„Jau nebegaliu žiūrėti į šio personos vedžiojamus/kankinamus šunis. Noriu pranešti ir perspėti žmones apie šunų „išvedžiotoją“ Sigitą. Vasarą Laisvės alėjoje ant saulės, didžiausio karščio, pririšti šunys laukia, kol jis drabužių parduotuvėse, ar kur kitur apsipirkinėja. Dabar prie minuso, kol jis gėrė šiltai arbatą, šuo drebėdamas ir susisukęs gulėjo ant žemės ir laukė. Šitaip šalti turėjo ne kelias minutes. Su didžiuliu, kabančiu griežtu antkakliu, kuriuos jis, panašu, deda visiems, kuriuos vedžioja, nors šunys turi savo antkaklius ir dauguma tokių griežtų net nėra matę. Į pastabas, deja, nekreipia dėmesio, kitus – pasiunčia toli“, – laiške 15min dėstė pašnekovė.
Šokiravo žiaurus elgesys
Mergina teigė mačiusi, kaip agresyviai šunų vedžiotojas elgėsi su vokiečių aviganių mišrūne. Šuo, pasak jos, paniškai bijojo ir pabrukęs uodegą norėjo bėgti kuo toliau. Neseniai, – dėstė ji, – matytas ir haskių veislės šuo su griežtu antkakliu, kraujuojančiu kaklu bėgantis paskui.
Dviračiu riedantį ekscentriškąjį Sigitą, lydimą kelių šunų, galima kone kasdien sutikti Laisvės alėjoje. Būtent gatvėse, atskleidė pašnekovė, jis ir ieško klientų.
„Kiti matė, kaip šuniui uždėjęs kaukę vedėsi jį Laisvės alėja. Šunys visada persigandę. Tarp šunininkų jis žinomas, ne tokių baisybių daromų matę. Ne kartą matytas daužantis tuos šunis, kartais grandinėmis aplink kaklą pririšami. Kažkas jam patiki savo mylimus šunis... Nepakliūkit“, – 15min skaitytojus perspėjo mergina.
Kita pašnekovė, kaunietė Eglė, 15min pasakojo: „Pati mačiau 3 šunis su smaugiamaisiais antkakliais, kuriuos patąsė (kaip žinoma, šuns, kuriam uždėtas smaugiamasis antkaklis, negalima nei tąsyti, nei tampyti, nes labai greitai pažeidžiama trachėja. Taip pat negalima vesti šuns šalia dviračio, kaip jis tąso po visą Kauną...), ant jų rėkė nežinia dėl ko. Vienam šuneliui porą kartų netgi pliaukštelėjo.“
„Mano tikslas, kad šeimininkai sužinotų, kam palieka mylimus augintinius, nes daugelis net neįsivaizduoja. Jis moka ir pakalbėti gražiai, neva dresuoja, žmonės pasiima tobulus šunis po jo auklėjimo. Iš tiesų – paima sužalotus psichiškai ir fiziškai“, – teigė Eglė.
Net keliose gyvūnų teisėms neabejingose socialinio tinklo „Facebook“ grupėse kauniečiai pasakoja apie netinkamą vyro elgesį su šunimis.
Patikėjo rekomendacijomis
Trumpa, tačiau įsimintina pažintimi su šunų vedžiojimo paslaugas teikiančiu Sigitu, pasidalijo ir 15min kalbinta Lina.
„2015 metais ieškojome, kur palikti šunį. Tuo metu jam buvo 7 mėnesiai. Pažįstami rekomendavo, sakė, kad jis prižiūri ir dresuoja šunis. Paskambinom, susitarėm dieną pabandyti, nors labai įkalbinėjo palikti bent savaitei. Atvažiavę prie jo namų pamatėm baisų vaizdą: tvoros, gelžgaliai, kažkokios vištos, purvynai...“, – patirtimi dalijosi pašnekovė.
Vėliau Lina pasigailėjo palikusi savo ramaus būdo auksaspalvių retriverių kalytę nepažįstamam žmogui. Pasak jos, tokiam jaunam šuniui didesnis fizinis krūvis gali pakenti. Vakare nuvykusi atsiimti mylimo augintinio, pašnekovė buvo šokiruota.
Radau pridususį, gargaliuojantį šunį. Pasirodo, jis 4,5 km tempė mūsų kalytę paskui dviratį, laiptais aukštyn ir žemyn.
„Radau pridususį, gargaliuojantį šunį. Pasirodo, jis 4,5 km tempė mūsų kalytę paskui dviratį, laiptais aukštyn ir žemyn. Bandžiau sakyti, kad taip nesitarėm, kad šunis prie dviračio pradeda pratinti sulaukus 1,5 metų. Jis nesileido į kalbas... Šuo gargaliavo dar savaitę ir palengva praėjo, bijojau, kad gali būti pažeista trachėja“, – kraupiais prisiminimais dalijosi ji.
