1. Čerpiniai stogai – itin brangus variantas. Čerpes pasirinkęs klientas dešimtmečius išlieka ramus dėl rūpesčių nekeliančio, gražaus, stilingo stogo, o ši privilegija daug kam asocijuojasi su didžiuliais kaštais. Realybė pasirodo esanti priešinga: vertinant kokybės ir kainos santykį, betoninių čerpių stogo danga šiuo metu Lietuvos statybų rinkoje yra bemaž optimaliausias variantas.
Nors kainodarą lemia keli dedamieji, pavyzdžiui, čerpės tipas, padengimas ir pan., galima skaičiuoti, kad 1 kv. metro betoninių čerpių kaina su PVM ir pristatymu tiesiai į užsakovo kiemą prasideda daugmaž ties 7,5 Eur. Kitos Lietuvoje populiarios – skardinės stogo dangos – įkainiai prasideda ties panašia riba.
2. Čerpinis stogas tinkamas tik naujos statybos namams. Stogas – vienas iš dviejų svarbiausių bet kurio namo konstrukcinių elementų. Tiek betoninę, tiek keraminę čerpių dangą renkasi ir pavieniai klientai, ir statybų rangovai, vystantys didelius ilgalaikius projektus. Tad ši stogo danga tinkama statantiems naujus namus, renovuojantiems senus ir atnaujinantiems tam tikras atskiras būstų dalis.
3. Čerpinės stogo dangos mano senukas namas neatlaikys. Apskaičiavus bendrą čerpinio ir, palyginimui, skardinio stogo konstrukcijos svorį, galimas sniego, vėjo apkrovas bei atsargos koeficientą, kardinalūs skirtumai tarp čerpių ir skardos praktiškai išnyksta.
2015 m. tai moksliškai pagrindė kartu tiriamąjį darbą atlikę „BMI Lietuva“ ir Kauno technologijos universiteto profesorius Antanas Baltrušaitis. Šiame darbe detaliai išanalizuotos galimos stogo apkrovos ir tai, kaip jas atlaiko tiek čerpiniai, tiek skardiniai stogai.
Tad, tarkime, pūstelėjus 32 m/s stiprumo vėjui, 100 kv. metrų ploto šlaitinis čerpinis stogas turėtų atlaikyti apie 10 tonų apkrovą. Tiesa, statybomis besidomintieji žino, kad skirtingų formų stogų apkrovų skaičiavimai skiriasi.
Atliekant juos, taikomi ir atsargos koeficientai, o dažniausiai stogo konstrukcijose naudojama gegnė, kurios skerspjūvis yra 5 cm x 20 cm. Tokia gegnė pajėgi atlaikyti visas stogo dangas ir ant stogo užlipusį stogdengį. Sakykime taip: jūsų čerpinis stogas teoriškai atlaikytų ir kelis dramblius! 200 kv. metrų čerpių stogo danga iš esmės sveria panašiai kaip vienas dramblys – apie 8 tonas. Tačiau skaičiuojama taip, kad stogo konstrukcija su atsargos koeficientais pajėgi atlaikyti... 7 dramblius! Taigi čerpių svoris anoks trūkumas – tai greičiau privalumas.
4. Sutvirtinti stogo konstrukciją čerpėms – praktiškai neįmanoma misija. Nukeliant senąją dangą ir besiruošiant keisti ją nauja, visais atvejais būtina įvertinti, kokia šiuo metu konstrukciją sudarančios medienos būklė. Šioje situacijoje pagelbėti gali atestuotas konstruktorius.
Bet kuriai būsimai naujajai stogo dangai gali prireikti esamų konstrukcijų sutvirtinimo. Ir tam yra logiškos priežastys: sovietmečiu būta mažiau medienos, šios medžiagos nebūdavo paprasta gauti, todėl statybininkai dažniausiai gegnes įrengdavo maždaug kas 1,20 m, t. y. pakankamai dideliais tarpais.
Šiais laikais stogą sutvirtinti nesudėtinga net jeigu po juo įrengtos patalpos, o ir išsikraustyti iš namų ar biuro nereikia. Išeitis – po analogiško dydžio gegnę „sustatyti“ esamuose tarpuose, kad jas skirtų ne 1,20 m, o 60 cm atstumas. Gegnių sutankinimas yra gana nesudėtingas sprendimas, siekiant sutvirtinti stogą ir paruošti jį naujosios dangos įrengimui.
5. Jeigu jau kils uraganas, tai nusineš ir čerpinį stogą. Ankstesniuose punktuose paminėtos čerpinio stogo savybės užtikrina šios dangos svorio privalumą, t. y. stogas ilgainiui tampa praktiškai nepajudinamas. Tuo tarpu lengvoms stogo dangoms „pakilti“ nuo stipraus vėjo kyla yra didesnė rizika. Juokaujant galima sakyti, kad, jeigu jau uraganas nuplėšė vieną čerpę nuo čerpinio stogo, kaimyno skardinį stogą nusinešė su savimi visą.
6. Čerpinį stogą dengti galiu tik vasarą. Nors vidurvasaris yra statybų sezono pikas, tačiau stogdengiai pluša ištisus metus. Keičiant stogą vasarą, gali pasitaikyti kritulių, todėl, nuėmus senąją dangą, būtina gerai suplanuoti darbus ir palikti uždangalą nakčiai, kad liūtis neužpiltų visų namų.
Patyrusių stogdengių teigimu, keisti stogą yra praktiškas laikas – stiprių liūčių nebūna, o kibti stogo dengimo čerpėmis darbus galima ir prie minusinės temperatūros. Žinoma, – tik su būtinomis apsaugos priemonėmis.
7. Iš naujo dengti čerpinį stogą reikės po 30 metų, jeigu ne greičiau. Nors „Monier“ prekės ženklo atstovai „BMI Lietuva“ klientams suteikia 30 metų garantiją, įmonės tiekiamų čerpių tarnavimo laikas siekia mažiausiai 100 metų.
Kuo ilgiau čerpė „stovi“, tuo labiau – dėl savo fizikinių savybių ir svorio – ji „susiguli“ ir karbonizuojasi, todėl bėgant laikui ji tik tvirtėja. Karbonizacija – betoninėms čerpėms būdingas reiškinys.
8. Čerpės „einamos“ Vokietijoje, Lenkijoje ir pietuose, bet ne Lietuvoje. Čerpinė stogo danga puikiai dera su vidutinių platumų klimato juosta, kurioje išsidėsčiusi tiek Vokietija, tiek Lenkija, tiek dalis Pietų Europos valstybių, tiek Lietuva. Lietuviškas klimatas pasižymi keturiais metų laikais, dideliais vasarų ir žiemų temperatūrų skirtumais, atšiauriais vėjais ir snygiais.
Čerpės geba prisitaikyti prie sudėtingų ir nuolat besikeičiančių oro sąlygų, o dėl medžiagiškumo ypatybių po šia danga nesikaupiant kondensatui, po ja neužsilaiko ir drėgmė.
9. Čerpinis stogas nėra patogus saulės elektrinės įrengimui. Atsinaujinančios energetikos laikais, technologijoms kiekvieną dieną devynmyliais žingsniais žengiant į priekį, prie jų prisitaiko ir stogų gamintojai. Statybinių medžiagų gamintojas „BMI Monier“ yra sukūręs specialias čerpes, skirtas būtent saulės baterijų montavimui.
