Šeimininkų rankoms svyrant dėl augintinių organizmuose aptinkamų svetimkūnių, veterinarijos gydytoja atkreips dėmesį ir patars, kaip elgtis norint apsaugoti mylimus keturkojus.
Apie svetimkūnių grėsmes skrandyje
– Kelnaitės, plaukų gumelės ar net medinis mėsos iešmas... Ko tik nepasitaiko augintinių skrandyje... O jei šeimininkas nesureaguoja laiku. Kokios grėsmės kyla?
– Nedidelis ir neaštrus svetimkūnis gyvūno skrandyje gali „sėdėti“ ilgą laiką ir nekelti jokių simptomų, išskyrus kartkartėm pasitaikantį vėmimą ar neįprastą elgesį (nevalgomų daiktų laižymas, keistesnė eisena, neįprastas gulimasis ar stojimasis, atsiradęs išrankumas maistui, čepsėjimas).
Jeigu svetimkūnis skrandyje yra didesnis, aštriais kampais ar ilgesnį laiką, jis gali sukelti ir lėtinį skrandžio uždegimą.
Didesnė problema kyla tada, kai svetimkūnis iš skrandžio pradeda keliauti plonuoju žarnynu, kurio spindis yra žymiai siauresnis už skrandžio. Taigi jis gali užstrigti ir sukelti dalinį ar visišką žarnyno nepraeinamumą.
Tokiu atveju grėsmė gyvūnui kyla su kiekviena valanda, nes svetimkūnis spaudžia žarnyno gleivinę, sukeliamas uždegimas, gali sutrikti kraujotaka ir įvykti audinių nekrozė. Tad labai svarbu kuo anksčiau nustatyti problemą ir ją pašalinti.
Svetimkūniai iš skrandžio pašalinami paprasčiau: reikalinga negili sedacija (primigdymas), po kurios pacientas keliauja namo. Chirurginė operacija sudėtingesnė, pooperacinis laikotarpis ir gijimas taip pat ilgesni, galima ir komplikacijų rizika.
– Kokie svetimkūniai keturkojų skrandyje aptinkami dar? Koks tų radinių likimas?
– Svetimkūnių sutinkame kuo įvairiausių: žaislų atplaišų, vaisių kaulų (mango arba nektarino), plastmasės gabalų, įvairių audinių (moteriškų kelnaičių, kilimo gabalų, šlepečių dalių).
Kačių skrandyje dažniausiai sutinkamas svetimkūnis – plaukų sąvėlos, kurios per laiką tampa itin didelės ir kietos, negalinčios pasišalinti įprastais keliais (išvemiant arba su išmatomis), taip pat katės „mėgsta“ plaukų gumytes, įvairias virvutes, siūlus (pasitaiko ir su adatomis).
Teko sutikti ir šunų, suėdusių 12 šokolado batonėlių su visomis pakuotėmis, žieminę striukę ir gyvsidabrio termometrą. „Trofėjus“ iš virškinamojo augintinių trakto dažniausiai pasiima klientai.
– Kaip veterinarijos gydytojai vertina tokius gyvūnų užkandžius? Tai augintinių šeimininkų aplaidumas? Neapsižiūrėjimas, o gal nedėkingai sukritusios aplinkybės?
– Tokiais atvejais mes nelinkę šeimininkų smerkti: visko gyvenime nutinka.
Paliktas daiktas ant stalo, vaiko numestas žaislas, šuns ėdrumas lauke (juk ne viską spėji sužiūrėti) ar kitos situacijos.
Patiems veterinarams kartais tenka traukti svetimkūnius iš savo augintinių skrandžio ar žarnyno.
– Kas visgi nulemia netipiškas gyvūnų vaišes? Augintinio ėdrumas, o gal veislė? Tarkime, auksaspalvis retriveris ėdresnis nei taksiukas?
– Išties auksaspalviams retriveriams ir labradorams tokie nutikimai dažni.
Tiesą sakant, šunims dažniau nei katėms tenka įtarinėti svetimkūnius ir atlikti šias procedūras.
Gal tai susiję su jų vedžiojimu į lauką ir didesniu augintinio įsitraukimu į šeimos gyvenimą. O gal tiesiog jų smalsumas ir žaismingumas didesnis nei kačių.
Sunerimti verta pakitus gyvūno elgsenai
– Kaip žinoti augintinio šeimininkui, kada metas pas veterinarijos gydytoją, kuomet augintinis pasivaišino tuo, kuo neturėjo... Kiek tai pavojinga gyvūno sveikatai?
