Europai įprastą gyvūnų gerovės lygį. Ji atkreipia dėmesį, kad dauguma Vilniaus, Kauno ir kitų didžiųjų miestų gyventojų su savo augintiniais elgiasi gerai ir moka juos prižiūrėti, tačiau užtenka nuvykti toliau nuo miesto ir ima tvenktis ašaros – šunys laikomi šaltyje ir purve, pririšti už grandinių, taip pat klesti nelegalūs veisėjai.

Asmeninio archyvo nuotr. /Agota Jakutytė ir augintiniai
Asmeninio archyvo nuotr. /Agota Jakutytė ir augintiniai

Agota mano, kad žmonių elgesys su gyvūnais atspindi vertybinius santykius tarp visuomenės narių ir atskleidžia, kaip mes linkę rūpintis silpnesniais ir likimo nuskriaustais piliečiais, kaip sprendžiame konfliktus ir kaip naudojame jėgą vieni prieš kitus.

„Ugdydami ir plėsdami sąmoningumą suvokiame, jog kiekvieno žmogaus skausmas yra mano paties skausmas, o kiekvieno gyvūno liga – mano atsakomybė. Užjausti galime kiekvieną, o kai kuriems galime ir padėti – nuo to netampame silpnesni, priešingai, kuriame bendruomenę, turinčią tvirtą moralinį stuburą ir galinčią apginti pamatines žmogaus vertybes, tokias kaip meilė ir atsakomybė. Manau, kad užjausti ir padėti yra aukščiausias žmogaus gyvenimo tikslas“, – įsitikinusi Agota.

Mergina stengiasi padėti ir gyvūnams, ir žmonės, kurie jai nuolat atsiunčia klausimų apie depresiją ir prašo pagalbos ieškant išeities. Ji dalijasi patirtimi, patarimais, stengiasi motyvuoti kitus žmones.

O kas labiausiai motyvuoja Agotą? „Galimybė sumažinti kito – žmogaus ar gyvūno – skausmą“, – nedvejodama atsako ji.

Visą gruodžio mėnesį „Coca-Cola“ kviečia daryti gerus darbus ir skleisti džiaugsmą. Savo šventinės užduoties ieškok ant kalėdinės „Coca-Cola“ pakuotės. Nes mums reikia daugiau Kalėdų senelių!


15min iniciatyva „Šiemet buvau geras“ kviečia dalintis gerais darbais, paviešinti geradarius!

Jeigu žinote, kad šalia jūsų gyvena geroji fėja ar gerasis naminukas, bet jis yra per daug kuklus, kad pats pasigirtų, parašykite mums apie jį – mes susisieksime ir pakalbinsime. Rašykite el.paštu buvaugeras@15min.lt (vardas, pavardė, telefonas, trumpas gero darbo aprašymas ir nuotraukos arba video).

Istorijas bei jų herojus galite siūlyti iki š. m. gruodžio 16 d. Atrinktas istorijas su jų geradariais skelbsime 15min portale. Pagausinkime gerumo, kad ta šiluma paliestų kuo daugiau širdžių!

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų