Tačiau tik pirmą sezoną drauge su keturkoju skaičiuojantys svarsto, kaip organizuoti visavertę šuns priežiūrą atostogaujant? Visiems pirmakarčiams, ir ne tik, į pagalbą skuba „PetCity“ klinikoje Klaipėdoje dirbanti gydytoja Monika Klumbytė.
Anot jos, planuodami išvyką kartu su augintiniu turėtume apgalvoti, kokie bus kelionės tikslai, numatomos veiklos, lankytinos vietos ir pagrindinį klausimą: į ką atkreipti dėmesį vykstant atostogauti su keturkoju?
Kokia atostogų su augintiniu specifika pajūryje? Kokia vietinė kultūra, kur galima su juo keliauti, o kur to geriau nedaryti, domėjosi 15min.
– Monika, kokių rekomendacijų turėtumėte atostogautojams ruošiantis poilsiauti su gyvūnu pajūryje?
– Pirmiausia, rekomenduočiau įvertinti orų prognozes, pasidomėti, ar lankytinos vietos bei paplūdimys, į kurį vykstate, yra draugiškas gyvūnams, bei apsvarstyti, ko gali prireikti augintiniui kelionės metu.
Pajūryje gausu kraujasiurbių vabzdžių, patartina pasirūpinti apsauga nuo išorinių parazitų bei pasiruošti pirmos pagalbos vaistinėlę nelaimės atveju.
Vaistinėlėje derėtų turėti nealkoholinį antiseptinį tirpalą, paprastą bei elastinį bintus, tamponėlių, žirkles, termometrą, vaistų nuo viduriavimo ir alergijos.
– Ką dar patartumėte nusprendus praleisti dieną su augintiniu prie jūros? Ką vertėtų pasiimti kartu: geriamojo vandens? Ėdesio?
– Visų pirma patarčiau apsvarstyti, ko gali prireikti augintiniui. Reikėtų turėti pašaro, šviežio vėsaus vandens bei dubenėlį, kad gyvūnas galėtų palakti vandens ir nedehidratuotų.
Vėsinančios priemonės, tokios kaip vėsinantis antkaklis, petnešos ar liemenė – privalumas. Lankantis prie jūros, pirmiausia reikėtų įvertinti oro sąlygas. Jeigu diena nusimato karšta, rekomenduojama palikti augintinį namuose, kuriuose gyvenate/apsistojote ir gyvūno į pajūrį nesivesti.
Jei vis dėlto nusprendžiate į paplūdimį vykti kartu su augintiniu, pasirinkite tinkamą paros laiką: rytą arba vakarą, venkite valandų nuo 11 iki 17 val., kai saulės kaitra būna intensyviausia.
Lankantis pajūryje dienos metu, patartina šlapinti gyvūną vandeniu, turėti skėtį, po kuriuo augintinis galėtų pasislėpti nuo saulės.
Pasivaikščiojimams rinktis takus, kur daugiau pavėsio, vengti asfaltuotų kelių. Karštas smėlis, įkaitusi kelio danga gali dirginti augintinio pėdas ar net jas nudeginti, pėdutės ima trūkinėti, luptis, gali kraujuoti.
– Iš kokių požymių galime suprasti, kad gyvūnas perkaito?
– Perkaitimui būdingas padažnėjęs ar pasunkėjęs kvėpavimas, padažnėjęs širdies ritmas, dusulys, silpnumas, seilėtekis, pakitusi burnos gleivinės spalva, vėmimas ar viduriavimas, gali pasireikšti drebulys, raumenų traukuliai bei šokas.
Pastebėjus perkaitimo simptomus, patartina skubiai vėsinti gyvūną. Reikėtų apdėti augintinį šlapiais rankšluosčiais (galvą, krūtinę, pilvą), ledo kompresais, girdyti ir apipilti vėsiu (bet ne šaltu) vandeniu.
Jokiu būdu nemaudyti šaltame vandenyje, nes gali įvykti atvirkštinis efektas ir situacija pablogės. Perkaitimo atvejais reikia kaip įmanoma greičiau kreiptis į veterinarijos kliniką, kur bus tinkamai įvertinta gyvūno būklė ir suteikiama pagalba, pavydžiui, skysčiai į veną, temperatūrą mažinantys vaistai.
Tai ypač aktualu ilgakailiams, širdies ligų turintiems, brachicefalų veislės atstovams (mopsai, pekinai, bokseriai, buldogai) bei antsvorio turintiems augintiniams, pastarieji daug jautresni karščiui.
Tokius augintinius patartina laikyti namuose vėsioje patalpoje, ypač karštų dienų metu, o norint pasiimti su savimi – apsvarstyti galimą riziką.
– Jei šuo apsinuodijo sūriu jūros vandeniu ar priėdė paplūdimio dumblių, kada jau verta sunerimti ir kreiptis į veterinarą
– Vykstant prie jūros arba kitų vandens telkinių patartina žinoti, jog augintinis gali ne tik perkaisti, bet ir apsinuodyti. Druska iš organizmo ištraukia vandenį, gyvūnas ima vemti ir/ar viduriuoti.
Tokiu atveju patariama vykti į veterinarijos kliniką, kad būtų paskirta skysčių terapija ir, esant galimybei, ištirtas elektrolitų kiekis kraujyje. Jeigu augintinis suėdė jūros dumblo, patartina stebėti, nes gali pasireikšti pilvo skausmas, vėmimas ar viduriavimas.
