Pirmieji gyvūnai – savos sodybos kieme
A.Glumbako ūkyje dabar auga daugiau nei 200 tauriųjų elnių bei apie tris dešimtis danielių. Šiuos gyvūnus ūkininkas augina jau 12 metų.
Pirmieji elniai ir danieliai Audronio šeimos sodyboje atsidūrė, kaip sako pats, dėl grožio.
„Pradžioje auginimas buvo kaip pomėgis. Turime sodybą prie ežero, o prie jos yra toks miškelis, pieva. Nutarėme kažką padaryti, kad būtų gražu. Tad užsitvėrėme aptvarą ir paleidom kelis danielius“, – pasakojo ūkininkas.
Tačiau erdvės prie sodybos buvo, todėl A.Glumbakas nutarė įsigyti ir tauriųjų elnių.
Pasak jo, tai – išdidūs, grakštūs ir didingi gyvūnai. „Karališki“, – šypteli.
Elnynas – tėvų ir senelių žemėje
Tačiau jei augini tauriuosius elnius, sulauki jų prieaugio. „Žiūriu, kad nebetelpam, mažai jiems erdvės, maisto.
Ir tada nutariau išnaudoti savo buvusią gimtinę. Čia, kur dabar esame, kažkada buvo buvo mūsų namai, čia gimiau. Čia gyveno ir mano seneliai. Mes iš čia turėjome išsikelti, kai viskas buvo melioruojama. Dabar tenka atkurti tai, kas buvo“, – pasakojo molėtiškis.
Paveldėtos tėvų ir senelių žemės irgi nebuvo pakankamai. Todėl dar jos teko išsinuomoti ir įsigyti. A.Glumbakas elnius ir danielius dabar augina aptvaruose.
„Nėra vadovėlio, kaip auginti elnius aptvaruose, – juokiasi ūkininkas, paklaustas, iš kur sėmėsi žinių. – Kai pradėjau auginti, klausinėjau kitų, tada teko pakeliauti po Europą: Lenkiją, Latviją, Ispaniją, Angliją, po įvairius elnynus, ir taip semtis žinių ir patirties.“
Reikalinga tvirta ir aukšta tvora
Ypatingų žinių, norint auginti elnius, sako molėtiškis, nereikia. Elniai minta šienu, grūdais, žole, papildomai jiems reikia mineralų.
Taip pat reikalingi specialūs aptvarai, aukštos tvoros. „Elniai yra labai stiprūs gyvūnai, jei juos kas nors išgąsdina, jei jiems būna stresas arba kai prasideda ruja, jie gali peršokti aukštas tvoras. Tauriesiems elniams yra reikalinga 2,5 metrų aukščio tvora“, – pasakojo pašnekovas.
Elnius gali išgąsdinti žmogus, kitas gyvūnas ar net virš jų skrendantis dronas.
Gyvūnai, pastebėjo ūkininkas, pripranta prie tam tikro šėrimo grafiko, transporto, prie žmogaus ir prie laiko.
„Kad jie pažįsta konkretų žmogų – aš abejoju. Ir ypatingų draugysčių žmogui nerodo. Tai laukinis gyvūnas, kurį gali prijaukinti ar privilioti tik maistu“, – kalbėjo molėtiškis.
Elniai atsparūs ligoms, tačiau kasmet per metus jiems reikia dviejų skiepų. Taip pat jie pakantūs ir klimatui – tiek karštoms vasaroms, tiek šaltoms žiemoms.
Mėsa – viena geriausių
Tiesa, ūkyje nėra nieko, susijusio su mėsos apdirbimu – tokios veiklos ūkininkas kol kas nevysto.
Į jo elnyną suka tie, kurie nori įsigyti elnių ar danielių veisimui, savo sodyboms, taip pat juos perka medžiotojai.
Tai laukinis gyvūnas, kurį gali prijaukinti ar privilioti tik maistu.
