Skarifikuoti, šukuoti ar aeruoti?
Kad žemė greičiau įšiltų ir veja pradėtų leisti naujus gražius ir sveikus ūglius, iš jos pirmiausia reikia pašalinti senos žolės likučius. Tam ir skirti vejos skarifikavimo ar šukavimo metodai.
Skarifikavimas – tai dirvos įpjovimas apie 1 cm gylį ir senų žolių, lapų iškėlimas į paviršių. Jis atliekamas specialiu aparatu arba taip pat galima rinktis ir skarifikavimo grėblį.
Šukavimas yra paprastesnis metodas, kuris tinkamas, kai veja puikios būklės. Jei vejos plotas nedidelis, tai galite padaryti paprasčiausiu grėbliu.
Aeravimą T.Gurskas pataria rinktis senos vejos atgaivinimui, kai veja sunkiai geria vandenį, dirva yra „sunki“. Aeravimo metu dirva subadoma tam skirtais įrankiais: aeravimo batais/ šakėm, elektriniu ar mechaniniu aeratoriumi, taip užtikrinant, kad vejos šaknys gautų deguonies. Reiktų stengtis aeruoti vejos plotą tik vieną kartą, o ant jau išaeruotos vejos pabarstyti komposto arba smėlio.
Kaip pažymi apželdinimo specialistas, tiek skarifikavimą ar šukavimą, tiek ir aeravimą reikia atlikti tuomet, kai veja yra nešlapia, nes apsivels įrankių peiliai, bet ir ne per sausa, kadangi tokiu atveju minėti įrankiai neįpjaus į dirvą. Geriausia, kai dirva yra šiek tiek drėgna.
Reiktų stengtis aeruoti vejos plotą tik vieną kartą, o ant jau išaeruotos vejos pabarstyti komposto arba smėlio.
Atsižvelgdamas į šių metų oro sąlygas, T.Gurskas pataria šių darbų imtis balandžio viduryje. Prieš jų imantis, jis primena nepamiršti pažymėti laistymo sistemų, purkštukų, šviestuvų ir šulinėlių, kad jų nenupjautumėte ar nenulaužtumėte.
Vejos pjovimas
Apželdinimo specialistas pataria pirmą kartą veją pavasarį pjauti iš karto po skarifikavimo, prieš tręšimą. Besiruošiant vejos pjovimui, taip pat svarbu, kad dirvos paviršius būtų sausas. Veją pjaukite 2–3 cm aukštyje, kad saulė greičiau įšildytų dirvos paviršių ir skatintų naujų ūglių, stiebų ir lapų augimą.
Sena veja pirmą kartą pavasarį turi būti nupjaunama kuo trumpiau. Apželdinimo specialistas atkreipia dėmesį, kad pirmą kartą veją reikėtų pjauti su aštria žoliapjove, kad pjovimas nepaliktų didelių žaizdų ir kad vejos galiukai nenurustų.
Tuščių vejos plotų atsėjimas
Jei yra tuščių vejos plotų, apželdinimo specialistas primena, kad šiuos plotus reiktų atsėti, ant tuščių plotų išbarstant vejos sėklą. Jei veja nėra lygi, tam, kad palyginti paviršių, ant jo paberkite dirvos arba smėlio, užpildant nelygius ar tuščius vejos plotus, ir tuomet juose išbarstykite sėklą.
Jei veja yra vieno sezono, ją galima tręšti iškart – jai paprastai nereikalingas skarifikavimas ar šukavimas.
Tręšimas
Kaip pažymi T.Gurskas, didžiausia klaida, kai vos tik kiek atšilus orams, paskubama tręšti veją. Jis atkreipia dėmesį, jog svarbu, kad žemė būtų pakankamai įšilusi – jos temperatūra turi siekti ne mažiau kaip 5–7 laipsnių šilumos. Kad žemė jau pakankamai įšilusi, praneša vejoje pasirodę jauni lapeliai, žymintys augalų vegitacijos pradžią.
Tręšimas atliekamas po jau anksčiau aptartų darbų. Tiesa, jei veja yra vieno sezono, ją galima tręšti iškart – jai paprastai nereikalingas skarifikavimas ar šukavimas.
Kokias trąšas rinktis?
Pasak apželdinimo specialisto, pavasariui derėtų rinktis trąšas, kurių sudėtyje būtų daug mikro ir makroelementų, tokių kaip kalis, fosforas, azotas, kurie padės vejai greičiau atsigauti po žiemos sezono, atstatyti imunitetą, greičiau sužaliuoti ir suvešėti.
Pavasarį renkantis trąšas, taip pat būtina atkreipti dėmesį, kad jos būtų bechlorės. Derėtų rinktis greito veikimo trąšas, kurios jau kitą dieną po tręšimo būna ištirpusios. Susiduriantys su samanų problema, turėtų rinktis specialias trąšas, kurios pripildytos geležimi, pastaroji medžiaga mažina samanų plitimą. Išbarstę trąšas, nepamirškite nusišluoti terasų, takų, trinkelių, nepalikite trąšos likučių.
