Originalą sukūrė lenkų menininkas
Angliškai žodis „coexist“ reiškia „egzistuoti kartu“. Jis reiškia, kad visos religijos gali egzistuoti kartu, nekeldamos jokios priešpriešos viena kitai.
Pirmąją, originaliąją, šio ženklą versiją 2000-aisiais sukūrė lenkų grafikos dizaineris Piotras Młodożeniecas. Jis tai darė tarptautiniam meno konkursui, remiamam Jeruzalėje esančio sociopolitinio šiuolaikinio meno muziejaus (angl. „Museum on the Seam“), skirto dialogui ir abipusiam supratimui.
Originalus lenkų menininko sukurtas ženklas iš žodžio „Coexist“ atrodė taip: raidė C buvo pakeista musulmonišku pusmėnuliu su žvaigžde, X – šešiakampe Dovydo žvaigžde, o T – lotynišku kryžiumi.
Ši ženklo versija buvo vienas iš dešimčių darbų, 2001 m. Jeruzalėje pristatytų kaip didžiuliai lauko plakatai.
Vėliau šis ženklas buvo susilaukęs prieštaringų vertinimų. Daug diskusijų kėlė ir tai, kad jį per savo 2005–2006 m. tarptautinį turą „Vertigo“ naudojo Airijos roko grupė U2. Atlikdamas dainą „Love and Peace or Else“ grupės lyderis Bono dėvėjo baltą galvos juostą, ant kurios buvo ranka nupiešta originali ženklo versija. Kai kuriose koncertų vietose, įskaitant Meksiką, ženklas buvo rodomas ir dideliuose ekranuose.
Kiek vėliau ženklo originalas įgavo ir kitų variacijų, kurios buvo pradėtos naudoti kaip automobilių bamperių lipdukai. JAV tai pradėjo plisti XXI a. pradžioje. Iš dalies tai buvo žmonių reakcija į Jungtinių Valstijų karinį dalyvavimą Irake ir Afganistane, kuris prasidėjo po 2001 m. rugsėjo 11-osios įvykių. Lipdukai reiškė žmonių gebėjimą ar norą taikiai kartu gyventi.
Labiausiai paplitusia automobilio bamperių lipdukų versija laikoma ta, kurią sukūrė Jerry Jasparas, kai likusios žodžio „Coexist“ raidės buvo paverstos šiais simboliais: O – taikos ženklu, E – indų pamaldumo simboliu Om, I (vietoj taško) – pentagrama (penkiakampė žvaigždė, siejama su pagoniškais tikėjimais; apversta reiškia blogį, neapversta – apsaugą), S – senovės kinų simboliu in ir jang, reiškiančiu tobulą pusiausvyrą.
Vilniuje atsiradęs ženklas – menininkų darbas
Nuotrauką, kurioje – Pylimo g. 2 numeriu pažymėtas pastatas ir ant jo stogo matomas užrašas iš simbolių „Coexist“, su klausimu, ar žinote, iš kur ir kada jis atsirado, gavome iš portalo 15min skaitytojo.
Reikia pripažinti, kad iki atsakymų teko nueiti netrumpą kelią. Kreipusis į Vilniaus miesto savivaldybę, Senamiesčio seniūniją, „Senamiesčio ūkį“, kuris, kaip buvo manoma, administruoja pastatą, jokios reikalingos informacijos nesulaukėme, o ir apie šį užrašą valdininkai nebuvo nieko girdėję, juolab jo matę.
Greta Pylimo g. 2 esančio pastato yra įsikūrusi Lietuvos žydų bendruomenė. Paklausta, ar ką nors žino apie šį ženklą, kaip ir kodėl jis atsirado ant pastato stogo, bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky portalui sakė nemačiusi jo ir nieko nežinanti.