Jeigu gyvūnas mėgsta maudytis, po maudynių rekomenduoju išmaudyti (su šampūnu ar be jo) gyvūną namuose, nes sūrus jūros vanduo gali dirginti jautrią augintinio odą, rekomendacija galioja ir vykstant prie ežerų, upių dėl galimos alerginės reakcijos.
Po maudynių derėtų išsausinti ausis vatos tamponu, nes vanduo gali dirginti ausies landą, sukelti alerginę reakciją, o alerginė reakcija arba vandens kamštis – sukelti ir ausies uždegimą.
– Kaip elgtis, jei atostogos sutapo su jūros ar marių vandens žydėjimu? Kiek jis pavojingas augintiniui? O jei šuo nurijo žydinčio vandens dumblius, ar veterinaras turėtų paskirti gydymą nuo galimo apsinuodijimo. Ką daryti ir kaip elgtis šeimininkui?
– Maudytis žaliuojančiuose telkiniuose pavojinga tiek augintiniams, tiek žmonėms. Vanduo žydi, kai dėl kaitros vandenyje susikaupia didelė azoto ir fosforo junginių koncentracija, dėl ko prasideda intensyvus melsvabakterių dauginimasis, o vandens paviršius pasidengia žaliu dumblu.
Melsvabakterės išskiria cianotoksines medžiagas, todėl maudynės tokiame vandenyje gali sukelti stiprias odos alergines reakcijas, sudirginti virškinamąjį traktą, sukelti kvėpavimo sutrikimus ar infekcinį procesą.
Derėtų vengti maudynių žydėjimo metu, taip pat augintiniui neleisti lakti tokio vandens dėl apsinuodijimo rizikos. Jeigu gyvūnas vis tik palakė žydinčio vandens, reiktų stebėti augintinį, o pasireiškus vėmimui, viduriavimui, bendrai apatijai, drebuliui, kreiptis į veterinarijos kliniką būklės įvertinimui.
– Daugelis šeimininkų savo augintinius vasarai ruošia intuityviai, t.y. patrumpina šių kailiuką, yra kas ir visai plikai nuskuta. Ar iš tiesų tinkamos tokios iniciatyvos augintiniui?
– Jokiu būdu nepatarčiau rinktis skutimo ar per trumpo kirpimo vasarai. Šuns kailis apsaugo augintinio odą nuo tiesioginių saulės spindulių, o nukirpus per trumpai kyla rizika nudegimams ir saulės sukeltam odos uždegimui – dermatitui.
Gyvūnams, kurių kailis yra nukirptas trumpai, ypač šviesiakailiams, rizika nudegti odą yra didžiausia. Minėtiems augintiniams pažeidžiamiausios zonos yra ausų kaušeliai, nosis ir lūpos, o apkirpus trumpai – kūnas.
Pavyzdžiui, samojedai, australų, vokiečių aviganiai, ši cu, čiau čiau, Sibiro haskiai, retriveriai, špicai ir kiti panašaus kailio atstovai yra atsparesni karščiui dėl savo kailio tipo.
Šaltuoju sezonu plaukas sugeba sulaikyti šilumą, o šiltuoju periodu – plaukas atspindi saulės spindulius, palaiko oro cirkuliaciją ir vėsina odą, neleidžia perkaisti.
Tankią pavilnę turintiems augintiniams rekomenduojamas ne kirpimas, o nukailinimas, nes povilnės plaukai neleidžia orui patekti iki odos ir trukdo natūraliam vėsinimosi procesui. Šeimininkams verta pasidomėti augintinio kailio tipu ir pasirinkti tinkamą kirpimą vasaros sezonui.
– Kokias šunų šeimininkų klaidas tenka taisyti veterinarams po surengtų piknikų pajūryje ar gamtoje vasarą?
– Dažnai atostogų metu šeimininkai surengia piknikus gamtoje. Jų metu derėtų vengti šerti gyvūnus maistu nuo stalo. Net nedidelis kiekis šuniui netinkamo maisto gali sukelti apsinuodijimą, o dėl to kilti vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai ir vangumas.
– Kokie produktai žalingiausi keturkojams?
– Nuodingi produktai: šokoladas, makadamijos riešutai, avokadai, česnakai, svogūnai, vynuogės, razinos, ksilitolio (saldikliai) turintys produktai (įvairūs padažai, majonezas, saldumynai ir kt.). Taip pat draudžiama gyvūnams duoti tokių medikamentų kaip ibuprofenas, ibumetinas, aspirinas, paracetamolis.
– Gal primintumėte keturkojams draugiškus paplūdimius? Taip pat ne vietiniams svarbu žinoti, kokia nusistovėjusi augintinių vedžiojimo kultūra pajūryje?
– Gyvūnams draugiški paplūdimiai: Pirmosios Melnragės paplūdimys prie Molo, Nidos paplūdimys šiaurinėje pusėje, Smiltynės paplūdimys, Nemirsetos paplūdimys, Šventosios paplūdimys ir viešojo pliažo statuso neturintys ruožai.
Tiesa, Palangos paplūdimiai nėra draugiški gyvūnams, augintinius vestis kartu – draudžiama.
Ypač svarbu laikytis higienos reikalavimų ir bendrųjų tvarkos taisyklių, privalu surinkti augintinių išmatas.
Taip pat poilsiaudami nepamirškime gerbti kitų žmonių ramybės bei laikyti augintinį saugiu atstumu nuo kitų gyvūnų, nes ne visi keturkojai yra pasiruošę bendrauti.
Norint supažindinti augintinį su kitu sutiktu keturkoju, pirmiausia derėtų įvertinti, ar šis nusiteikęs draugiškai, bei pasiteirauti gyvūno savininko, ar jų šuo yra draugiškas.