Dokumentus parengti padėjo samdyta įmonė
Stojamiesiems į penkis universitetus tiek Europoje, tiek JAV Greta ruošėsi ne paskutinę akimirką, bet visus metus. M.K.Čiurlionio menų mokykloje besimokiusi, o vėliau Utenos kolegijoje dantų technologijas studijavusi pašnekovė turėjo atsigriebti už prarastą laiką, kuomet į šalį padėjo savo muzikos instrumentą – smuiką.
„Iš pradžių taikiausi į universitetą, orientuotą į atlikimo meną, tačiau vėliau nusprendžiau, kad atlikimo meno žinių turiu iš menų mokyklos ir pagalvojau, kad reikėtų savo studijas nukreipti kita linkme. Ta, kurioje būtų akcentuojami dalykai, naudingi mano karjerai. Tada pradėjau ieškoti kompozicijos studijų, bet ir vėl sustojau ir pagalvojau, kad naudingiau būtų studijos, kurios yra kompiuterizuotos. Kad ir kaip mes visi norėtume įsivaizduoti spausdinimo mašinėle rašantį rašytoją ar plunksna ant natų lapo kuriantį muzikantą, šiandien mes natas rašome į kompiuterį“, – studijų krypties pasirinkimo argumentus įvardijo G.Murmaitė.
Kol ruošėsi studijoms užsienyje, pašnekovė dirbo, taupė pinigus, nuolat grojo smuiku ir gilino anglų kalbos žinias. Ji taip pat pasisamdė įmonę, kuri padėjo jai susitvarkyti studijoms būtinus dokumentus, pasiruošti stojamiesiems, gauti studijų paskolą ir pan. Kaip pati sako, šios įmonės atstovas ją lydėjo visos kelionės metu – nuo sprendimo studijuoti, iki sutarties su pasirinktu universitetu pasirašymo.
„Tai nėra mano pirmos studijos, bet pirmosios užsienyje, kur stojimo sistema yra sudėtinga ir labai skiriasi nuo lietuviškos. Iš pradžių galvojau, kad susitvarkysiu pati, bet kelis kartus pabandžiusi prisijungusi prie sistemų ir kažkam nepavykus, pasikalbėjau su užsienyje studijavusiais draugais ir jie man parekomendavo vienoje agentūroje dirbantį vaikiną, kuris mane lydėjo viso stojimo metu. Iš tiesų, nuo jo darbo priklausė ir dalis mano sėkmės. Pati galėjau nepastebėti tam tikrų laiškų ar juose nurodytų sąlygų, o jis parašydavo, į ką reikia atkreipti dėmesį, ką galima atidėti ir pan. Tikiu, kad tai, jog mane pastebėjo visi penki universitetai, į kuriuos stojau, buvo dalis ir jo nuopelno“, – savo sprendimu pasisamdyti profesionalią pagalbą džiaugėsi Greta ir tą patį rekomendavo daryti visiems, kurie nori patirti mažiau streso.
Pasiruošimas kainavo 1 tūkst. eurų
Paklausta, kiek kainavo pasiruošimas stojamiesiems, agentūros atstovo pagalba, anglų kalbos korepetitoriaus paslaugos ir IELTS egzaminas, tinklaraščio Euroblogas.lt pašnekovė paskaičiavo, kad viskam išleido kiek daugiau nei tūkstantį eurų.
Labiausiai G.Murmaitei pasisekė dėl to, kad į Anglijos universitetą ji įstojo dar iki „Brexit“ galiojusiomis sąlygomis. Nuo šių metų rudens studijų kainos nuo 9 250 svarų brangs iki 13 500 svarų, o kai kuriais atvejais – dar daugiau. Taip pat nebeliks galimybės gauti paskolos studijoms.
„Studijų kursas brangs beveik 5 tūkst. svarų, vadinasi per trejus bakalauro studijų metus teks sumokėti papildomus beveik 15 tūkst. svarų, o tai yra tikrai dideli pinigai. Keisis ir stojimo sąlygos, nes į Angliją nebus taip paprasta atvykti. Aš spėjau gauti studijų finansavimo paskolą, kurią reikės pradėti atiduoti tik tuomet, jei mano atlyginimas per metus viršys 25 725 svarų sumą. Tokia filosofija, mano nuomone, teisinga, nes, jeigu tavo studijos nesugeba tau atsipirkti, vadinasi jos buvo blogai paruoštos“, – džiaugiasi palankiomis studijų sąlygomis spėjusi pasinaudoti Vakarų Anglijos universiteto studentė.