Sumokėjo 300 eurų
Šunų vedžiojimo ir dresūros paslaugas teikiančio vyro paslaugomis susiviliojo ir Kristina (vardas pakeistas). Itin judrų, sudėtingo charakterio mišrūną auginanti kaunietė pasakojo išbandžiusi ir dresūros kursus, ir privačių trenerių paslaugas. Nepasiekus norimų rezultatų griebėsi paskutinio šiaudo – pasikliovė pažįstamų rekomenduotu Sigitu. Šuns dresūra atsiejo apie 300 eurų.
„Rudenį vaikštinėdama centre tą žmogų pamačiau. Pradėjom kalbėtis apie dresūrą, apsikeitėm kontaktais. Lapkritį jam paskambinau ir susitarėm, kad porą savaičių jis prižiūrės ir dresuos šuniuką. Aiškiai pasakiau, kad jokio mušimo negali būti. Šuo sveria apie 15 kg, nėra toks didelis, kad nebūtų galima suvaldyti“, – 15min paaiškino Kristina.
Pašnekovės teigimu, šunį paėmęs vyras dažnai skambindavo, pasakodavo, ką keturkojis veikė ir kaip jaučiasi, todėl ir nekilo įtarimų. Mergina prisiminė, kad pirmąją dieną Sigitas pats pasiūlė susitikti argumentuodamas, jog naudinga pasimatyti su šeimininkais. Vėliau jis nuomonę pakeitė, tad augintinį Kristina pamatė praėjus 5 savaitėms.
Sakė, kad šuo turi pamiršti viską, ką iki šiol mokėjo ir išmokti naujai.
„Praėjus sutartoms dviem savaitėms, jis paskambino ir sako: reikia pratęsti terminą, nes šuo tik pradeda adaptuotis. Sakė, kad šuo turi pamiršti viską, ką iki šiol mokėjo ir išmokti naujai. Aišku, aš naiviai patikėjau ir sutikau“, – atviravo kaunietė.
Pasiėmė sužalotą šunį
Bėgant laikui artėjo Kristinos atostogos, taigi pasitarusi su Sigitu ji ryžosi pratęsti dresūros laiką. Vaizdas, kurį išvydo grįžusi ir susitikusi su keturkoju, privertė suabejoti „specialisto“ kompetencija.
„Šuo buvo netekęs svorio, kaulai išlindę, bet dėl to priekaištų neturėjau, nes jis buvo neėdrus, sunkiai priaugdavo svorio. Svarbiausia, pastebėjome gal 4 cm skersmens raudoną, ištinusį guzą ant kojos. Taip pat matėsi, kad snukis įkastas kito šuns. Jis pasiteisino sakydamas, kad gatvėje sutiko kitą šunį, privedė pasisveikinti, o tas įkando. Prieš tai telefonu jis man pasakojo, kad mūsų kalytė nelabai sutaria su kitu jo laikomu šunimi, tai dar klausimas, su kuo ji susikibo. Jis sakė: o kas jums būtų pasikeitę, jeigu būčiau pasakęs? Buvo drėskimo ar kandimo žymė prie pat akies, tai laimei, jos neužkabino“, – skaudžią istoriją prisiminė Kristina.
Augintinio sveikata susirūpinusi kaunietė suskubo pas veterinarą. 15min ji teigė, kad šunį prižiūrėjęs vyras norėjo vykti kartu ir rekomendavo kliniką. Kristina patvirtino, kad jis pasisiūlė sumokėti už apžiūrą.
Prieš kelias dienas parke vedžiodama šunį pastebėjau, kad daugiau pajudėjus nusilpsta galinės kojos. Gali būti, kad dėl per didelio fizinio krūvio, kai tampė paskui dviratį po visą Kauną.
„Apžiūrėjo šunį ir pasakė, kad žaizda neaišku ar kastinė, ar kažkuo įdurta/įsidurta, nes matėsi tokios dvi skylutės. Tai dezinfekavo, suleido antibiotikų, davė purškalą ir paleido. Kadangi aš nepasitikėjau, tai nuvežiau šunį į kitą kliniką. Ten padarė kraujo tyrimą. Rezultatai buvo geri, dėl to nieko blogo negaliu pasakyti. Dėl pačios žaizdos suabejojo: kodėl skyrė antibiotikus, kodėl būtent tokius. Pasakė neleisti antros ampulės, kurią davė į namus. Žaizdą kelis kartus per dieną valėme, tai greitai užgijo. Prieš kelias dienas parke vedžiodama šunį pastebėjau, kad daugiau pajudėjus nusilpsta galinės kojos. Gali būti, kad dėl per didelio fizinio krūvio, kai tampė paskui dviratį po visą Kauną. Jaunam šuniui galėjo pakenkti“, – svarstė Kristina.
Pašnekovės teigimu, grįžęs į namus šunelis elgėsi neįprastai – buvo itin meilus. Pagalvoti apie tai, kokiomis sąlygomis šunų priežiūros paslaugas teikiantis vyras laiko gyvūnus, privertė dar viena detalė – nemalonus kvapas.
„Šunį plovėm 3 kartus, kol dingo smarvė. Jis mūsų į namą neįsileido, visus reikalus tvarko kieme. Jau ir kiemas visokių daiktų, šiukšlių prineštas. Nemačiau, kaip atrodo name, bet šuo smirdėjo tragiškai. Kai paėmėm šunį, tai mūvėjau odines pirštines, jos taip prisigėrė smarvės, kad teko išmesti. Žodžiu, šuo buvo visiškai neprižiūrėtas.
