Anglų kalbos mokytoja Jurgita tapti neplanavo, kaip sako, tiesiog labai norėjo studijuoti anglų kalbą, o studijų praktikos metu paaiškėjo, kad darbas mokykloje jai tiko ir patiko. Ilgainiui ji mokyklą paliko ir pradėjo dirbti individualiai su suaugusiaisiais. Jau treti metai ji veda tik nuotolinius anglų kalbos mokymus. Tad kaip nutiko, kad anglų kalbos mokytoja taip pamilo augalus?
Kaip pasakoja 15min GYVENIMO pašnekovė, iš pradžių ji apie gėles net negalvojo, tačiau jos į gyvenimą atėjo natūraliai. Prieš gerus dvejus metus instagrame ji susikūrė paskyrą @mama.irgi.zmogus; tai buvo taikli žodžių kombinacija, nusakanti jos tuometinę būseną ir statusą – dviejų vaikų (3 m. ir 7 m.) mama, norinti rasti laiko sau ir savo pomėgiams.
„Tačiau dveji metai prabėgo, vaikai ūgtelėjo, ir aš supratau, kad mano paskyros pavadinimas gali būti klaidinantis – mane pradeda stebėti įvairios mažylių prekių parduotuvėlės, paslaugos, gal ir kitos mamytės, tačiau kuriamame turinyje motinystės liko mažai. Pasijaučiu morališkai ir fiziškai išaugusį šį rūbą (pavadinimą)“, – sako Jurgita.
Ji priduria, kad kūdikiški reikalai jai nėra įdomūs ir tarsi norėtųsi pakeisti pavadinimą į kažką, susijusio su augalais, ar net į vardą ir pavardę. „Tačiau suvokiu, kad iš dainos žodžių neišimsiu ir mama, su savo jausmais ir poreikiais, būsiu visą likusį gyvenimą“, – kalba Jurgita.
– Tad kaip namuose atsirado augalų džiunglės? Kas jus įkvėpė?
– Iš pradžių mano paskyra ir joje kuriamas turinys buvo ta vieta, kur norėjau tiesiog augti, atsiskleisti ir dalintis. Augalų ten nebuvo nei ženklo. Jie atsirado vos po mėnesio nuo paskyros sukūrimo (prieš 2 m.), kai akys užkliuvo už užsienio tinklaraštininkų „urban jungle“ nuotraukų. Namuose buvo daug tuščios erdvės, o širdyje – beprotiškas noras realizuoti, išreikšti save.
Pirmoji į namus atkeliavo karolinė žilė. Ji uždegė žalią šviesą – pradėjau iš visur tempti įvairius augalų daigelius ir kambarinius augalus. Iš pradžių nedrąsiai, bet paskui įsijaučiau – 5 nauji augalai kas mėnesį tapo norma. Deja, ne visiems buvo lemta išgyventi.
– Kokius netikėčiausius augalus bandėte auginti – kas pasiteisino ir ko daugiau nebandytumėte auginti?
– Mane, pradedančiąją augintoją, labiausiai žavėjo „egzotika“ – žali, vešlūs lapiniai augalai, tokie kaip kalatėjos, alokazijos, filodendrai, monsteros. Šie augalai turi begalę rūšių.
Monstera – tai ne tik visiems žinoma didžialapė Monstera deliciosa, bet ir mažalapė Monstera adansonii arba Monstera minima (dar vadinama Rhaphidophora Tetrasperma). Tik iš pradžių šie pavadinimai skamba „lotyniškai“ arba kaip keiksmažodžiai. Labiau „apšilus kojas“ jie padeda nepasiklysti džiunglėse ir tampa kone raktiniais kodais bendraminčių pokalbiuose.
Dabar jau nebeperku kalatėjų, paparčių, planuoju nebeįsigyti ir alokazijų, palmių bei mimozų, jautrių medelių. Augalus šiuo metu perku iš mažesnių augintojų, kad būtų kuo sveikesni, nors nuo kenkėjų niekas neapdraustas. Žinių, kaip auginti, semiuosi internete, taip pat naudinga kitų augintojų patirtis, kuria visi dalijamės feisbuko grupėse.
Didžiausia mano namuose – alokazija (Alocasia portodora), o aukščiausia – monstera (Monstera minima), kuriai leidžiu augti į aukštį (dabar ji jau daugiau kaip 2 metrų). Planuose neturiu jokių naujų augalų – dabar jau vadovaujuosi protu, o ne tik „vaje, koks gražus, perku“! Kas iš to, kad sumokėsiu 50–70€ už retą augalą, nors jam mano sausi ir šilti namai nepatiks. Drėkintuvas ne visais atvejais gelbėja.
– Kokį augalą lengviausia auginti net ir tinginiukams, kurie pamiršta juos palaistyti ar patręšti?
– Jeigu reikia augalų iš serijos „pastačiau ir pamiršau“, tam labai tinka kaktusai, sukulentai, sansevjeros ir zamiokulkai. Tačiau pastarieji du lapiniai augalai ne mano „skonio“, nes su sansevjeromis aš nepajutau ryšio, o zamiokulkus sugebėjau perlieti net retai laistydama.
