2020 04 21

Augalų ekspertė pasidalijo taisyklėmis, kurios padės sulaukti gausaus vaisių ir uogų derliaus

Darbai sode, darže bei gėlyne įsibėgėja. Balandžio mėnesį laikas sodinti uogakrūmius ir vaismedžius, dekoratyvinius augalus bei gėles, į dirvą sėti ankstyvąsias daržoves. Pasirodo, sulaukti gausaus uogų ir vaisių derliaus gali pavykti žinant vos kelias pagrindines taisykles.
Darbai lauke
Darbai lauke / 123RF.com nuotr.

„Senukų“ Sodo centro specialistė Vitalija Rylienė dalijasi patarimais, padėsiančiais sėkmingai papildyti vaismedžių ir vaiskrūmių kolekciją sode bei išvengti dažniausiai pasitaikančių klaidų juos sodinant, rašoma išplatintame pranešime.

Parinkite sodinukams tinkamiausią vietą

Renkant sodinukams vietą sode, augalų ekspertė pirmiausia pataria atsižvelgti į dirvožemio tipą, struktūrą bei pasidomėti, kurių rūšių vaismedžiai ir vaiskrūmiai geriau tarpsta rūgštesnėje, o kurių – neutralesnėje dirvoje.

„Dirvožemio rūgštingumas turi įtakos ne tik sodinukų augimui, bet ir vaisių bei uogų skoniui“, – atskleidžia V.Rylienė.

Pranešimo autorių nuotr./Augalų ekspertė Vitalija Rylienė
Pranešimo autorių nuotr./Augalų ekspertė Vitalija Rylienė

Anot jos, taip pat svarbu įvertinti, kokiame gylyje sklype renkasi gruntinis vanduo, ar jis neužsilaiko.

„Jei vandens per mažai – augalai gali skursti, tad pirmaisiais augimo metais vaismedžių ir vaiskrūmių sodinukus gali tekti dažniau palaistyti. Jei vanduo užsilaiko, verta įsitikinti, jog augalo šaknys nemirks, nepradės pūti“, – patarimais dalijasi augalų ekspertė.

Planuojant naujųjų sodinukų vietą, tikslinga atsižvelgti ir į būsimą jų dydį. „Įvertinkite, ar augdamas vaismedis nesudarys šešėlio šalia esančiam daržui, ar vaiskrūmiai nepradės kerotis link kaimynų sklypo“, – atkreipia dėmesį V.Rylienė ir primena, kad pakankamas atstumas tarp augalų taip pat svarbus, nes per tankiai susodinti vaismedžiai rizikuoja dažniau sirgti įvairiomis ligomis, gali greičiau vieni nuo kitų užsikrėsti.

Sodinkite teisingai

Sodinant vaismedžius, augalų specialistė rekomenduoja iškasti mažiausiai 1 m skersmens duobę, o vaiskrūmių sodinukams – 0,5 m skersmens ir 50–60 cm gylio. Vaismedžiai, atsižvelgiant į augalo rūšį bei dirvos struktūrą, gali būti sodinami ir giliau.

Per tankiai susodinti vaismedžiai rizikuoja dažniau sirgti įvairiomis ligomis, gali greičiau vieni nuo kitų užsikrėsti.

V.Rylienė duobes sodinukams pataria paruošti iš anksto, bent keletą savaičių iki sodinimo. „Duobės dugną išpurenkite kastuvu, dirvą sumaišykite su humusu ar patręškite kitomis maistingomis medžiagomis ir leiskite susigulėti. Vaiskrūmius galite sodinti iš karto“, – atskleidžia augalų ekspertė.

123RF.com nuotr./Medžių sodinimas
123RF.com nuotr./Medžių sodinimas

Jos teigimu, svarbią reikšmę sodinuko augimui turi tai, kaip jis pasodintas.

„Augalo šaknys turi „žiūrėti“ duobės kraštų link, jos jokiu būdu negali būti užlenktos į viršų. Šios taisyklės laikytis pavyks, jei duobės viduryje paliksite kauburėlį, o sodinuką į paruoštą vietą įstatysite taip, kad šaknys patogiai pasiskleistų“, – sprendimu dalijasi specialistė. Ji primena, kad tarpus tarp pasodinto vaismedžio ar vaiskrūmio šaknų reikėtų kruopščiai užpildyti žemėmis. Tai atlikti rekomenduotina rankomis, nes su kastuvu šaknis galite pažeisti.

Sodinimo pabaigoje dirvą patariama atsargiai sumindyti. Taip užtikrinsite, jog žemė susigulėjusi ir jos sodinimo vietoje pakanka.

Anot ekspertės, kad užtikrintumėte taisyklingą kamieno padėtį augant, pasodintą vaismedžio sodinuką būtina pritvirtinti prie atramos.

„Paprasčiausias sprendimas – medinis kuoliukas. Tik vaismedžiams tvirtinti rekomenduotina rinktis kuoliukus be žievės, mat joje gali slypėti ligų užkratai ir kenkėjai“, – patarimu dalijasi V.Rylienė ir atskleidžia, kad jei dirva smėlinga, geriau rinktis ilgesnius kuolus – tuomet būsite tikri, kad sodinukas bus pritvirtintas stabiliai.

Pirmaisiais metais skirkite daugiau dėmesio

Specialistė atkreipia dėmesį, kad pirmaisiais sodinukų augimo metais jiems patartina skirti daugiau dėmesio. Pavyzdžiui, sausringu periodu retkarčiais palaistyti: „Tam, kad sausrų metu vanduo pasiektų šaknis ir nenutekėtų į šalis, dar sodinant augalą suformuokite lėkštę primenantį dirvos paviršių: duobės kraštus palikite aukštesnius, o paviršių link augalo stiebo suformuokite nuožulnesnį.“

Jei dirva sklype sausesnė, jos purenimą galima pakeisti mulčiavimu.

Anot V.Rylienės, keletą pirmųjų metų naudinga rūpintis ir aplink sodinukus esančios dirvos higiena: „Pašalinkite maistingas medžiagas naudojančias piktžoles, išpurenkite dirvos paviršių. Taip pagerinsite deguonies įsisavinimą, užtikrinsite tinkamą šaknų ventiliaciją bei palengvinsite drėgmės pertekliaus pasišalinimą.“

Jei dirva sklype sausesnė, jos purenimą galima pakeisti mulčiavimu. „Mulčias ne tik neleis piktžolėms augti, bet ir sulaikys drėgmę vasarą, o žiemą šaknų vainiką apsaugos nuo šalnų“, – sprendimu dalijasi augalų ekspertė ir primena, kad medeliams mulčiuoti gali būti naudojamos ir pjuvenos, stambesnės medžio drožlės.

Fotolia nuotr./Darbai sode ir darže
Fotolia nuotr./Darbai sode ir darže

„Kol sodinukas jaunas, mulčiuoti galima ir perpuvusiu mėšlu, durpėmis, kompostu. Tai bus puiki trąša augančiam organizmui. Tiesa, pastarasis mulčiavimo būdas neapsaugos nuo piktžolių, tad jas kartkartėmis teks pašalinti“, – atskleidžia specialistė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos