Tarnaitės dukra
Nuo pirmosios 1835 metų dienos, kai vaškinių figūrų muziejus Londone pirmą sykį pravėrė duris, už jų driekiasi eilės smalsuolių. Iš įvairių pasaulio kampelių atklydę žmonės trokšta pamatyti neįtikėtiną reginį – po vienu stogu vieną greta kito stovinčius garsiausius pasaulio politikus, muzikantus ir aktorius, ryškiai šviečiančias šiandienos žvaigždes ir tik iš istorijos puslapių pažįstamus asmenis.
Stebindami neapsakomu panašumu į originalus, jie visi slepia skaudžią Annos Marios Tussaud (1761–1850), visuomet liūdnos ir tik tamsius drabužius vilkėjusios moters, gyvenimo istoriją. Pasakojimą apie gabią mergaitę, kurią likimas apdovanojo neįtikėtinu talentu, tačiau pagailėjo asmeninės laimės.
Džiaugsmo Prancūzijoje gimusios mergaitės gyvenime trūko nuo pat mažens. Tėvas, kurį ji pažinojo tik iš pasakojimų ir pačios susikurtų vaikiškų fantazijų, žuvo jai dar neišvydus pasaulio. Vokiečių karininkas Josephas Grosholtzas, tarnavęs austrų armijoje, buvo nukautas Septynerių metų kare. Likusi viena su vaiku, Annos Marios mama įsidarbino tarnaite tuo metu garsaus gydytojo ir vaškinių figūrų meistro namuose. Profesorių Philippe’ą Curtių Anna nuo mažens vadino dėde, o šis ja rūpinosi lyg tikras giminaitis. Tad ir dirbtuvių durys jai visuomet buvo praviros.
Gabi mokinė
Fotografija tuo metu dar nebuvo išrasta, todėl iš vaško liejami atvaizdai buvo ypač paklausūs. Išsinuomojęs galerijas prestižiniuose Paryžiaus rajonuose, ponas Philippe’as lyg voverė rate sukosi nesibaigiančių darbų verpete, o paskui bėgiojanti Anna Maria viską atidžiai stebėjo ir mokėsi. Iš pradžių išmokusiai vaško liejimo, šukuosenų modeliavimo ir drabužių siuvimo, netrukus gabiai mokinei buvo patikėta nulipdyti pirmąjį vaškinės figūros veidą. Keli bandymai ir mergaitei buvo leista įgyvendinti pirmą rimtą užsakymą – padėti dėdei sukurti paties Voltaire’o vaškinės figūros modelį.
Taip pat skaitykite: Iškili figūra – detektyvų karalienės Agathos Christie istorija
Jųdviejų darbai tikslumu stebino net visko mačiusią Paryžiaus aukštuomenę, o kalbos apie neįtikėtino panašumo vaškinius atvaizdus pasiekė ir patį karalių Louisą XVI. Nieko nuostabaus, kad susižavėjęs neeiliniu talentu Jo prakilnybė pakvietė Marią apsigyventi Versalyje ir šio meno išmokyti jo seserį Elizabeth.
Rodėsi, kad pagaliau visos negandos liko praeityje, o gyvenimas suspindo visu savo gražumu. Įsiliejusi į rūmų gyvenimą ir apsvaigusi nuo prabangių pokylių, Anna Maria netgi sutiko savo gyvenimo meilę grafą Laroką. Vyras negalėjo atsigėrėti jos talentu, o ji troško mylimąjį įamžinti vaško skulptūroje, kad visuomet šalia turėtų bent atvaizdą. Tačiau grafas nesutiko. Vaškinėse figūrose jis įžvelgė mirtį...
Tekstas G. Stanislovaitės
