Jei nebūtų tūkstančių įvairiausių gėlių ir žolių, bitės neturėtų iš kur nešti medaus, drugiai netektų maisto, mes neturėtume gėlynų, o kvepalai – aromato. Mokslininkai, botanikai ir kiti augalų specialistai negalėtų tirti šio įdomaus ir mįslingiausio reiškinio.
Tikriausiai daugelis iš mūsų žodžiu „gėlė“ pavadiname kiekvieną gražų, spalvingą augalą. Tik ne botanikai. Jiems augalas – tyrinėjimo objektas, slepiantis daugybę paslapčių, kurioms išaiškinti prireiks dar nemažai laiko. Tiesa, per pastaruosius dešimtmečius pavyko nuveikti neįtikėtinai daug. Genetikai, pasitelkę radiaciją ir chemines medžiagas, jau sukūrė gausybę augalų mutantų. Žmogus, matęs nors vieną siaubo filmą, iškart pamanys, kad mutantas – tai, kas visada kelia siaubą. Nieko panašaus! Pačios gražiausios, spalvingiausios gėlės – mutantės, išvestos iš nieko nesiskiriančių laukinių augalų rūšių. Augalus tyrinėjantys mokslininkai jau žino, kaip sukurti naują egzotišką gėlę, gal net tokios spalvos, kokios gamtoje nerasite, didesnį ar ryškesnį žiedą ar net „apdovanoti“ augalą tokiomis savybėmis, kokių įprastai jis neturi.
Genai gali viską
 |
| Japonijos mėlynosios rožės |
Tik įsivaizduokite, laboratorijose jau seniai sukurti Australijos keistuoliai panašiais į kankorėžius žiedais. Pietų Amerikoje išrasti originalūs siauralapiai augalai, medingi Indonezijos paparčiai, į palmes panašūs sagainiai ar... Japonijos mėlynosios rožės. Pastarosios kurtos net keturiolika metų, nors iki tol buvo manyta, kad išauginti mėlynai žydinčių rožių neįmanoma, nes natūralios rožės neturi mėlyno pigmento. Tačiau mokslas gali viską: mokslininkai išskyrė našlaičių geną, kuris lemia mėlyną jų spalvą, ir panaudojo jį išvedant mėlynai žydinčių rožių veislę.
Ekspedicijos iš Lotynų Amerikos, Azijos, Pietų Afrikos į Europos botanikos sodus kasmet pristato dar nematytų atogrąžų augalų. Pastarąjį dešimtmetį mokslininkai itin didelį dėmesį skiria giliavandenių žuvų, bakterijų, grybų baltymams – vos tik ant jų patenka tam tikros spalvos spindulys, jie pradeda švytėti. Toks žalio baltymo genas jau „įdėtas“ į kai kurių augalų, o atitinkamai apšviesti jie gali švytėti žydra, geltona, salotine ar net raudona spalva.
Ateities vizijos
► Mokslininkai tikina, kad netrukus augalai nebus tokie lepūs ir kur kas lengviau ištvers šaltį. Jau rastas vienos antarktinių žuvų rūšies genas, dėl kurio žuvys atsparios šalčiui. Net ir įšalusios į ledą, o vėliau atitirpusios jos gali plaukioti lyg niekur nieko. Toks genas persodintas šilumą mėgstantiems vaismedžiams, kurie laboratorijose puikiai išvėrė šalnas.
► Botanikai mano, jog pavyks susidoroti ir su grybeliais, bakterijomis, amarais ir erkutėmis, žudančiais augalus. Pirmieji žingsniai žengti ir šioje srityje.
► Tikima, kad greitai kiekvienam augalų mėgėjui bus prieinamos ir klimatinės kameros, leidžiančios palaikyti tinkamą drėgmę ir temperatūrą.
► Sako, netolimoje ateityje masiniam vartotojui bus siūlomi ir kompiuteriniai automatai augalams laistyti, tad bus galima drąsiai palikti savo žaliuosius augintinius namų kompiuterio priežiūrai ir nesikreipti pagalbos į kaimynus prieš atostogas ar ilgą komandiruotę.
