Kaip teigia VšĮ „Atnaujinkime miestą“ direktorė Eglė Randytė, Vilnius jau antrą kartą iš eilės pateikė daugiausia daugiabučių namų atnaujinimo paraiškų Lietuvoje – net 200 per dvejus metus.
Modernizacijos tempai sostinėje įsibėgėjo, aukštėja projektų kokybės ir architektūrinės estetikos kartelė, didėja bendruomenių įsitraukimas, tad šį kartą pasirinktas renginio formatas – ne tik ekspertų pranešimai. Vyko panelinė diskusija, į kurią aktyviai įsitraukė ir bendruomenių atstovai. Daug dėmesio buvo skiriama daugiabučių namų projektų kokybei, neišnaudojamų galimybių potencialui bei skydinės renovacijos ateities perspektyvai aptarti. Renginio metu veikė mini paroda, kurioje statybų sektoriaus įmonės vilniečiams pristatė technologines naujoves, diegiamas tiek naujoje statyboje, tiek modernizuojant namus.
„Mums daugiabučių namų modernizavimas nėra tik apie energijos taupymą. Tvarių ir apgalvotų architektūrinių sprendimų pritaikymas bei naujų technologijų diegimas suteikia galimybę transformuoti daugiabutį į šiuolaikišką, modernų ir kokybišką būstą. Todėl būtina ir toliau apie tai kalbėtis ir nepalikti neišnaudotų galimybių“, – sakė Eglė Randytė.
Renginyje dalyvavo ir sveikinimo žodį sakė Aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Anot jo, vilniečiai ir kitų savivaldybių gyventojai turėtų suskubti atnaujinti savo namus, nes šiuo metu valstybės subsidija renovacijos projektams yra apie 40 proc.
„Raginu nedelsti ir pasinaudoti galimybėmis jau dabar. Ilgainiui mes neturėsime galimybės remti renovacijos taip, kaip dabar. Europos Sąjungos kontekste Lietuva yra šalis, daugiausia atnaujinanti privačių būstų už valstybės lėšas, todėl ši situacija nuolatos nesitęs“, – sakė Aplinkos ministras.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vadovas Adomas Bužinskas teigė, kad sostinė rodo labai gerą pavyzdį visiems: „Iš pavyzdžio, kaip nereikia vykdyti renovacijos, per labai trumpą laiką tapome pavyzdžiu, kaip organizuoti renovaciją. Ir čia labai didelis „Atnaujinkime miestą“ indėlis.“
A.Bužinskas taip pat patikino, kad bus tęsiama programa, pagal kurią atnaujinami renovuotų daugiabučių kiemai – taip kompleksiškai bus gerinama miestiečių gyvenamosios aplinkos kokybė.
Panelinėje diskusijoje vyravo renovacijos darbų kokybės, būsto (ne)priežiūros ir skydinės renovacijos temos. Lietuvos statybininkų asociacijos prezidento Daliaus Gedvilo nuomone, siekiant, kad renovacijos projektų įgyvendinimo rinkoje atsirastų didesnių bendrovių, reikėtų didinti statybos įmonių atrankos kvalifikacinius reikalavimus bei mažinti biurokratinius procesus.
Viena didžiausių ateities perspektyvų – modulinė (skydinė) renovacija, kai namas atnaujinamas jau iš gamykloje surinktų fasado elementų. Pasak VMG grupės tvarios statybos eksperto Pauliaus Milčiaus, Europa jau naudoja tokį daugiabučių modernizavimo būdą, kuris leidžia gerokai sutrumpinti renovacijos procesą – pastato išorės modernizavimo darbai gali trukti tik apie mėnesį laiko. Tačiau tenka pripažinti, kad toks modernizavimo būdas efektyviausias namams, kurių fasadų paviršius yra tolygus, turi mažiau briaunų ir atsikišimų.
