Truksite pusdienį – džiaugsitės visą vasarą
Tankią, ryškios ir vientisos spalvos veją gali turėti kiekvienas – tereikia žinoti keletą gudrybių ir jos priežiūros imtis jau dabar. 16 metų patirtį turintis agronomas ir „Sprendimai vejai“ įkūrėjas Valdemaras Mediekša pranešime žiniasklaidai pataria, kokius darbus būtina atlikti pirmiausia. Išvardintoms užduotims atlikti užteks vos kelių pusdienių, bet tai bus pagrindas sėkmingam rezultatui, kuriuo džiaugsitės vasarą.
1. Pasirūpinkime deguonimi
Didžiausias iššūkis augalų šaknims yra nepakankamas deguonies kiekis dėl suslėgto dirvožemio. Todėl pats pirmasis darbas nutirpus sniegui ir vejai pradžiūvus – vejos pašiaušimas ir negyvos želės veltinio, dažnu atveju ir pavasarinio pelėsio pašalinimas paprasčiausiu kiekvieno kieme randamu grėbliu.
Darbas bus daug malonesnis, jei į talką pasikviesite šeimyną ar draugus. Juk būtent jie vėliau mėgausis kepsnių vakarėliu ant minkštutės žolės kilimo!
2. Skarifikavimas
Vyresnę nei dvejų metų veją, ypač kiemuose, kuriuose dirba žolę pjaunantis robotas ir yra matoma daug sudžiūvusių augalų likučių, rekomenduojame skarifikuoti įrenginiu turinčiu virbalus ar dar geriau – peilį. Su pastaruoju yra pašalinami senos vejos likučiai, įpjaunama dirva, todėl šaknys gauna šiek tiek daugiau deguonies.
Jaunų vejų savininkams svarbu žinoti, kad skarifikuoti pernai išdygusios žolės nerekomenduotina, nes šaknų sistema dar nėra stipriai įsišaknijusi, augalai gali būti pažeidžiami ar išraunami.
3. Tikroji aeracija (Core-aeracija)
Jeigu matome, kad dirvožemis liko stipriai suslėgtas nuo sniego ar sunkaus dirvožemio rekomenduojame kartu su skarifikacija atlikti papildomą aeraciją.
Šio proceso metu važiuojant su prietaisu ištraukiami piršto dydžio žemės gabaliukai. Juos rekomenduojama sugrėbti ir atlikti vejos lyginimą dažniausiai 0/2 frakcijos smėliu. Jei lyginimo nereikia – skylytės tiesiog paliekamos – jos laikui bėgant užauga, o dirvožemio įtempimas sumažėja.
4. Tręšimas
Kai atlikote pasirinktus darbus – nepamirškite vejos patręšti.
Atlikus skarifikavimą nors ir tą pačią dieną, kai yra numatomas lietus verta patręšti pavasarinėmis trąšomis kuriose yra azoto, fosforo ir kalio, elementų svarbių augalo šaknims bei augimui.
Kodėl prieš lietų? Nes trąšos turi ištirpti, o juose esantis azotas nedegintų augalų.
„Dažniausiai šie darbai atliekami balandžio pirmą antrą savaitę, bet būtina atkreipti dėmesį į vyraujančias oro sąlygas. Tręšti rekomenduojama kai nakties oro temperatūra pasiekia 4–6 laipsnius šilumos ir ši temperatura laikosi mažiausiai savaitę“, – pataria agronomas.
Dažnai atrodo, kad kuo labiau negailėsime trąšų, tuo bus geresnis rezultatas. Iš tiesų, tręšiant svarbu yra saikas – nors trąšos yra svarbios, bet reikia nepersistengti. Vejų šaknų sistema paviršinė, jos maitinasi iki 15 centimetrų gylio, o patręšus per didele norma augalai gali būti nudeginami.
Dirvožemio gyvybingumas – vejos garantas
Valdemaras drąsina visus abejojančius, ar įveiks aukščiau išvardintus darbus patys, labiau pasitikėti savimi, o jei reikia – nebijoti kreiptis patarimų į profesionalus. Gali būti, kad tinkamai prižiūrite veją, tręšiate, laistote, pjaunate, bet rezultatai visai ne tokie ir vis dėl to pas kaimyną žolė žalesnė. Nepaisant to, kad jūsų sklypus skiria tik tvora, atsakymas gali slypėti dirvožemyje.
V. Mediekša pastebi, kad žmonės tikisi, jog dažniau tręšdami, gaus geresnį rezultatą. Bet trąšos ne visuomet yra vienintelis sprendimas ar atsakymas norintiems turėti ryškiai žalią ir tankią veją.
„Per intensyviai ir neracionaliai intensyviai tręšiant veją ilgainiui yra alinamas dirvožemis. Mažėja humuso kiekis, o dažnai mes net nežinome, kiek jo turėjome. Tad prieš imantis karštligiškų sprendimų, siūlau išsiaiškinti dirvožemio rūgštingumą, humusą, kiek yra fosforo bei kalio jame. Pirminius dirvos vertinimo darbus galime atlikti patys tiesiog įbedę kastuvą į dirvos paviršių. Iš to, galime suprasti ar jis nėra pernelyg suslėgtas. Būna taip, kad tenka panaudoti jėgą ar net visu svoriu pašokinėti ant kastuvo, tam kad jis įsmigtu vos kelis centimetrus. Tuomet aišku, kad paviršius per kietas ir reikėtų atlikti core-aeraciją“, – aiškina V. Madiekša.
Dirvožemio kokybę ir jame vyraujančius makroelementus nustatyti galime laboratoriniais tyrimais. Skamba sudėtingai? iš tiesų, tai nėra taip sunku ir brangu, bet atsakymai, kurių sulauksite, gali padėti gerokai sutaupyti ir tvariau naudoti produktus.
Jei jūsų dirvožemyje nepakankamas humuso kiekis – tikslinga naudoti organinius produktus, tokius kaip huminės-fulvo rūgštys, jūros dumbliai, kurie didina humuso kiekį dirvožemyje ir gerina augalo augimo sąlygas šaknų zonoje. Pasak agronomo, humusingas dirvožemis yra derlingas dirvožemis, o mums svarbu jį tokį ir išlaikyti. Kai humusas didėja gilesniame dirvožemio sluoksnyje gerėja augalo šaknų sistemos vystymasis ir augalai auga sveikesni.
„Tręšiant mes maitiname augalus, tačiau taip mes kartu aliname ir dirvožemį. Užsisuka ciklas – dirvožemis gauna azotinių trąšų, azotas degina humusą, humusas atiduoda maisto medžiagas augalui, augalas bujoja, augdamas atrodo sveikas ir stiprus, bet humuso vis mažėja. Todėl svarbu išlaikyti kokybišką dirvožemį“ – pasakoja agronomas V. Madiekša.
Idealiu atveju tręšimai turi būti vykdomi lygiagrečiai su organinių produktų įnešimu, todėl pasistenkime, kad dirvožemis išliktų derlingas ir humusingas.
Puikios vejos receptas – labai paprastas, kuris prasideda nuo nedidelių darbų įveikiamų visiems. Pirmiausiai, pasinaudokite grėbliu, jei reikia – skarifikuokite, nepamirškite patręšti ir tai jau bus puikus sezono startas. Agronomas primena sekti orų prognozes – nereikia šalti, nes lauko ir priežiūros darbų verta imtis, kai vidutinė nakties temperatūra pasiekia 4–6 laipsnius šilumos. O herbicidinį purškimą nuo plačialapių piktžolių rekomenduojame atlikti augalams aktyviai vegetuojant, kai vidutinė paros temperatūra pasiekia 10 laipsnių šilumos. Tad saulėto pavasario ir sėkmingų pirmųjų darbų jūsų kiemuose!
