Anot B.Poškuvienės, jei būnant vandenyje koją sutraukia mėšlungis ar prasideda kiti raumenų spazmai, svarbu kuo greičiau išlipti iš vandens. Išlipę iš vandens skaudančią vietą reikėtų pratampyti ir pamasažuoti, uždėti šildantį kompresą. Jei skausmas neatslūgsta, jam numalšinti naudoti priešuždegiminius vaistinius preparatus.
„Jei išlipti iš vandens negalite ir pradėjote skęsti, kelkite kuo daugiau triukšmo tam, kad jus išgirstų aplinkiniai žmonės. Svarbu yra akivaizdžiai parodyti, kad skęstate ir jums yra reikalinga greita kitų žmonių pagalba“, – pabrėžia B.Poškuvienė.
Pasak jos, plaukimo baseinuose ar prie vandens telkinių vasarą būna labai daug žmonių, daugybė jų taškosi vandeniu ir pastebėti į nelaimę patekusį žmogų yra ypač sudėtinga, todėl labai svarbu akivaizdžiai parodyti, kad esate bėdoje.
Jeigu nesulaukiama pagalbos, svarbu nusiraminti ir pabandyti atsipalaiduoti, nes gyvybei grėsmę keliančioje situacijoje atpalaiduotas kūnas turi natūralią savybę plūduriuoti vandens paviršiuje. Vandenyje taip pat svarbu kūną laikyti kuo horizontalesnėje padėtyje, iškelti galvą virš vandens ir nepamiršti kvėpuoti. Jei įmanoma, rankomis stengtis švelniai stumtis link kranto.
Greitai judančiame ar banguojančiame vandenyje, pavyzdžiui, jūroje, labai svarbu nuslopinti paniką ir norą šauktis pagalbos, nes skęstant vanduo patenka į kvėpavimo takus bei plaučius. Todėl reikėtų užčiaupti burną ir stengtis nekvėpuoti, kol galva neiškils virš vandens. Išnirus reikėtų greitai ir giliai įkvėpti ir vėl sulaikyti kvėpavimą, kol iškilsite į vandens paviršių. Šiuo atveju ypatingai svarbi savikontrolė – jei pavyksta nesupanikuoti ir nekvėpuoti po vandeniu, išgyvenimo tikimybė yra gana didelė.
Anot B.Poškuvienės, pamačius skęstantį žmogų, pirmiausia reikėtų kviestis gelbėtojus. Svarbu nepulti patiems į vandenį, jeigu nesate tvirtas plaukikas, nes taip galima ne tik pabloginti situaciją, bet ir apsunkinti darbą gelbėtojams. Pabrėžiama, kad prie vandens telkinių reikėtų elgtis atsargiai ir atsakingai.