Netrukus bus paskelbtas kvietimas teikti paraiškas daugiabučiams atnaujinti panaudojant skydus. Planuojama, kad Valstybės skiriama subsidija pavyzdiniams projektams įgyvendinti sieks apie 80 procentų. Numatoma atrinkti tik kelis daugiausia balų surinkusius projektus. Vilniečiai, norintys atnaujinti savo daugiabutį, dėl konsultacijos gali kreiptis į VšĮ „Atnaujinkime miestą“.
Renginio metu buvo pristatyta ir nauja įstaigos „Atnaujinkime miestą kartu“ iniciatyva, kurios idėja – įtraukti vilniečius į kvartalinės renovacijos planavimą: „Kviečiame iniciatyvius žmones prisijungti prie mūsų iniciatyvos, kurios tikslas – įtraukti vilniečius svarstant ir siūlant kvartalinės renovacijos modelius savivaldybei ir kitoms institucijoms. Norime išgirsti vilniečių nuomonę, kas jiems svarbu ir kokią daugiabučių namų atnaujinimo viziją galime sukurti kartu“, – sakė Eglė Randytė.
Architektas Vytautas Buinevičius susirinkusiems pasakojo apie tai, kodėl miestai turi galvoti apie daugiabučių modernizavimą ir skatinti gyventojus likti mieste: „Galime pastebėti, kad daug žmonių galvoja apie gyvenimą priemiestyje, bet miestas turėtų būti gera alternatyva tokiam sprendimui, nes gyvenimas už miesto nėra pats tvariausias sprendimas.“
Anot jo, renovuoti senieji Vilniaus mikrorajonai tampa vis labiau patrauklesni: „Jeigu kalbėtume apie gyvenimą už miesto, tai realiai mes kalbame apie gyvenimą statybose keletą metų. Net ir nauji kvartalai mieste negali pasiūlyti tokio komforto, kaip, tarkime, Žirmūnai ar Antakalnis, kur yra žalumos, sukurta infrastuktūra – dviračių takai ir daug kitų dalykų. Tokia pat infrastruktūra užmiestyje neatsiras greitai, nes tam reikia laiko.“
„Kitą dalyką, kurį pastebime, kad renovuotų namų butų kainos jau beveik susilygino ir su naujos statybos namų, nes daugelis renovuotų namų yra labai gerose Vilniaus vietose – Žirmūnuose ir kituose šalia miesto centro esančiuose mikrorajonuose“, – kalbėjo V.Buinevičius.
Anot architekto, net ir kiek toliau nuo centro esantys rajonai, tokie kaip Karoliniškės, Fabijoniškės ar Šeškinė, greta turi puikių gamtinių ir rekreacinių struktūrų, parkų, erdvių, žalių, o dažnai ir labai tvarkingų ir prižiūrimų kiemų ir vis gerėjantį susisiekimą tiek viešuoju transportu, tiek dviračiais ir besiplečiančiu automobilių trumpalaikės nuomos tinklu.
„Kalbant apie pastatų modernizaciją, šiuo metu yra ypač svarbu pasimokyti iš nueito kelio ir pradėti kelti projektams vis aukštesnius architektūrinius reikalavimus, nes tai yra svarbi investicija į aukštesnę gyvenimo kokybę ir didesnę būsto vertę. Kaip rodo užsienio praktika, tokie sprendimai, kaip balkonų, lodžijų išplėtimas, langų angų didinimas, prieigų pritaikymas judumo negalią turintiems žmonėms ir tėvams su vėžimėliais, pastato ir prieigų reprezentatyvumas, kokybiški apdailos medžiagų sprendimai, automobilių statymo optimizavimas ir atitraukimas toliau nuo fasadų, gali sukurti visiškai naują namo ir aplinkos estetinę ir funkcinę kokybę“, – kalbėjo V.Buinevičius.
Mugės metu renginyje savo sprendinius ir naujausias technologijas pristatė bendrovės „Cosentino“, „Agrob Buchtal“, „Exterus“, „Caparol“, „Kingsbud Sp.z o.o.“ Lietuvos filialas, „Lemora“, „Cembrit“, „Iris“, „Danfoss“, „Solidum“, „Solar Explain“ ir „Enef“.