Mano dažniausia rekomendacija pradedantiesiems augintojams būna tokia – skindapai (vijokliniai, vešlūs, gali augti ir tamsesnėje vietoj), pilėjos, begonijos ar netgi monstera. Jie visi sklandžiai auga tuomet, kai nekepa ant saulės ir paliejami kartą per savaitę. Atrodo daug darbo? Tikrai ne! Jų nereikia purkšti, drėkinti oro ar šokinėti ant pirštų galų su „ritualais“, kaip prieš mano taip dievintą atogrąžų egzotiką.
Mano dažniausia rekomendacija pradedantiesiems augintojams būna tokia – skindapai, pilėjos, begonijos ar netgi monstera.
Nuo egzotikos pamažu „sveikstu“, vis labiau atsigręžiu į „močiučių“ augalus ir auginu bei dauginu būtent tuos pasiteisinusius, ilgalaikius. Kas iš to, kad nusipirksi kalatėją, kokosinę palmę ar alokaziją – ne visiems augalams tiks tavo namų sąlygos, net ir suteikus ypatingą drėkinimą. O jei dar augalų kenkėjai, kurie anksčiau ar vėliau apsilanko?!
– Kokiais patarimais galėtumėte pasidalinti apie augalų priežiūrą? Kas padėtų jiems užtikrinti ilgą ir gražų gyvenimą?
- Naujai įsigytą augalą reikėtų kuo greičiau persodinti, nepaisant metų laiko. Mažesnius namie esančius augalus būtina persodinti kiekvieną pavasarį, didesnius – kas kelerius metus. Persodinus kokias 4–5 savaites augalų netręšiame, nes naujas substratas turi pakankamai reikalingų medžiagų.
- Vazonas turėtų būti ne tik su drenažu (akmenukais ant dugno), bet ir su skylute (galima išgręžti grąžtu, jei jos nėra).
- Į substratą (žemę) rekomenduojama įmaišyti perlito – baltų kruopelių, padedančių sureguliuoti drėgmę vazone.
- Yra dalis augalų, kuriuos būtina drėkinti – šildymo sezonu ir karštomis vasaros dienomis kasdien apipurkšti lapus. Oro drėkintuvas ypač reikalingas alokazijoms, kalatėjoms, palmėms, tačiau rankinis purškimas taip pat reikalingas, nes mano namuose vienas drėkintuvas „nepaveža“ visų kambarių.
- Naujas augalas, net ir atvykęs iš draugų ar mamos namų, turėtų būti karantinuojamas – laikomas atskirai nuo turimų augalų bent 3–4 savaites.
- Jei užpuolė kenkėjai, augalą reikėtų kuo skubiau atskirti, vabaliukus nuplauti, kiek įmanoma nurinkti ir skubėti įsigyti priemonę nuo kenkėjų. O kaip prevencija nuo kenkėjų padeda augalų higiena – reguliarus augalų apžiūrėjimas ir nuplovimas drungna dušo srove ar lapų nuvalymas skudurėliu. Beje, minkštų, aksominių ir panašių lapų nereikėtų šlapinti.
- Geriau palieti mažiau nei perlieti. Be to, augalams reikia trąšų. Tręšimo sezonas yra maždaug nuo kovo iki rugsėjo galo.
- Išvažiuodami atostogauti, įsitikinkite, kad paliekate augalus patikimai „auklytei“, kad nebūtų ašarų pakalnės grįžus. Summa summarum, reguliarus dėmesys, sveikas protas, didelis entuziazmas ir Google daro stebuklus!
– Pasidalinkite savo augalų rinkiniu. Ką labiausiai patinka auginti?
– Tai būtų pilėjos, begonijos, skindapai, kai kurios peperomijų ir kalatėjų rūšys, fikusai, monsteros, margeniai ir pan. Mano širdis nuo pat „džiunglių“ pradžios labiau linko prie žalių, lapinių augalų. Jokių žydinčių nenorėjau ir neplanavau! Bet likimo pokštas buvo tas, kad tie lapiniai augalai, pasirodo, irgi žydi! Žiedai menki, dažnai nelabai išvaizdūs, bet žydi! Tad vadinti lapinius augalus nežydinčiais – klaida!
Retsykiais į namus parsinešu kažką spalvoto – kaladį (Caladium), lapinį augalą, bet su išvestine „variegata“ margalape veisle. O šiuo metu mano džiunglėse ryškiomis spalvomis šaudosi margeniai! Pasirodo, kad darželio gėlės puikiai auga vazonuose!
– O ką mėgstate veikti laisvalaikiu?
– Šiuo metu mėgstamiausia mano laisvalaikio veikla – knygos ir kelionės po Lietuvą. Dažnai susigalvoju sau kūrybiškos veiklos ir nedidelių asmeninių iššūkių, kurie padėtų kažko pasiekti gyvenime arba kažką pakeisti.
Pavyzdžiui, naujas iššūkis, į kurį visus kviečiu jungtis – per 30 dienų – 30 naujų dalykų. 30 dienų bandysiu daryti naujus dalykus, dalykus kitaip, nei esu įpratusi, arba labai seniai darytus „senus dalykus“.
