Ilgą laiką svajojau apie kelionę į Aziją ir turbūt net visiškai nekeista, kad pirmąja stotele tapo Tailandas. Žmonės net mėgsta juokauti, kad Tailandas yra lietuvaičių žiemos Turkija. Iš dalies sutikčiau, bet nereikia galvoti, kad tai galioja tik lietuviams, nes Tailande sezono metu atostogauja visi, kas netingi, o visi, kas tingi skirti bent šiek tiek laiko įdomesnių maršrutų paieškoms, lieka poilsiauti tuose pačiuose turistų nusėstuose paplūdimiuose ir grįžę namo visiems pasakoja, kad nieko gero tam tajų krašte nepamatė.
Galbūt aš esu netipinė keliautoja, kuriai nebaisu ir namelyje be kondicionieriaus pamiegoti, kai už lango 34 laipsniai šilumos, tačiau galiu pasakyti viena – susidėliojus maršrutą pagal savo pomėgius ir poreikius, galima turėti geriausias atostogas, kokios tik gali būti.
Nesakau, kad Tailandas yra geriausia šalis kelionėms kokia tik gali būti, bet kiekvienam paklaususiam „na ir kaip?“, galiu ilgai negalvojusi atsakyti – man labai labai patiko.
Pirmas dalykas, kuris pasitinka išėjus iš oro uosto – karštis, nuo kurio drabužiai akimirksniu tampa šlapi. Tačiau pabuvus tokiame klimate ilgiau prie jo pripranti, o vakare eidamas vakarienės ant paplūdimio kranto, nejučia imi žvalgytis kokio nors švarkelio savo spintoje.
Tačiau karštas oras turi ir didelį pliusą – gali keliauti su kuprine ant pečių, nes labai maža tikimybė, jog norėsi išnešioti visus turimus drabužius. Kadangi atostogų metu teko nemažai judėti ir migruoti po skirtingas vietas, mano pasirinkimas buvo rankinio bagažo dydžio lagaminas, kuprinė ir bum bag’as, kuris buvo turbūt geriausias kelionei pasirinktas daiktas: nedidelis, talpinantis visus svarbiausius daiktus ir visuomet saugioje vietoje – ant krūtinės.
Visa kita, ko gali prireikti, yra kelios poros šortų, patogios turistinės basutės, kremas bei akiniai nuo saulės ir vienas kitas puošnesnis drabužis, jei ketini Bankoko džiunglėse pakilti į 64-ą aukštą ir paragauti kokteilio, brangesnio net ir už eilinę dviejų žmonių vakarienę Vilniaus centre.
Puketas
Pirmoji mano kelionės stotelė buvo turistų pamėgtas Puketas, kurį dauguma turistų, tokių kaip aš, būtent ir aplenkia dėl didelių žmonių masių.
Tačiau mano tikslas nebuvo savaitę vartytis paplūdimiuose – keliavau į vandenlenčių stovyklą, vykusią parke visai šalia Puketo oro uosto, todėl pažinčiai su pačiu Puketu turėjau vos porą dienų ir jų visiškai užteko, kad suprasčiau, kas čia su kuo valgoma.
Norint ir čia galima rasti gražių, tuštesnių paplūdimių, tiesiog reikės sėsti ant motorolerio ir šiek tiek pasivažinėti. Man labai patiko atokesnis Bang Tao paplūdimys, kuriame vakarais susirenka vietiniai hipsteriai, o šalia esančios kavinukės gamina puikų green curry, na o ieškantiems instagraminių vaizdų labai patiks Paradise paplūdimys, kur už gražius vaizdus ir laiką jame teks susimokėti apie 6 eurus.
Tokios vietos kaip žymioji Didžiojo Budos statula, Wat Chalong šventykla, Monkey Hill kalnas, kurį užvaldžiusios beždžionės ar Patongo miestas, kuriame vyksta audringiausias naktinis gyvenimas – turistinės, žmonių pilnos, tačiau savaip įdomios vietos, kurias, mano akimis, labai verta aplankyti, ypač vykstant į Aziją pirmą kartą.
Žinoma, privaloma paragauti pakelės turguose pardavinėjamų nuostabaus skonio mangų, pasimėgauti tailandietišku masažu paplūdimyje ir nepabijoti pasiklysti miestų gatvėse – tai ir yra didysis kelionių žavesys.
