Pasak jos, sodybos teritorijoje laikomos palaidos antys padeda atsikratyti ne tik šliužų, bet ir nepageidaujamų sraigių.
Nepaisant to, paaiškėjo, kad Biržuose tokių ančių laikytojų nėra daug.
„Kai pasiūlai antis bėgikes, daug kas sako, kad jos priterš kiemą.
Žmonės bevelija kieme naudoti chemiją šliužams naikinti. Nepripažįsta ekologiško būdo joms naikinti“, – sako biržietė Jurgita Čeponienė, kuri įsitikinusi šių paukščių nauda.
Antis bėgikes ji laiko Biržuose, A.Dauguviečio parko teritorijoje gyvenančių tėvų sodyboje.
Moteris pasakojo ančių bėgikių porelę išlošusi kažkokioje loterijoje. Vyras dar pasijuokė, kur šias antis dės, juk gyvena bute. Sprendimas buvo surastas – antys apgyvendintos tėvų sodyboje.
Jurgita pasakojo, kad antys bėgikės jos bičiulius stebino išvaizda ir įdomiu judėjimu.
Antys bėgikės itin globoja savo ančiukus. Prie mažylių jos neprileidžia jokio pašalinio asmens.
Daug kas iš pradžių juokėsi ir klausė, kaip ji išmokiusi antis stačiomis bėgioti. Vėliau su tokiu vaizdu apsiprato.
Įdomu tai, kad prie žmogaus pripratusios antys elgiasi tarsi šuniukai, sekioja iš paskos. Beje, jos ir elgiasi kaip sarginiai šunys – jei į kiemą ateina svetimas žmogus ar net atvažiuoja svetima mašina, jos kelia didžiulį triukšmą. O štai su naminiais augintiniais sutaria labai gerai.
Pasitvirtino kalbos, kad laikomos antys bėgikės naikina viską, kas sodyboje yra lesama, – teritorijoje nėra nei šliužų, nei sraigių.
Antys, beje, lesa viską, ką ir kiti paukščiai, – grūdus, specialius kombinuotus pašarus, miltus.
Vandens daug antims nereikia. Bet jei kieme bus bent mažiausia talpykla vandens, jos būtinai bandys joje pasiturkšti.
Jurgita pasakojo, kad sodyba yra šalia upės, tad antys keliaudavo ten pasiturkšti. Bet vėliau pradėjusios perėti gulbės jas išvaikė.
Antys bėgikės kiaušinius deda pavasarį ir vasarą. Kiaušinių trynys yra didelis, jie neskleidžia jokio kvapo.
J.Čeponienė pasakojo, kad kiaušinius ji deda į įvairius kepinius, kotletus. Bet šeimoms nariams labiausiai juos patinka valgyti keptus atskirai.
O štai ančių bėgikių mėsa kieta ir neskani. Tad antinėlių „nusikirsti“ mėsai neverta bandyti, geriau juos parduoti.
Praėjusią vasarą Jurgitos tėvų namuose laikomos antys išperėjo ančiukų. Pasak savininkės, šios rūšies antys yra labai geros mamos, prie jų, perinčių ar vedžiojančių mažylius, net artyn neprieisi. O štai ančiukai labai landūs ir be galo greiti.
Užaugintus paukščius šeimininkai pardavė pažįstamiems, kurie daugiausia pageidavo „porytės“. Pardavė ir kiaušinių. Kai kurie ančių bėgikių išsiperino įdomiu būdu – padėję perinčiai naminei ančiai po sparnu.
Jurgita ir dabar galėtų dvi antis parduoti, tačiau kol kas neatsirado norinčių jų įsigyti.
Beje, antys nebijo ir šalčio bei sniego, mėgsta jame voliotis. Tiesa, kai jau labai šalta, žmonės jas uždaro į tvartelį kartu su vištomis.
„Šiuo metu antys jau nebededa kiaušinių. Jos gyvena, lesa ir puošia kiemą. Ir sargauja“, – apie gyvenimą su antimis bėgikėmis kalba J. Čeponienė.
