Apleistai sodybai reikėjo ne tik lėšų, bet ir entuziazmo
Australijos lietuvės, Plungės garbės pilietės, skautės Monikos Danutės Baltutienės tėviškė, kurią ji atkūrė 1994 m., kai atvyko į Lietuvą, buvo gerokai apleista ir reikalavo didžiulių investicijų. Garbaus amžiaus moteris jau 7 metai kaip neatvažiuoja į Lietuvą, tad ieškojo, kas gali prižiūrėti sodybą. Kažkas iš jos giminaičių pasiūlė skautus.
„Skautai nėra turtinga ar pelno siekianti organizacija, bet iš stovyklų organizavimo sutaupydavome kažkiek lėšų, kurias investavome į sodybos tvarkymą, o paskui ir į patį didžiausią mūsų projektą – skautiškų pramogų parko kūrimą. Skautai – yra aktyvi bendruomenė, tad vaikai ir jaunimas patys labai noriai ėmėsi padėti tvarkyti sodybą“, – pasakojo asociacijos „Plungės skautai“ vadovas Žydrūnas Pilitauskas.
Aasociacija dar iki pramogų parko įkūrimo yra įgyvendinusi keletą Plungės vietos veiklos grupės (VVG) inicijuotų projektų – mokomąsias stovyklas „N-14: senieji amatai“. O kai prieš dvejus metus Plungės VVG pasiūlė pasidomėti priemone „Bendruomeninių ir kitų pelno nesiekiančių organizacijų verslo iniciatyvų kūrimosi skatinimas“, gimė šis didelio populiarumo sulaukęs projektas.
„Galvojau, kad veikla turėtų būti pirmiausia naudinga mūsų skautams ir kitiems vaikams, jaunimui bei bendruomenėms. Prisiminiau savo jaunystę, laukinį turizmą, laipiojimus turizmo technikos varžybose ir visa kita, ką skautai moka ir daro stovyklose, perteikdami savo žinias kitiems. Tada ir šovė į galvą mintis, kad reikia įkurti skautiškų pramogų parką su skautiškomis edukacijomis“, – apie gimusią idėją kalbėjo skautų organizacijos vadovas.
Jis atskleidė, kad kauniškis alpinistas Skirmantas Paukštys pasiūlė įrengti stotis su veiklomis: kliūčių ruožą, švytuoklę, nusileidimą lynais ir 11 m aukščio laipiojimo bokštą su sienele, Jokūbo kopėčiomis, dėžėmis. „Pateikėme paraišką, o po pusmečio sužinojome, kad laimėjome“, – džiaugėsi Ž.Pilitauskas.
Norėjo pasiūlyti unikalias pramogas
Pasak Skautų organizacijos vadovo, parko lankytojams norėta pasiūlyti išmokti daug įvairių naudingų dalykų, pvz., praktinių, namuose praversiančių skautiškų mazgų, skautiškos duonelės kepimo, senovės lietuvių ir skautiškų lavinamųjų žaidimų ir kt.
Ž. Pilitauskas džiaugiasi, kad pavyko surasti unikalių pramogų regione, tokių, kaip lipimas siena, Jokūbo kopėčiomis, dėžėmis. „Visa tai įvertinę, nutarėme teikti skautiškus edukacinius užsiėmimus (nuo 3 iki 4 val.), kur viską vainikuoja visos grupės bendras žaidimas. Orientavomės į klases, bendruomenes, šeimas, darbo kolektyvus, studentus, taip pat ir į pavienius asmenis. Edukacijų tikslas – mobilumas, paslaugumas, nuoširdus bendravimas ir laukinis patogumas“, – aiškino skautų vadovas.
Tačiau pašnekovas neslepia, kad būta ir nuogąstavimų. Juk projektas pradėtas įgyvendinti kaip tik karantino metu, kai buvo ribojamos veiklos, atsirado ir kitokių kliūčių.
„2022-ųjų pavasaris buvo itin lietingas, todėl buvo sudėtinga išbandyti trasas ir pradėti dirbti. Kai orai pagražėjo, nuotykių parkas staigiai sušurmuliavo. Beveik kasdien po edukacinį užsiėmimą, o kai kada – net po du per dieną. Važiavo nuo 12 iki 55 žmonių grupės iš visur. Tai ir buvo pats geriausias mūsų veiklos įvertinimas. Nemažai vaikų ir jaunuolių priimti nemokamai, ir ukrainiečių pabėgėliai galėjo nemokamai naudotis visomis mūsų edukacijomis ir trasomis. Be to, įkūrėme darbo vietą, dirba žmogus, kuris iki tol neturėjo nieko bendro su mūsų organizaciją“, – džiaugėsi rezultatais asociacijos „Plungės skautai“ vadovas.
Skautų sodyboje praėjusiais metais apsilankė daugiau nei 1 300 vaikų, jaunuolių ir kaimų bendruomenių atstovų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos, Švedijos.
Kviečia pasinaudoti geru pavyzdžiu ir teikti paraiškas
Asociacijos „Plungės skautai“ pavyzdys rodo, kad sėkmingai pasinaudojus KPP priemonės „LEADER programa“ galimybėmis ir išradingai investavus, galima sukurti netradicinę veiklą kaime. Parama pagal šią priemonę skiriama VVG atstovaujamai teritorijai, o jos tikslas – spręsti atstovaujamos teritorijos problemas.
2014–2020 m. KPP laikotarpiu „LEADER programos“ biudžetas siekė apie 127 mln. Eur, Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, patvirtinta paramos suma – apie 114 mln. Eur.
Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (SP) toliau numatyta motyvuoti bendruomenės inicijuotą kaimo plėtrą iniciatyvos „iš apačios į viršų“ principo pagrindu, finansuojant kaimo vietovių vietos plėtros strategijas (VPS), kuriomis siekiama spręsti vietos iššūkius ir tenkinti vietos poreikius.
Šios priemonės tikslas – skatinti užimtumą, lyčių lygybę, socialinę įtrauktį ir vietos plėtrą kaimo vietovėse, įskaitant bioekonomikos ir darnaus miškų ūkio sektorius.
SP laikotarpiu 2023–2027 m. priemonei yra numatytas beveik 74,9 mln. Eur biudžetas. Parama kiekvienai VPS priemonei pagal identifikuotus poreikius ar prioritetus gali būti suplanuota skirtinga. Maksimali galima paramos suma pagal priemonę vienam vietos projektui – iki 200 000 Eur.
Vietos projektų pareiškėjais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, deklaravę nuolatinę gyvenamąją vietą arba registruoti konkrečios VVG teritorijoje.
Svarbu: iki gegužės 31 d. VVG kviečiamos teikti paraiškas pagal SP intervencinę priemonę „Bendruomenių inicijuota vietos plėtra (LEADER)“. Paraiškas reikia teikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos kartu su vertinti parengta VPS.
Žemės ūkio ministerijos atstovai pabrėžia, kad naujajame laikotarpyje, skirtingai nei ankstesniame, VVG yra suteikta galimybė laisvai pagal teritorijos identifikuotas problemas ar poreikius strategijose modeliuoti priemones ir jų rezultatų rodiklius bei rodiklių kiekybines reikšmes. Remiamų veiklų spektras gana platus, VVG pagal identifikuotus teritorijos poreikius konkrečias priemones modeliuos rengiamoje vietos plėtros strategijoje.
Išsamesnė informacija – www.nma.lt