Elnias arba danieliai yra puikus pasirinkimas tiems, kas turi apleistų žemių, krūmų, griovių, pamiškių – vietų, kur kita žemės ūko veikla sudėtinga.
„Todėl žmonės įsirengia aptvarus, paleidžia elnius, ir jie puikiai ganosi. Krūmus išnaikina, žolę, todėl nereikia šienauti“, – kalbėjo ūkininkas.
A.Glumbakas sako neatmetantis idėjos ateityje užsiimti ir skerdimu bei mėsos pardavimu. Jo nuomone, tam Lietuvos rinkos užtektų.
„Yra įvertinta, kad elniena yra viena naudingiausių mėsų. Joje daug baltymų, mažai riebalų. Be to, gyvūnai auginami be jokių kombinuotų pašarų – tik grūdai, žolė“, – kalbėjo A.Glumbakas.
Be to, žmonės apskritai atsigręžia į žvėrieną, nes ji – vienas geriausių pasirinkimų kalbant apie mėsos kokybę.
„Tačiau kol kas Lietuvos prekybos centruose elnienos nėra, kai tuo metu Vakarų Europoje tokios mėsos paklausa auga“, – sakė ūkininkas.
Elnio turtas – ant galvos
Tačiau kol kas, kol A.Glumbako veikla – tik veisimas, savo gyvūnus jis vertina ne pagal raumens ar mėsos kiekį, o pagal ragus. Taip, kaip ir visi kiti elnių augintojai.
„Elnio vertė yra ragai. Jo kaina priklauso nuo ragų dydžio, jis turtą nešiojasi ant galvos.
Kiekvienais metais aš vežu ragus į Latviją, į apžiūrą – juos ten matuoja, sveria, o elnių augintojai suvažiuoja iš visos Europos“ – pasakojo A.Glumbakas.
Ragų kokybė priklauso nuo genų, pašarų ir gyvenimo sąlygų. Brandaus gero elnio ragai sveria 10 ir daugiau kilogramų, o išskirtinių elnių gali sverti ir apie 20 kilogramų.
Ragus gyvūnai meta pavasarį. Tada, kai jie nukrenta, ūkininkas sako einąs į aptvarus jų surinkti.
Kai ragai iš naujo pradeda augti, iš pradžių auga ne kaulas, o pantai – formuojasi gyslos, kremzlės, kraujagyslės. Vėliau jie pradeda kaulėti, ir visas tvarinys pavirsta kaulu.
„Elnio ragai per dieną gali paaugti net vieną centimetrą, – kalbėjo elnių augintojas. – Kiekvienais metais jie tokį svorį numeta ir užsiaugina kitą. Įsivaizduojat, kiek jam reikia potencialo, energijos, kad užaugintų tokius ragus?“
Pasiekia trofėjinę vertę
Pirmieji elnio jauniklio ragai būna 30–40 centimetrų ir kasmet auga tol, kol pasiekia vadinamąją trofėjinę vertę, o po to vėl ima mažėti. Galiausiai, elniui senstant, jo ragai vėl tampa 30–40 centimetrų.
Ragų maksimumą elnias pasiekia būdamas maždaug 12 metų.
„Bandos viršininkas yra tas, kuris turi didžiausius ir stipriausius ragus. Jis gauna patelių haremą be kovos“, – juokėsi elnių augintojas.
Beje, pradėjęs auginti elnius aš nebegaliu medžioti. Tiesiog neišeina, – atsisveikindamas sako ūkininkas.
„Geras elnias kainuoja kaip automobilis, – pridūrė ūkininkas. – Iš tiesų yra pasaulyje tokių kainų.“
Molėtiškio elnyne patelės kainuoja apie 600 eurų, vidutinė patinų kaina – 1500–2000 eurų.
„Dirbant tokį darbą reikia mylėti gyvūnus ir gamtą. Beje, pradėjęs auginti elnius aš nebegaliu medžioti. Tiesiog neišeina“, – atsisveikindamas sako ūkininkas.