Jeigu jau apsiima prižiūrėti ir dresuoti šunį, tai turi tam turėti sąlygas. Kai pasiėmėm, tai reikėjo viską fiksuoti: nušiurusį kailį, žaizdas, bet ne tai buvo galvoje. Jis minėjo, kad drausmina šunis žodžiu. Apie mušimą nieko neužsiminė. Ir aš negaliu teigti, kad mano šuo buvo mušamas, nes neturiu jokių įrodymų. Nėra taip, kad pakėlus ranką šuo gūžtųsi, bet faktas: savaitę negalėjom išvesti į lauką, nes ji nenorėjo eiti. Reikėjo per prievartą tempti arba nunešti“, – kalbėjo ji.
Metė telefono ragelį
Skambučio iš nežinomo numerio sulaukęs Sigitas kiek sumišo. 15min žurnalistei paprašius patikslinti, ar atsiliepė šunų dresuotojas, jis sudvejojo, tačiau netrukus ištarė: „Taip, kartais dresuoju“.
Išgirdęs, kad socialiniame tinkle netrūksta kauniečių, pasakojančių apie jo netinkamą elgesį su gyvūnais, vyras atkirto, kad – tai jų pačių problemos ir pripažino internetu nesinaudojantis. Panašios nuomonės pašnekovas laikėsi ir paprašytas pakomentuoti 15min kalbintos Kristinos atvejį.
„Ką aš galiu padaryti, jeigu yra negerų žmonių. Suprantant, aš dirbu, o žmonės kažką prisigalvoja. Ten buvo ne sužeidimas, o įdrėskimas kažkoks tai. Gi buvom pas veterinarą, apžiūrėjo. Aš manau, kad veterinaras geriau supranta“, – sakė jis.
Sulaukęs klausimo, ar turi kokį nors išsilavinimą, susijusį su šunų dresavimu, Sigitas paneigė anksčiau paties ištartus žodžius: „Suprantat, aš ne tai, kad dresuoju... Aš neužsiimu nei egzaminų laikymais, nei kažką. Jeigu šunelis ten koks pabūna pas mane, tai ir lakstau su juo po gatves.“
Kas yra šuns mušimas? Jeigu 2-3 metų šunį pabari, nes jis vaiko mažą šuniuką... Tai ar jam kąsniuką duoti? Jam jau kąsniukas nepadės, suprantat? Turi būti, mano supratimu, kažkiek pabaustas.
„Kas yra šuns mušimas? Jeigu 2-3 metų šunį pabari, nes jis vaiko mažą šuniuką... Tai ar jam kąsniuką duoti? Jam jau kąsniukas nepadės, suprantat? Turi būti, mano supratimu, kažkiek pabaustas. Aš, pavyzdžiui, girdėjau anksčiau kalbant: mes čia gydėm gydėm šunį, dresavom dresavom amerikoniškais kąsniukais... Ir nieko. Vėliau paskambina žmogus ir sako, kad jau užmigdė... Per krūvį aš gydau šunį“, – 15min dėstė Sigitas.
Paklaustas ar žino, kad ne kiekvienam šuniui gali būti taikomas vienodas fizinis krūvis, vyras aiškaus atsakymo nepateikė. Jo žodžiais tariant, šuo bėga pats. Vienas daugiau, kitas – mažiau. Jis pripažino, kad ir šiuo metu prižiūri šunis. Tiesa, paprašytas paaiškinti, ar turi tam reikalingas sąlygas, Sigitas atsisveikino ir nutraukė pokalbį.
Ragina domėtis dresuotojo kvalifikacija
15min kalbinta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) patarėja Kristina Stakytė paaiškino, kad dresuoti kitiems asmenims priklausančius gyvūnus gali fiziniai asmenys, turintys dresuotojo kvalifikacijos patvirtinimo dokumentą, išduotą atitinkamos gyvūnų laikytojus vienijančios asociacijos. Šunų vedžiojimo paslaugas tiekiantiems asmenims reikalavimai nėra nustatyti.
„VMVT gali atlikti patikrinimą, gavusi dresūros paslaugas pirkusio asmens skundą su įrodymais, kad paslauga buvo suteikta ir už tai sumokėtas atlygis. VMVT pažymi, kad pastebėjus galimai žiaurų elgesį su gyvūnu, būtina nedelsiant kviesti policiją.
Be to, ketinant įsigyti dresūros paslaugas vertėtų pasikliauti ne vien pažįstamų asmenų rekomendacija, bet ir pas tokias paslaugas teikiantį asmenį paprašyti asociacijos išduoto kvalifikacijos pažymėjimo, susisiekti su asociacijos atstovais ir pasiteirauti apie keliamus reikalavimus dresavimo paslaugas teikiantiems asmenims, paklausti jų rekomendacijų ir pan.“, – teigė ji.
Pasak K.Stakytės, asmuo, pažeidęs Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų nuostatas gali būti baudžiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnį.