Petro Cvirkos aikštė – vieta, iš kur puikiai atsiveria Pylimo g. 2 numeriu pažymėto pastato stogas ir ant jo esantis užrašas. Vilniečiai suko galvą, negi užrašas ten – jau ilgą laiką, o pastebėtas tik dabar, nes iš pažiūros atrodo, lyg būtų jau parūdijęs.
Vis dėlto pavyko atrasti ir idėjos sumanytoją, ir jos išpildymo autorius. Šis užrašas ant pastato stogo atsirado šių metų rugpjūčio pabaigoje. Dėl šio projekto įgyvendinimo buvo kreiptasi į žinomą gatvės menininką, grafikos dizainerį Tadą Vincaitį-Plūgą. Jis tapo šio projekto koordinatoriumi, tik, kaip pats sakė, dėl darbų gausos nebespėjo pats jo techniškai įgyvendinti. Tai padarė kolega – menininkas Marius Skrupskis („MStudija“).
Idėjos autorius vilniečiams norėjo pakelti ūpą
Paklaustas apie idėją, T.Vincaitis-Plūgas trumpai atsakė, kad užsakovas – idėjos autorius – norėjo ko nors pozityvaus.
„Buvo kaip tik karantino laikotarpis, kai prasidėjo svarstymas, ką būtų galima padaryti. Idėjos autorius sakė, kad tokiu laikotarpiu, kai ir karantinai, ir tokios ekonominės prognozės, reikia pakelti ūpą.
Pats užrašas, jo mintis – bendras sutarimas, egzistavimas kartu – man labai patinka. Lietuvių sąmonėje tai gal dar svetima, bet po truputį galėtų išrūdyti.
Po svarstymų ir siūlymų, kuriuos buvau pateikęs, buvo nuspręsta piešti šį ženklą. Tai buvo idėjos autoriaus pasiūlymas.
Tada iš interneto išsitraukėme keletą paveiksliukų, juos pamodifikavome, pavizualizavome ant nuotraukos, ir Marius šį sumanymą įgyvendino, – pasakojo T.Vincaitis-Plūgas. – Viskas nusikėlė į vasaros pabaigą, bet užsakovo noras buvo užrašą nupaišyti dar iki rugsėjo pradžios, kad pasitinkant rudenį būtų kažkoks naujas įspūdis, cinkelis mieste. Ten tokia judri vieta – daug barų, pamėgtų jaunimo, studentijos“.
Piešiniui nupiešti prireikė keleto dienų, įskaitant ir tai, kad prieš piešiant jį reikėjo suprojektuoti projektoriumi.
Paklaustas, ar buvo sunku įgyvendinti šį sumanymą, M.Skrupskis sakė: „Buvo šioks toks iššūkis, nes plotas didelis, stogas pakrypęs kampu, o tai apsunkino piešinio perkėlimą. Visa kita, kaip ir visada su lauko darbais, – viską diktuoja oro sąlygos. Buvo dienų, kai lijo, todėl darbą reikėdavo nutraukti, kol stogas šlapias.“
Techniškai įgyvendinant šią idėją, M.Skrupskio teigimu, buvo laikomasi saugumo reikalavimų – dėvimi apsauginiai diržai ir šalmai.
Išgirdęs, kad buvo susimąsčiusių, negi užrašas čia jau seniai, o tik dabar pamatytas, T.Vincaitis-Plūgas nesistebėjo: „Mačiau, kaip jie treniravosi ant stogo su aukštalipiais prieš paišymą, tai, kol pirštu ar telefonu nepasukdavau į tą pusę, praeiviai net nematė, kad ten kas nors vyksta. Tai čia normalu, tikriausiai dešimt metų tas užrašas būtų ten buvęs ir vargiai kas jį būtų pastebėjęs.“
Specialiai nupieštas taip, lyg atrodytų parūdijęs
Idėjos autorius, panorėjęs likti neįvardytas, sakė, kad Pylimo g. 2 numeriu pažymėtas pastatas atrodė tinkama vieta tokiai idėjai išreikšti.