– Pas veterinarijos gydytoją reikėtų apsilankyti augintiniui sunegalavus, pakitus jo įpročiams ir elgsenai.
Gydytojo apžiūros reikėtų staigiai prasidėjus ūminiam vėmimui ir / ar viduriavimui arba jeigu retkarčiais vis sustreikuoja augintinio virškinimas.
Lėtinis vėmimas ir viduriavimas laikomas tokiu, jeigu kelis kartus per savaitę ar mėnesį gyvūnas išvemia maistą, skrandžio sultis arba vis minkščiau pasituština.
Į tokius nutikimus nereikėtų numoti ranka. Susirgimų būna daug ir įvairių, o situacijos rimtumą įvertinti ir gydymą skirti galima atlikus tyrimus ir nustačius diagnozę.
– Kas seka augintiniui pasivaišinus nevalgomais daiktais: skrandžio plovimas? Operacija? Ko tenka griebtis?
– Klientui ir jo augintiniui apsilankius veterinarijos klinikoje, pirmiausia yra surenkama visa gyvūno anamnezė (kada ir kaip viskas prasidėjo, kaip jaučiasi ir kiti specifiniai klausimai).
Po pokalbių su klientu vėliau vyksta detali gyvūno apžiūra, jeigu reikia – atliekami kraujo, šlapimo ir išmatų tyrimai bei specializuota vaizdinė diagnostika: ultragarsinis tyrimas, rentgeno nuotraukos, endoskopija.
Jeigu pokalbio metu paaiškėja, kad augintis ne daugiau kaip prieš valandą suėdė ką nors neįprasto, kas netolimoje ateityje gali sukelti problemų (šokoladas, žiurknuodžiai, nedideli ir neaštrūs svetimkūniai, vaistai), gyvūnas yra vimdomas klinikoje.
Jeigu tyrimų ir apžiūros metu įtariamas suėstas svetimkūnis, pirmo pasirinkimo procedūra yra gastroskopija, kurios metu lanksčiu endoskopu su kamera keliaujama į skrandį, iš kurio svetimkūnis pašalinamas specialiomis žnyplėmis.
Tokiais atvejais, jeigu svetimkūnis jau būna plonajame žarnyne, endoskopijos neužtenka – tenka operuoti.
Augintiniams gurmanams – antsnukis ir dresūra
– Teko girdėti, kad ištikus gurmaniškoms vaišėms pasitelkiama endoskopija. Kaip ji atliekama? Kas vyksta po jos?
– Endoskopija po gurmaniškų vaišių laikoma auksiniu standartu vaizdinėje diagnostikoje.
Procedūra atliekama lengvai seduotam gyvūnui, jos metu su endoskopu ir prie jo galiuko pritvirtinta kamera keliaujame apžiūrėti stemplės, skrandžio bei dalies dvylikapirštės žarnos.
Esant lėtiniams ar ūmiems vėmimams, šis tyrimas leidžia atrasti pažeidimus, įvertinti jų laipsnį.
Aptikus pažeidimų ar darinių, iš jų galima paimti mėginius tolimesniems, histopatologiniams tyrimams arba esant svetimkūniui jį pašalinti.
Atsigavimas po procedūros nesudėtingas, tad augintinis jau po valandos gali keliauti namo ir gyventi įprastą gyvenimą.
– Ar tai brangi procedūra?
– Procedūros kaina priklauso nuo augintinio dydžio ir nuo to, ar reikia imti mėginius, šalinti svetimkūnius.
Diagnostinės procedūros kaina svyruoja nuo 140 iki 200 Eur, šalinant svetimkūnį prisideda dar 90 Eur, o imant mėginius ir siunčiant juos į laboratoriją reikės sumokėti dar 100 Eur.
– Kaip išvengti panašių situacijų? Ko nedaryti? Ką patartumėte?
– Šeimininkai turėtų žinoti, kad augintiniui atsiradęs vėmimas ar viduriavimas nėra normalus reiškinys.
Kiekvienu atveju reikėtų pasiaiškinti jo priežastis, geriausiai – pasikonsultavus su veterinarijos gydytoju.
Deja, išvengti tokių situacijų, kur šuo ar katė ką netinkamo suėda, ne visada įmanoma. Reikėtų mokyti augintinį paklusnumo, komandos „palik“.
Būna šunų, iš kurių svetimkūnius traukiame ne vieną ir ne du kartus, tokiems, vaikštant po lauką, rekomenduojame dėti antsnukį, o namie būti atsargesniems, nepalikti maisto ar smulkių daiktų pasiekiamoje vietoje.