Oi, atgal prie temos...
Apsišaukėlio sindromas – tai psichologinis fenomenas, pasireiškiantis įsitikinimu, kad visi asmeniniai pasiekimai yra neužtarnauti ir atitekę nepaaiškinamos sėkmės arba atsitiktinumo dėka. Nelaimėliams, kuriuos jis kamuoja, atrodo, kad jie yra gerai užsimaskavę nekompetentingi asmenys ar apskritai visiški nevykėliai. Ir visa tai nepaisant blizgančio CV bei daugybės nuopelnų įrodymų.
Ironiška yra dar ir tai, kad kuo labiau progresuojama karjeroje (tuo pačiu įgyjant daugiau žinių ir patirties), tuo daugiau šansų šiam fenomenui pasireikšti.
Aš taip pat nešiojuosi su savimi šią paslaptį ir mintyse gromuliuoju abejonę žiūrėdama į savo vadovą: dievaži, toks protingas žmogus, o šitaip apsižioplino... Ir kaip sugebėjau jį taip apmauti, kad štai aš čia? Kalbu, aiškinu kažką tiems, kurie buvo ekspertais dar tada, kai svajojau būti balerina ir kosmonaute. Kad jie bent jau numanytų, kiek mažai aš išmanau. Kad tik atrodau, kad tik apsimetu.
Tiesa, šis jausmas po truputį nyksta su laiku ir augančiu žinių kiekiu, taip pat ir dėl atkaklaus darbo su savimi, tačiau ahrrr.... kaip jis man nusibodo!
Anksčiau laikiau save kažkokia anomalija, kuriai matyt kažkas su smegenimis negerai – vieną dieną štai ambicijos virte verda, mintyse dėlioju karjeros planus, kitą – sėdžiu tyli, nesuprasdama, kokiu būdu užsikeberiojau ten, kur esu. Anomalija? Dabar žinau: ne, ne, ne! Tas nelemtas Apsišaukėlio sindromas nepagaili net tų, kuriuos priimta laikyti talentingiausiais.
„Yra daugybė žmonių, kurie mano, kad aš esu ekspertė. Kaip tie žmonės gali tikėti tuo apie mane? Aš puikiausiai numanau apie visus tuos dalykus, kurių nežinau“, – dr. Margaret Chan, buvusi Pasaulio sveikatos organizacijos vadovė.
„Aš vis tiek manau, kad žmonės išsiaiškins, kad iš tikrųjų aš nesu labai talentinga. Aš iš tikrųjų nesu labai gera. Tai tiesiog viena didelė apgaulė“, – Michelle Pfeifer.
„Tu galvoji: kodėl kas nors dar kartą norėtų pamatyti mane filme? Aš vis vien nemoku vaidinti, tad kam tą darau?“, – Meryl Streep.
„Kartais aš atsibundu ryte prieš filmavimą ir galvoju: aš negaliu to daryti. Aš – apsimetėlė“, – Keit Winslet.
„Vis dar yra dienų, kai atsibundu jausdamasi lyg apgavikė, nebūdama tikra, kad turėčiau būti ten, kur esu“, – Sheryl Sandberg.
Emma Watson, Danielis Radcliffas, Tomas Hanksas, Rennee Zellweger ir dar daugelis kitų taip pat prisipažino, kad jaučia panašius jausmus.
Apsišaukėlio sindromas gali būti skirtingų formų, priklausomai nuo asmens patirties, asmenybės bruožų ir aplinkybių.
Savo knygoje „The Secret Thoughts of Successful Women: Why Capable People Suffer From the Imposter Syndrome and How to Thrive in Spite of It“ Valerie Young kategorizuoja jį į penkias grupes: perfekcionistą, superžmogų, natūralų genijų, tvirtą individualistą, ekspertą. Tad jei ir tave kartais užknisa šis jausmas, verta pasitikrinti, kokiam tipui priklauso tavo „apsišaukėlis“:
Perfekcionistas
Šiam Apsišaukėlio tipui sėkmė retai kada kelia pasitenkinimą, nes jie tiki, jog buvo galima padaryti dar geriau.
Perfekcionizmas ir Apsišaukėlio sindromas dažnai žengia kartu koja kojon: perfekcionistai sau užkelia kartelę į neįmanomas aukštumas, ir tuomet, kai nepajėgia jos peršokti, įklimpsta į savigraužos ir abejonių liūną. Nepaisant to, ar tai suvokia, ar ne, dažnai jie yra kontrolės maniakai ir dėl savos kokybės viską privalo padaryti patys.
Jei nesate tikri, ar jums tai tinka, štai termometras:
- Ar jus kada kaltino mikrovadovavimu?
- Ar jums sunku deleguoti užduotis? Ar jaučiatės neužtikrinti kai deleguojate darbus ir visada nusiviliate rezultatais?
- Ar manote, kad darbas visuomet turi būti 100% tobulas ir 100% laiku?
- Ar imate manyti, kad sėdite ne savo rogėse, kai nepasiekiate užsibrėžtų ambicingų tikslų?