Universitetas puikiai prisitaikė prie pandemijos
Nauji mokslo metai universitete prasideda rugsėjo 28 dieną, tačiau pirmakursiai jas pradeda šiek tiek anksčiau. Per tą laiką jie yra supažindinami su universiteto tvarka, dėstytojais, kurie atsako į studentų klausimus. Tad šias, nuotoliniu būdu vykusias paskaitas, Greta stebėjo būdama Lietuvoje. Dėl Covid-19 gyvos paskaitos buvo suplanuotos nuo spalio 19 dienos, tad iki to laiko visi studentai, tiek gyvenantys Anglijoje, tiek užsienio šalyse, turėjo atvykti į Bristolį. Tik, deja, prasidėjusi antroji pandemijos banga taip ir neleido vykdyti paskaitų universitete ir jos buvo perkeltos į virtualią erdvę.
„Pradžioje dar galėjome eiti į universiteto biblioteką, naudotis kopijavimo paslaugomis ar susitikti su dėstytojais, tačiau vėliau viskas buvo uždaryta ir perkelta į „online“. Aišku, kažkiek liūdna, nes jau buvau atvažiavusi. Mums pavyko sudalyvauti tik vienoje paskaitoje įrašų studijoje, tačiau tik tiek.
Kalbama, kad universitetai svarsto sumažinti studijų kainą už šiuos mokslo metus, nes studijos nebuvo tokios, kokios turi būti. Universitete taip pat turėjo vykti daug projektų, kuriuos dėl pandemijos teko atidėti. Aš, pavyzdžiui, turėjau turėti projektą su styginių kvartetu“, – apie neigiamą pandemijos poveikį studijoms kalbėjo G.Murmaitė.
Tačiau, nepaisant visų iššūkių, universitetas greitai prisitaikė prie naujos padėties. Kadangi visame kurse studijuoja 60 studentų iš viso pasaulio, dėstytojai sugalvojo pačių įvairiausių būdų, kaip tarpusavyje supažindinti pirmakursius.
„Mes turime tokį dalyką, kaip popiečio arbata, kuomet visi per kameras su puodeliu arbatos kalbamės. Taip pat, turime daug grupinių projektų. Kadangi dėstytojai pirmi sužino apie įvairius nemokamus virtualius koncertus, atsiunčia mums pakvietimus ir į koncertus virtualiai einame kartu. Mes net turėjome virtualų kalėdinį vakarėlį“, – džiaugėsi Greta.
Universitetas mokė, kaip mokytis
Vienas labiausiai pašnekovei įstrigusių skirtumų tarp studijų Lietuvoje ir studijų Anglijoje buvo tas, kad čia pirmo kurso pradžioje studentai buvo mokomi mokytis. Studentai atliko įvairius testus, kad sužinotų savo tipą, pagal kurį vėliau pasirenkami skaitymo, rašymo, ruošimosi egzaminams būdai.
„Mus mokė, kaip susirasti informaciją internete, kaip skaityti, kad nereiktų skaityti visos knygos, kaip naudoti raktinius žodžius ir pan.“, – tinklaraščiui Euroblogas.lt pasakojo G.Murmaitė.
Nusprendė likti Anglijoje
Likus mėnesiui iki Kalėdų, universitete buvo atidarytas punktas, kuriame buvo galima atlikti Covid-19 testą. Taip pat anksčiau nei įprasta baigėsi ir paskaitos. Tokių priemonių universitetas ėmėsi tam, kam namo šventėms grįžtantys studentai būtų kuo saugesni ir jiems nereikėtų keliauti su visa banga grįžtančiųjų per Kalėdas. Vėliau situaciją stebėjęs universitetas informavo visus studentus likti ten, kurie jie yra, ir į Bristolį po šventinių atostogų negrįžti.
„Kadangi į Lietuvą per šventes aš negrįžau, likau Anglijoje. Štai dabar esu visiškai viena trijų aukštų name. Nėra lengva, kai pirmą kartą išvyksti gyventi ir studijuoti į užsienį per pasaulinę pandemiją, tačiau aš žinojau, dėl ko visa tai darau. Jei kažko labai sieki ir nori gyvenime pasistūmėti į priekį, reikia save išspirti iš komforto zonos. O su šeima dabar net likę Lietuvoje negali gyvai bendrauti, todėl ne vienai man sunku. Aš žinau, už ką moku tokią kainą ir dėl ko visa tai bandau pakelti“, – sako skųstis nelinkusi Vakarų Anglijos universiteto studentė G.Murmaitė.
