Augintiniai gali būti vienas iš sprendimų, galvojant, ką daryti su vis labiau senėjančia visuomene ir kaip sumažinti gydymui skirtas išlaidas, rašoma pranešime spaudai.
Tokios tyrimo išvados buvo paskelbtos šį mėnesį Briuselyje vykusioje konferencija „Augintinių nauda Europos Sąjungai“, kurioje dalyvavo mokslininkai, gydytojai, nevyriausybinių organizacijų bei pramonės atstovai.
Europai ir toliau sparčiai senstant, prognozuojama, kad 2050 metais šiame žemyne gyvens daugiau pagyvenusių nei jauno amžiaus žmonių. Ši situacija sėja nerimą dėl sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos sistemų.
Kaip gyvūnai augintiniai gali prisidėti sprendžiant šį iššūkį? Kiekvienas, namie turintis keturkojį draugą, apibūdina jį pačiais gražiausiais epitetais – tai ištikimiausias palydovas, kuris kasdien suteikia labai daug džiaugsmo. Maža to, moksliškai įrodyta, kad ši draugystė turi teigiamos įtakos žmogaus sveikatai.
Kompanijai „Mars“ priklausantis „Waltham“ gyvūnų augintinių mitybos centras atliko mokslinius tyrimus, kurie parodė, kad gyvūnų augintinių savininkai nugyvena ilgesnį ir sveikesnį gyvenimą. Pavyzdžiui, šuo skatina nuolatinį savo šeimininko fizinį aktyvumą, o tai turi teigiamos įtakos kraujagyslėms ir širdies veiklai bei leidžia išvengti per mažo judėjimo rizikos.
„Faktai rodo, kad šunį turintys vyresnio amžiaus žmonės dvigubai dažniau ilgą laiką išlieka fiziškai aktyvūs, nei tie, kurie jo neturi“, – pranešime spaudai cituojama „Waltham“ centro žmogaus ir gyvūno sąveikos mokslinė vadovė Dr. Sandra McCune.
Socialiniai ir emociniai aspektai yra ne mažiau svarbūs, norint džiaugtis aktyvia, sveika ir prasminga senatve. Augintinis šioje srityje taip pat atlieka svarbų vaidmenį – dažnai tampa įvairių pokalbių pretekstu, leidžia užmegzti tvirtesnes draugystes ar santykius. Be to, gyvūnai suformuoja tam tikrą dienos rutiną ir tampa ištikimu draugu, o tai ypač svarbu sprendžiant vienatvės ar depresijos problemas, ypač po artimojo netekties.
Bendravimas ir rūpinimasis savo augintiniu gali sumažinti stresą ir nerimą. Pastebėta, kad maitinant šunį, žmonėms, kuriems diagnozuota demencija, sumažėja jų susijaudinimas. Kitas pavyzdys, jei restorane, kuriame pietauja šia senatvės liga sergantys žmonės yra akvariumas, jie kur kas lengviau sutelkia savo dėmesį į valgymo procesą.
Viso to rezultatas – vyresnio amžiaus žmonės reikalautų mažiau paramos iš sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos sistemos.
„Remiantis Linkolno universiteto tyrimu, buvo apskaičiuota, kad Jungtinėje Karalystėje tai leistų sutaupyti 2,45 mlrd. svarų per metus. Be to, augintinių šeimininkai, pirkdami savo gyvūnams maistą bei vesdami juos pas veterinarą, prisideda ir prie ekonomikos augimo“, – teigia Myriam Cohen, „Mars Petcare“ padalinio Europoje prezidentė.
Konferencijos dalyviai diskutavo apie iššūkius, su kuriais susiduria augintinius turintys senjorai – su jų išlaikymu susijusios išlaidos, slaugytojų ir senelių namų požiūris į gyvūnus. Renginio dalyviai vieningai sutarė, kad šiai temai reikia skirti daugiau dėmesio ir apie galimybes bei geresnes sąlygas senjorams auginti gyvūnus daugiau diskutuoti su politikais ir įvairiomis institucijomis bei sveikatos rūpybos, veterinarijos srityse dirbančiais profesionalais, taip pat slaugytojais ir kitais.