Khao Sok
Kita mano stotelė buvo daugelio rekomenduotas, tačiau nedaugelio aplankomas Soko Kalvų (Khao Sok) nacionalinis parkas, nuo Puketo į šiaurę nutolęs daugiau nei per 100 kilometrų.
Važiuojant iki jo labai greitai pastebi, kaip gamta pradeda tankėti, žalėti, kalnai – aukštėti, o miestai – retėti. Ekskursija į Soko Kalvų nacionalinį parką vykdoma iš to paties pavadinimo miestelio, kuriame kelios agentūros, per daug nesileisdamos į derybas, ją parduoda už vieną ir tą pačią kainą – 2500 tailandietiškų batų (~75 Eur).
Tačiau pasiplaukiojimas tradiciniu laiveliu, gamtos grožis, pasivaikščiojimas po džiungles, nakvynė rąstiniame namelyje ant vandens ir laisvėje pamatyti laukiniai drambliai atperka kiekvieną centą. Žinau, kad dauguma žmonių nepasiryžta leistis į tolimą kelionę ir pasirenka lengviau prieinamas Pi Pi Salas (Phi Phi), tačiau kartu keliavusi ir prieš keletą metų jose buvusi draugė patikino, kad jos nė iš tolo neprilygsta šio parko grožiui.
Pangano sala (Ko Phangan)
Palikus Soko Kalvų nacionalinį parką ir nukakus iki Surat Tanio (Surat Thani) miesto, leidausi į antrą kelionės dalį – pažintį su Pangano sala sala. Ši sala yra kiek ramesnė nei jos kaimynė Samujaus sala (Koh Samui), o ir keliautojai čia atsipalaidavę, jauni ir labai draugiški. Galvodama, kad ilgas poilsis saloje ne man, netikėtai joje praleidau savaitę laiko ir manau, kad tai buvo bene geriausias kelionės sprendimas.
Galvojant, kur apsistoti, verta pasvarstyti apie netoliese uosto esantį Ban Tai miestelį, kadangi šalia yra puikus naktinis turgus, kur susirenka visi per dieną išalkę turistai ir vietiniai gyventojai, aplink – daug parduotuvių, tinklinių kavinių ir net europietiškų smoothie bowlsų vietelių, o ir nuostabų saulėlydį vakarais galima stebėti būtent šioje salos pusėje. Tačiau, kaip ir daugelyje miestų ar salų, gražiausios vietos yra kiek toliau nuo pagrindinio šurmulio.
Sala garsėja daugybe nuostabių paplūdimių, kurių vieni – nugulti keliautojų, kiti – ramūs ir atokesni, o treti – kone neprivažiuojami ir net sunkiai prieinami. Belieka pasirinkti, ko norisi, sėsti ant motorolerio ir išnaršyti visą salą.
Pangano saloje verta aplankyti Leela Beach bei jo apylinkes, iš Mae Haad paplūdimio galima nueiti, o jei vanduo pakilęs – nubristi iki šalia esančios mažos salelės, Haad Than Sadet galima rasti ne tik ramų paplūdimį, bet ir olose išsidėsčiusius namelius bei restoraną pačiame viršuje, iš kurio atsiveria nereali panorama. Na, o Ao Thong Nai Pan Noi paplūdimys puikiai tiks tuomet, jei norisi gyventi viešbutyje ant jūros kranto.
Tačiau didžiausią įspūdį man paliko Bottle Beach paplūdimys, iki kurio nukeliauti nėra paprasta dėl stataus ir prastos kokybės kelio, tačiau kuris, būtent dėl prasto privažiavimo, yra labai ramus, vakarais – beveik tuščias, o nubudęs ant jūros kranto stovinčiame namelyje, gali klausytis jūros ošimo ir linguoti hamake.
Paplūdimys man taip patiko, kad nusprendžiau čia praleisti porą naktų, o jau po pirmosios, pasitarę su antra puse, prasitęsėm viešnagę dar vienai. Kai dvi savaites be sustojimo leki, o nauji įspūdžiai veja vienas kitą, labai svarbu bent trumpam sustoti, pailsėti ir atsijungti nuo išorinio pasaulio. O pabudus šviežia galva, krautis daiktus ir keliauti į niekada nemiegantį Bankoką…
Tęsinys – antroje dalyje kitą savaitę.
