Kvapų poveikio dažnai nesuvokiame
Pasak medicinos mokslų daktarės, aromaterapeutės ir Lietuvos Aromaterapeutų asociacijos vadovės Rūtos Aldonytės, kvapai mus veikia galingai ir greitai, dažnai mums to net nesuvokiant. Kvapas gali nuraminti, pakeisti nuotaiką, pagerinti dėmesingumą. Tačiau svarbu, koks jis – sintetinis ar natūralus. Sintetiniai ar kitokie pavojingų molekulių kupini kvapai, pavyzdžiui, pelėsių, dažų, klijų ar kvepalų, gali ne tik sutrikdyti, bet ir pakenkti mūsų organizmui.
„Lietuvoje vyrauja labai agresyvi kvapų kultūra: trūksta kokybės, negalvojama apie aplinkinius. Žinoma, yra puikių išimčių, tačiau kvapų naudojimo prasme esame šie tiek bananų respublika“, – tvirtino R.Aldonytė.
Lietuvoje vis dar vyrauja įsitikinimas, kad jei žmogus kvėpinasi, kvapas turi būti gerai juntamas, o jei kvėpinami namai – kvapas turi jaustis vos tik įėjus. Tačiau medicinos mokslų daktarė atkreipia dėmesį, kad gausus kvapų naudojimas pavojingas sveikatai. „Jei kvapas sukurtas iš sintetinių medžiagų, jei jis agresyvus ir per gausiai naudojamas, gali sukelti galvos skausmus, svaigimą, alergines reakcijas, lėtinį nuovargį, dėmesio stoką“, – pasakojo aromaterapeutė.
Pasak R.Aldonytės, gamtos dovanojami kvapai aplinkoje pasireiškia kaip švelnus signalas, kvietimas ar pranešimas. Natūralūs kvapai dažniausiai nebūna labai intensyvūs, nes yra kompleksiniai, juose daug molekulių keliauja ir sąveikauja kartu, pridengdamos ar paryškindamos viena kitą natūraliose sinergijose.
Tuo tarpu žmogaus sukurtos sintetinės molekulės turi kitus tikslus ir gamybos principus. Visų pirma keliami komerciniai tikslai – sukelti stiprų nepamirštamą įspūdį, „priversti sustoti“. Dėl šių priežasčių gausiai aromatizuojami skalbikliai, valikliai ar prausikliai. Taip kuriamas pageidautinas ilgai išliekantis, unikalus ir nepamirštamas kvapas. Bet palyginkite tikro obuolio kvapą (prie jo reiks prikišti nosį), ir „obuolinio“ oro gaiviklio kvapą – patys suprasite, koks didelis skirtumas tarp gamtos ir žmogaus gaminto kvapo.
SPA rinkoje pasigendama atsakingumo
R.Aldonytei dėl piktnaudžiavimo sintetiniais kvapais antrina ir SPA rinkos ekspertė, įmonės „E77“, įkūrėja Eglė Rukšėnaitė, kuri sako, kad Lietuvoje tik neseniai atsidarė du SPA viešbučiai, kurie naudoja natūralius eterinių aliejų mišinius savo erdvėse bei SPA centruose. Pasak jos, dauguma viešbučių bei SPA centrų, prisidengdami aromaterapija, naudoja sintetinius kvapus patalpoms kvėpinti ar sintetinius aliejus masažams daryti.
„Vien malonaus kvapo nepakanka, kad masažo procedūra turėtų aromaterapinį poveikį, nes tik natūralių eterinių aliejų molekulės veikia raminančiai, tonizuojančiai, balansuojančiai ar taip, kaip tuo metu reikia organizmui. Nors gydomosios eterinių aliejų savybės žinomos kelis tūkstančius metų, natūralius kvapus nurungia sintetika dėl daug mažesnės kainos“, – svarstė E.Rukšėnaitė.
Pasak pašnekovės, dauguma SPA vadovų sureikšmina momentinį pardavimą, bet negalvoja apie ateitį ir ilgalaikę klientų sveikatą. Vartotojai taip pat neklausia apie aliejų ar kitų produktų sudėtį, nes jiems tuo metu malonu, be to, pasitikima SPA kompetencija.
„SPA verslai turėtų būti sveikatingumo ir natūralumo idėjų lyderiai bei visuomenės švietėjai, tačiau daugelis elgiasi neprofesionaliai. Taip susidaro tarsi užburtas ratas, kai iš rinkos ekspertų trūksta atsakingo požiūrio į sveikatinimąsi, o iš vartotojų – žinių ir sąmoningumo“, – pasakojo E.Rukšėnaitė.
