„Veja yra jungiamoji grandis tarp skirtingų aplinkos elementų, tarsi viso to fonas. Lietuvos gyventojai nori, kad tas fonas būtų nepriekaištingas – tanki, tolygios spalvos veja be piktžolių. Vis dėlto norint turėti tokią veją, reikia būti pasiruošus skirti daug dėmesio jos priežiūrai, nes nepriekaištinga išvaizda ir mažai laiko yra nesuderinami dalykai“, – sako sodininkystės ekspertė dr. Ingė Auželienė.
Pasak „Husqvarna“ sodo technikos eksperto Simo Bairašausko, graži vejos išvaizda išties reikalauja dėmesio ir laiko, tačiau jos priežiūrą gali palengvinti tinkamai pasirinkta šiuolaikiška technika.
„Visi žinome posakį, kad pas kaimyną žolė žalesnė. Iš tiesų daugelis mėgsta savo veją lyginti su kaimynų ir, jei pastebi persvarą pastarųjų naudai, domisi, ką kaimynai daro, kad jų veja tokia graži. Tai yra vienas iš esminių argumentų, kodėl nusprendžiama įsigyti robotą vejapjovę – nes tokį turi kaimynas, kurio veja atrodo nepriekaištingai“, – komentuoja pašnekovas.
Kaip rodo šių metų balandį atlikta reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa, nepriekaištinga vejos išvaizda svarbiausia jauniausiems, 18–25 m. amžiaus (33 proc.), ir didmiesčių gyventojams (35,5 proc.), o mažiausiai svarbi vyriausiai, 56 m. ir vyresnei, respondentų grupei (27 proc.) bei gyvenantiems kaimo vietovėse (27,5 proc.).
Vejos mažėja, lūkesčiai joms – ne
Nors lietuviai palankiai vertina veją ir yra linkę dėl gražios jos išvaizdos pasistengti, pasak dr. I.Auželienės, Lietuvoje stebima vejos ploto mažėjimo tendencija. Vis daugiau vietos sklype skiriama kitiems augalams – krūmams, gėlynams. Būna, kad labai mažų, kelių arų, sklypų savininkai visai atsisako vejos. Tačiau vejai skiriantys net ir nedidelį plotelį stengiasi užtikrinti, kad ji būtų maksimaliai išvaizdi.
„Mėgstamiausia mūsų šalies gyventojų vejos spalva – sodriai žalia. Skirtingi vejos mišiniai pasižymi skirtingais žolės atspalviais, tad renkantis mišinį reikia turėti tai omenyje. Seniau buvo nepopuliaru žydinčios pievos, dabar daugėja žmonių, kuriems yra gražu pieva su kiek aukštesne žole, pievų gėlėmis. Paprastai tokias įsirengia sodybų savininkai, kurie turi didelius vejos plotus, ir taip išsprendžia vejos šienavimo problemą. O štai vejos su žydinčiomis pienėmis, dobiliukais ar saulutėmis patinka tik nedaugeliui“, – komentuoja ekspertė.
Kad veja be pašalinių augalų ir plačialapių piktžolių yra sklypų savininkų siekiamybė ir vienas pagrindinių norų, pastebi ir S.Bairašauskas. Jo teigimu, su piktžolėmis padeda susidoroti robotai vejapjovės, nes dažnai pjaunant veją jos tiesiog nespėja ataugti.
Be to, vejos robotų pjaunamos žolės spalva ilgainiui tampa sodresnė, tolygesnė, yra kur kas mažiau pageltusių stiebelių, pati veja tampa tankesnė, visada yra vienodo aukščio. Veja taip pat mulčiuojama nupjauta žole, tad ją tręšti reikia rečiau.
Rūpintųsi labiau, bet trūksta laiko
39 proc. šalies gyventojų svarbiausia, kad vejos priežiūra neatimtų daug laiko, 23 proc. nurodo, kad jiems trūksta laiko rūpintis veja.
Pasak dr. I.Auželienės, norint turėti idealią veją reikia būti pasiruošus skirti jai daug dėmesio. „Yra vejų mišiniai žemesnei, lėčiau augančiai vejai ir kartais bandoma sumažinti priežiūrai skirto laiko pasisėjant būtent tokią. Žmonės įsivaizduoja, kad lėčiau augančią veją reikės rečiau pjauti. Iš tikrųjų yra atvirkščiai. Tokie mišiniai formuoja tankią velėną, todėl veją pjauti reikia dažniau“, – sako ji.
37 proc. respondentų šiltuoju metų sezonu vejos priežiūrai per mėnesį vidutiniškai skiria 2–5 val., o 23 proc. – net 5–10 val. Kiek daugiau nei dešimtadalis gyventojų (12 proc.) vejos priežiūrai negaili ir daugiau nei 10 val. per mėnesį, moterys linkusios tiek laiko skirti beveik dvigubai dažniau (15,9 proc.) nei vyrai (8,5 proc.).
S.Bairašausko teigimu, didžiąją vejos priežiūros laiko dalį būtent ir „suvalgo“ jos pjovimas.
„10 arų vejai nupjauti su vejapjove reikia apie 2 val., tad pjaunant kartą per savaitę vien pjovimui per mėnesį skiriamos apie 8 valandos, o šiemet, kai žolė auga itin sparčiai, gali būti skiriama ir dar daugiau. Kai sklype dirba vejos robotas, šis laikas sutrumpėja iki minimumo, nes papildomai pagražinti reikia nebent tas sklypo vietas, kurių nepasiekia robotas. Dažnai žmonės skundžiasi ir tuo, kad vejos pjovimui turi pasirinkti patį geriausią orą, kai nelyja. Vejos robotai dirba ir lyjant, tad nebereikia nuolat tikrinti orų prognozių ir sukti galvą, kada bus tinkamas metas pjauti veją“, – teigia pašnekovas.
Vejos robotai vis dažniau „įdarbinami“ ir užmiesčio sodybose, kur reikia prižiūrėti didesnį plotą. S.Bairašauskas sako, kad šiems įrenginiams nesvarbu, ar pjauti specialiai pasėtą veją, ar paprastą pievos žolę, tad į sodybas laisvalaikiu vykstantys gyventojai gali iš tikrųjų ilsėtis, o ne rūpintis žolės pjovimu.
Bendrovė „Spinter tyrimai“ balandžio 19–28 d. apklausė 1006 šalies gyventojų, kurių amžius – 18–75 metai.
