Pasak „PetCity“ klinikos veterinarijos gydytojos Margaritos Rukštelytės, ŠKD keturkojams nustatoma vis dažniau. Ir nors dėl keisto gyvūno elgesio, ypač – vyresniame amžiuje, daugelis žmonių ligos požymius prilygina senatvei, profilaktiškai gyvūno sveikatos būklę vertėtų patikrinti.
„Tokio patikrinimo metu pasikalbėjus su augintinio šeimininku apie augintinio rutiną ir bendrą savijautą išaiškėja, kad pastaruoju metu gyvūno elgesys pasikeitė. Tuomet analizuojame atidžiau: ar tai senatvė, ar ligos požymiai“, – 15min sakė M.Rukštelytė.
Gydytojos teigimu, ŠKD gali sirgti bet kokios veislės atstovai, taip pat ir mišrūnai, liga būdinga vyresnio amžiaus šunims arba turintiems įgimtą polinkį - genetinę predispoziciją. Dažniau serga smulkesnio sudėjimo šunys, nors jiems simptomai įprastai atsiranda porą metų vėliau nei stambiems šunims, sulaukus maždaug 10-12 metų amžiaus.
2017 metų tyrimų duomenimis, 20 proc. šunų, sulaukusių 11-12 metų amžiaus, jau pasireiškė ŠKD simptomai, o sulaukusiems 15-16 metų simptomai buvo nustatyti 68 proc. šunų.
Pasak veterinarės, dažniausiai šeimininkai į specialistus kreipiasi tik tuomet, kai liga tampa akivaizdi. Ir nors dažniausiai pirmuosius ligos požymius gana sunku pastebėti, tačiau laikui bėgant jie stiprėja, todėl jei pastebite bent kelis iš žemiau aprašytų - laikas apsilankyti pas veterinarą.
M.Rukštelytė išskiria keletą dažniausiai pasitaikančių ŠDK požymių:
- Pakitęs šuns elgesys. Augintinis nebepasitinka prie durų, nebeprašo maisto ar skanėstų, nebeatneša kamuoliuko, nereaguoja į kvietimus žaisti, gali net atsirasti agresijos požymių.
- Dezorientacija pažįstamoje aplinkoje. Šuo atrodo pasimetęs, sutrikęs net jam žinomoje aplinkoje: nebežino, kaip lipti laiptais, kaip įeiti pro duris, įlįsti į būdą, kaip išeiti iš kampo ar siauros erdvės ir pan. Jis vaikšto pirmyn atgal be jokio tikslo arba ratu, spokso į sienas ar į lubas.
- Prarasti dresūros įgūdžiai. Šuo nebeatlieka komandų, gamtinius reikalus ima daryti namuose, daugiau nei įprastai miega dienos metu, o naktimis slampinėja po namus, naktį ima be priežasties loti, kaukti, nebeatsišaukia pakviestas vardu.
- Pažįstamų žmonių neatpažinimas. Šuo nebeatpažįsta savų žmonių, vietų, objektų, gindamas gali imti loti, net pulti.
- Dingęs noras bendrauti, žaisti, vaikščioti. Šuo neberodo noro žaisti anksčiau jam patikusiais žaislais, nebeatneša jų, nesidomi ir kitais gyvūnai. Išėjus pasivaikščioti į lauką, jis tempdamas skuba namo arba prigula.
- Sumažėjęs arba padidėjęs apetitas. Šuo sunkiai randa savo dubenėlį, ėdant maistas krenta iš burnos.
„Jei pastebėjote augintinio elgsenos sutrikimus, kurių ankščiau nėra buvę, rekomenduočiau kreiptis į veterinarijos gydytoją. Tačiau šie požymiai nebūtinai yra ŠKD diagnozė, jie gali būti ir kitų ligų, sukeliančių tuos pačius simptomus, požymiai“, – pasakojo M.Rukštelytė.
Atlikęs klinikinę ir neurologinę apžiūrą, kraujo ir šlapimo tyrimus veterinaras įsitikins, kad požymiai nėra susiję su inkstų, kepenų, skydliaukės problemomis, cukriniu diabetu. Taip pat galimai bus atliekami ir papildomi tyrimai: rentgeno, ultragarsinis, EKG, kompiuterinė tomografija ar magnetinis rezonansas.
„Jeigu pastebite, kad ligos simptomai stiprėja, kartojasi vis dažniau arba atsiranda vis naujų simptomų, vadinasi, liga progresuoja, todėl reiktų pasitarti su veterinarijos gydytoju – jis patars, kaip sulėtinti ligos progresą. Kiekvienam gyvūnui pagal jo klinikinę būklę yra pateikiamos individualios rekomendacijos“, – sakė M.Rukštelytė.
„PetCity“ veterinarės teigimu, ŠKD gydymo nėra, tačiau imantis tam tikrų priemonių, galima pagerinti augintinio gyvenimo kokybę. Pasak pašnekovės, augintinio liga turi reikšmingos įtakos ir jo šeimininkui - šis taip pat tampa irzlesnis, atsiranda nerimo priepuoliai, gyvūno atžvilgiu išreikštas pyktis, kadangi tokį auginti prižiūrėti tampa sudėtingiau.
„Auginant sergantį šunį, svarbu vengti pertvarkų namuose, stengtis išlaikyti tą pačią aplinką. Jei namuose yra laiptai, dėl gyvūno saugumo rekomenduojama juos aptverti, nepalikti atvirų siaurų plyšių, atvirų laidų ar virvių, jei namuose slidžios grindys, patieskite kilimą. Dresuodami gyvūną naudokite tik tas pačias, trumpas komandas, dažniau vedžiokite jį lauke, pasivaikščiojimams rinkitės tą patį maršrutą – labai svarbu išlaikyti rutiną“, – kalbėjo pašnekovė.
M.Rukštelytė patarė nepamiršti ir pastaruoju metu populiarėjančių gyvūnų fizioterapijos pratimų, užtikrinti sveiką augintinio mitybą – kasdieniame pašare turėtų būti antioksidantų, aminorūgščių, vitaminų, omega riebiųjų rūgščių ir kitų būtiniausių elementų.