Tiesa, SPA rinkos ekspertė pastebi, kad Lietuva yra kur kas labiau pažengusi natūralumo link lyginant su kitomis Baltijos šalimis. Jos žiniomis, dar šiais metais Birštone atsidarys viešbutis, kuris taip pat siūlys išskirtinai natūralią produkciją pradedant kvapais baigiant kosmetika veidui ir kūnui. Vien dėl šio išskirtinio naujo projekto, SPA profesionalai Lietuvą laiko inovacijų lydere Baltijos šalių regione.
Atsargiai su namų atnaujinimu
R.Aldonytė primena, kad visų pirma svarbu išvalyti namus nuo kenksmingų kvapų. Didžiausią pavojų kelia žemos kokybės sienų dažai, grindų dangos, baldai, buitinė chemija. Kartais atnaujinant namus verta pasvarstyti, ar galėsime sau leisti aukštos kokybės dažus, baldus, grindų dangą ir kitus produktus. Antraip geriau pagyventi su senais, „išsivadėjusiais“ baldais, grindimis ir sienomis. O kai namai jau laisvi nuo blogų kvapų, galime parnešti natūralių – kvepiančių augalų, vaisių ar eterinių aliejų bei jų kompozicijų.
Pasak aromaterapeutės, eterinių aliejų kvapai yra puikus būdas įsileisti į namus gamtos kvapų, bet svarbu prieš tai apgalvoti, ko siekiama, nes eterinių aliejų molekulės gali veikti raminančiai, migdančiai arba stimuliuoti, padidinti aktyvumą. Eterinių aliejų pagrindu pagaminti kvapai gali tapti ir gyvenamųjų erdvių bei komercinių patalpų kvapais, ypač, kai pagaminti išmanančių žmonių.
Tarsi ilgalaikiai santykiai su žmogumi
Japoniškų kvapų ženklo @aroma įkūrėjas Satoshi Katoka pripažįsta, kad kai prieš 22 m. Tokijuje įkūrė savo kompaniją, beveik visa kvapų industrija buvo pasukusi cheminiu, sintetiniu keliu. Visgi jį vedė pirmyn noras grįžti prie grynumo, prie tikrumo, prie to, kas mes iš tikrųjų esame. Kompanija išsiskiria tuo, kad siūlo ne atskirus eterinius aliejus, bet kuria įvairių eterinių aliejų mišinius.
„Gali įsigyti 20 skirtingų rūšių kedrų, rozmarinų ar pušų, tačiau tokių, iš kurių galėtum sukurti harmoningą visumą nėra tiek daug. Vis dėlto maišome ingredientus tol, kol atrandame jų dermę ir sukuriame tokį kvapą, kuris papildo erdvę. Norint pajusti tokį natūralų kvapą, reikia kur kas daugiau laiko, nes skirtingi eteriniai aliejai atsiskleidžia pamažu. Tai – lyg ilgalaikiai santykiai su žmogumi“, – pasakojo Satoshi Katoka.
„Lietuviai, kaip ir japonai, nuo seno labai vertino gamtą ir ją garbino. Tuo mes esame panašūs, nes abiem tautoms būdinga pagarba medžiams, miškams ir žalumai apskritai. Deja, po ilgų priespaudos metų vėl atradę nepriklausomybę šiek tiek pamiršome savo vertybes ir pasukome į besivystantį pasaulį, kuriam buvo ir yra būdinga greita vartojimo kultūra. Na, o iš Rytų paveldėjome norą puikuotis kiekybe. Tuo tarpu japonai liko visada prie natūralumo. Kita vertus, ir Lietuvoje atsiranda vis daugiau žmonių, kurie pradeda atsirinkti ne tik ką valgo, bet ir kuo kvėpuoja, siekdami natūralumo harmonijos su gamta“, – antrino E.Rukšėnaitė.
R.Aldonytė taip pat tiki, kad esame tobulėjimo kelyje, visuomenės susidomėjimas didėja, kvapo pojūčiu naudojamės vis daugiau ir, tikėtina, atsiranda noras siekti geresnių uoslinių patirčių.
„Šiuolaikiniam žmogui beieškant harmoningo gyvenimo ir sugyvenimo gamtoje, uoslės pojūtis tampa vis svarbesnis. Natūralūs kvapai turi daug teigiamų poveikių. Jie gali nuraminti, sutaikyti, pakeisti nuotaiką ar pagerinti dėmesingumą...Todėl be galo svarbu atsakingai rinktis tai, ką užuodžiame, ir kovoti dėl savo aplinkos oro švarumo. Tik būdami atsakingi ir pradėdami nuo savęs galime gerinti kvapų vartojimo kultūrą“, – ragino aromaterapeutė.