Šiam apsišaukėlio tipui sėkmė retai kada kelia pasitenkinimą, nes jie tiki, jog buvo galima padaryti dar geriau. Tai nei produktyvu, nei sveika. Pripažinti savo sėkmes ir jas švęsti yra būtina, jei norite sustiprinti pasitikėjimą savimi ir išvengti perdegimo.
Superžmogus
Kadangi kankinami šio fenomeno galvoja, kad yra apsimetėliai tarp tikrų talentų, jie dažnai spaudžia save dirbti vis sunkiau ir sunkiau, kad tiems kitiems prilygtų. Bet tai tik viršelis pridengti nesaugumui, ir tokios perkrovos grasina net tik psichinei sveikatai, bet ir santykiams su kitais.
Ar jūs superžmogus (arba truputį darboholikas)?
- Ar pasiliekate dirbti ilgiau nei kiti, net jei jau nuveikėte viską, kas buvo būtina?
- Ar jūs stresuojate, kai dėl kokių nors priežasčių negalite dirbti, nes švaistote laiką?
- Ar paaukojate savo laisvalaikį ir pomėgius vardan darbo?
- Ar manote, kad iš tikro neužsitarnavote savo pozicijos, nepaisant daugybės pasiekimų ir diplomų, todėl dirbate ilgiau, kad įrodytumėte savo vertę?
Šiam tipui būdingas išorinis vertės patvirtinimas ir nesugebėjimas priimti konstruktyvios kritikos objektyviai.
Natūralus genijus
Verta būtų pabandyti į save pažiūrėti kaip į vis dar tebetobulėjančią asmenybę.
Kai kurie apsišaukėliai mano, kad jų pasiekimai yra nulemti įgimtų savybių, bet ne jų pačių pastangų. Kitais žodžiais sakant, jei reikia dirbti sunkiai ir ilgai, jie mano, kad tai dėl to, kad jie yra toje srityje paprasčiausiai nevykėliai.
Kaip ir perfekcionistai, jie nusistato kartelę neįmanomai aukštai ir save vertina ne tik tų reikalavimų atžvilgiu, bet ir tuo, ar pavyko iš pirmo karto: pakankamai greitai, pakankamai sklandžiai. Ir jei ne… jų dūmų sirena jau paleista.
Ar tai jūsų Apsišaukėlio tipas?
- Ar jūsų istorijoje yra buvęs „kiauro dešimtuko periodas“?
- Ar jums būnant vaiku sakydavo, kad esate labai protingas vaikis?
- Ar jums nepatinka idėja turėti mentorių, nes mėgstate reikalus tvarkytis savaip?
- Ar nesėkmės kerta per pasitikėjimą savimi ir jums… gėda susimauti?
- Ar mielai vengiate iššūkių, nes jums labai nesmagu bandyti kažką, kame nesate „profas“?
Verta būtų pabandyti į save pažiūrėti kaip į vis dar tebetobulėjančią asmenybę ir, užuot užsiėmus saviplaka, nusistatyti aiškius tikslus, ko dar reiktų išmokti.
Kietas individualistas
Pagalbos prašymas jums atrodo tiesus kelias atskleisti savo apsišaukėliškumą. Iki tokio lygio, kad atsisakote jos vien tam, jog įrodytumėte, iš kokio molio esate drėbti – reikia nereikia.
Ar tai jūs?
- Ar jūs tikite, kad viską privalote pasidaryti patys?
- „Man nereikia niekieno pagalbos!!!“
Puiku būti savarankiškam, bet viskam yra saikas, laikas ir vieta.
Ekspertas
Ekspertai tiki, kad vadovas kažkokiu būdu apsiriko juos pasamdydamas. Jų košmaras – atsiskleisti kaip nepatyrusiems ar nekompetentingiems.
- Ar jūs nesiunčiate savo CV, jei neatitinkate absoliučiai visų reikalavimų?
- Ar jūs siekiate visų įmanomų mokymų ir kvalifikacijų, nes manote, jog turite patobulinti savo žinias tam, kad būtumėte sėkmingi?
- Net jei jau esate senokai savo pareigose, vis vien manote, kad žinote nepakankamai?
- Ar pasijuntate nepatogiai, kai kas nors jus pavadina savo srities ekspertu?
Net jei jau esate senokai savo pareigose, vis vien manote, kad žinote nepakankamai?
Tiesa, kad visada yra ko išmokti, bet šis tipas nueina per toli. Žinios kaupiamos net tada, kai visai jų nereikia ir perspektyvoje net nereikės. Galbūt verta permąstyti esamą situaciją bei artimiausius planus ir tik tuomet spręsti, kokių žinių prireiks ir ką reikia daryti tam, kad jų įgytumėte.
Nepriklausomai nuo to, koks Apsišaukėlio sindromo tipas jus užklupo, verta sau atsakyti, ar esate tikrai sąžiningi su savimi? Ar tuos žodžius, kuriuos sakote sau, galėtumėte pasakyti savo artimiausiems žmonėms? Pagalvokite, gal už bendro stalo, kur sėdėdami mintyse užsiimate saviplaka, sėdi kiti, visiškai tokie pat Apsišaukėliai...
Alvyda Tamulevičienė (tinklaraštis geresneneivakar.com). Daugiau tekstų rasite ir jos FB puslapyje.