„Aplink šią vietą buvo daug diskusijų. Cvirkos paminklo klausimai, greta įsikūrusi Lietuvos žydų bendruomenė, pats 1860 m. pastatytas namas, ant kurio stogo nupieštas šis užrašas, yra standartinis carinės Rusijos projektas – Jekaterinburge ir Novosibirske gali rasti identiškus pastatus.
Prie šio pastato kažkas dar buvo ir svastiką nupiešęs, dėl ko buvo kilęs skandalas. Taigi atsižvelgus į visą šį kontekstą kilo mintis panaudoti šį užrašą ir nupiešti jį ant stogo, kuris irgi jau nebebuvo pats gražiausias“, – idėjos sumanymą paaiškino jos autorius.
Pažvelgus į užrašą, atrodo, kad jis ten – jau seniai. Tarsi parūdijęs. Šios idėjos autorius patvirtino, kad būtent toks ir buvo sumanymas, todėl specialiai pasirinkta stogo rūdies spalva.
„Pats užrašas, jo mintis – bendras sutarimas, egzistavimas kartu – man labai patinka. Lietuvių sąmonėje tai gal dar svetima, bet po truputį galėtų išrūdyti. Nes yra daug gražių dalykų, kuriuos galima sukurti sutariant, o ne diskutuoti apie tai, dėl ko nesutariame.“
Idėjos autorius, kalbėdamas apie techninį projekto įgyvendinimą, dar užsiminė, kad užrašo raidės, važiuojant gatve, atrodo lyg padarytos 3D formatu, tad teko kūrybiškai pasukti galvą, kaip šį efektą išgauti.
Savivaldybė teigė, kad lieps nuvalyti
Šį menininkų darbą ant pastato stogo idėjos autorius pavadino dovana miestui. Viešumo, kaip teigė, nori mažiausiai. Ir, žinoma, mažiausiai šio sumanymo autoriams norėtųsi, kad užrašą būtų liepta panaikinti.
Paklaustas, ar kreipėsi dėl kokių nors leidimų, pašnekovas sakė, kad ne, bet, jei kam nors užkliūtų, tikisi dialogo.
„Ar gražiau rūdijantis stogas, ar toks meno kūrinys? Man šis darbas gražus. Kaip atrodys kitiems – pamatysime. Jei kils diskusijų, manau, bus padiskutuota“, – sakė šio darbo idėjos autorius.
Ar gražiau rūdijantis stogas, ar toks meno kūrinys? Man šis darbas gražus.
Dar iki atrandant užrašo idėją įgyvendinusius menininkus ir idėjos autorių, buvo kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybę, tikintis gauti reikiamos informacijos. Savivaldybės atstovai plačiau komentuoti negalėjo, nes šio užrašo nebuvo nei matę, nei apie jį girdėję. Į pateiktus portalo žurnalistės klausimus po keleto dienų atsakė pora sakinių:
„Vilniaus miesto savivaldybė nedelsiant raštu kreipsis į statinio naudotojus ir įpareigos juos nuvalyti užrašus. Išlaidas padengs pastato savininkai proporcingai savo turimai turto daliai.“
Pasiteiravus, dėl kokios priežasties ketina liepti nuvalyti šį užrašą, savivaldybės atstovė patikslino atsakymą:
„Tvarkymo ir švaros taisyklės“ numato pareigą statinių valdytojams ar savininkams uždažyti grafičius, todėl ir reikalausime tai padaryti. Tai yra tyčinis turto sugadinimas.“
Tiesa, nors miesto savivaldybė negalėjo suteikti informacijos apie pastato savininkus, nes teigė tokios neturinti, juos pavyko atrasti patiems žurnalistams. Iš pastato savininkės išgirdome: „Kūrinys atrodo labai įdomiai, šalinti neplanuojame, nebent gautume savivaldybės nurodymą.“
