„Mirusiųjų pagerbimo ritualai prie kolumbariumo niekuo nesiskiria nuo tų, kurie atliekami prie kapavietės: uždegama žvakė, pasimeldžiama arba pastovima, tylos minute pagerbiant velionį, – pranešime žiniasklaidai sako „Lietuvos krematoriumo“ vadovas Bernardas Vilkelis. – Skirtumas tik tas, kad prie nišos, kurioje pastatyta urna, nėra vietos gėlių krepšeliams ar vainikams. Tačiau Lapkričio 1-ąją vis dar matome jais nuo apačios iki viršaus apdengtus kolumbariumus.“
„Žinant, kad kolumbariume yra daug nišų, vadinasi, ir daug jų savininkų, kolumbariumo aplinkos tvarkymas tampa kolektyvine atsakomybe, kuri, prisimenant nesenus laikus, reiškė, kad yra niekieno, todėl, po Visų Šventųjų dienos ir Vėlinių paminėjimo, prie kolumbariumų likusios nuvytusios gėlės ir nudegusios žvakės kelia nevienareikšmius jausmus, – pastebi B.Vilkelis.
– Atrodytų daug tvarkingiau ir pagarbiau, jei prie kiekvienos kolumbariumo nišą dengiančios plokštės artimieji pritvirtintų laikiklį žvakei ir, jei mano esant reikalinga, vazelę keliems gėlių žiedams. Juo labiau, kad tokia praktika jau yra, – kai kurių Lietuvoje esančių kolumbariumų nišas puošia tiek paprasti, tiek menininkų kurti laikikliai. Artimieji visada juose gali pakeisti gėles ar žvakes naujomis.“
Kitose Europos šalyse, anot B.Vilkelio, kur kremavimas yra įprastas laidojimo būdas arba net dažnesnis nei laidojimas į žemę, kolumbariumai kartais primena panteonus ar koplyčias ir jų puošybos tradicijos skaičiuoja ne vieną amžių.
„Pavyzdžiui, Italijoje praeito amžiaus pradžios kolumbariumai tokio aukščio, kad artimieji, norėdami į nišos plokštės laikiklį įstatyti uždegtą žvakę ar pamerkti gėlę, turi lipti keletą metrų specialiomis kopėčiomis. Jos yra ant ratukų, plačios ir sulig kiekvienu nišos aukštu turi aikštelę, kurioje išsitenka vienas žmogus, – pasakoja B.Vilkelis.
– Ir nors norint pasiekti viršutines nišas tenka kopti gana aukštai, stumti nelengvas kopėčias keletą metrų iki reikiamos vietos, niekam nė į galvą nešauna gėles ar žvakes statyti ant žemės.“
Inovacijoms žengiant į įvairias gyvenimo sritis, neaplenkiama ir laidojimo sritis. Kai kuriose šalyse jau ne tik ant antkapių, bet ir ant kolumbariumų nišų plokščių galima išvysti velionio nuotraukas 3D pavidalu, tikras žvakes pakeitusias diodines, veikiančias saulės energija. O naujausia mada – ant plokštės pritvirtintas ekranas, kuriame galima kaskart, atėjus, įjungti ir peržiūrėti vaizdo filmuką su velionio gyvenimo epizodais.
Italijoje praeito amžiaus pradžios kolumbariumai tokio aukščio, kad artimieji, norėdami į nišos plokštės laikiklį įstatyti uždegtą žvakę, turi lipti kopėčiomis.
„Mažai tikėtina, kad tokia naujovė greitu metu atsiras ir Lietuvoje, žinant, jog net ir gėlių darželiais paverstos kapavietės nyksta labai pamažu. Tačiau gyvenimo kokybė dėl naujausių technologijų sparčiai kinta, be to, esant laisvam gyventojų judėjimui po ES bei kitas šalis, keičiasi ir mūsų šalies demografinė padėtis, tad akivaizdu, kad žmonės ieškos racionalesnių, bet etiškų, tvarių ir artimų mūsų krašto tradicijoms mirusių artimųjų pagerbimo formų“, – įsitikinęs B.Vilkelis.
Lietuvoje kolumbariumai ypač intensyviai pradėti statyti po 2011 m., atsiradus krematoriumui Kėdainiuose. Šiuo metu kolumbariumus turi visi didieji šalies miestai, tačiau juos stato ir mažesni miesteliai bei bažnytkaimiai.
